Įdegio mados ir dirbtinė saulė

Kadaise kilmingos damos nuo saulės prisidengdavo plačiabrylėmis skrybėlėmis, skėčiais – kad tik nenusviltų jų balta oda ir jos netaptų panašios į laukuose triūsiančias kaimietes.

20 a. pradžioje darbininkai triūsė jau ne laukuose, o miestų fabrikuose. Ir balta oda jau nebebuvo išskirtinis požymis. Žymioji Coco Chanel pirmoji suvokė naujovių poreikį – kartą grįžusi iš kruizinės kelionės pasipuikavo Paryžiaus aukštuomenei stipriu įdegiu. Ir mada akimirksniu pasikeitė – įdegis tapo madingas! Nuo tada įrudusi oda ėmė išduoti, kad žmogus turi laiko ir galimybių nerūpestingai leisti laiką Pietų kurortuose ir mėgautis atostogų malonumais.

Koks įdegis madingas šiemet?

Kosmetologai, pasauliniai madų žurnalai skelbia natūralios, sveikos ir jaunatviškai švytinčios odos triumfą. Pasak soliariumų centro „Solisun“ administratorės Vitos Tamošiūnaitės, žmonės savaip suvokia grožį, ir dirbtinis įdegis Lietuvoje išlieka labai populiarus. Dauguma soliariumo klientų – jauni 18–30 metų žmonės. Beje, ir vaikinai soliariumuose jau nėra retenybė.

Tačiau situacija vis dėlto jau kitokia nei C. Chanel laikais – šioje srityje labai prasilenkia aukštoji ir masių mada.

Dirbtinės saulės dėmės

Soliariumais dažniausiai naudojasi vidurinės klasės ir neturtingesni žmonės, t. y. tie, kurie negali sau leisti tikros prabangos ir tikro natūralaus grožio. Dirbtinis įdegis maskuoja papilkėjusią nuo užteršto oro, streso ir miego trūkumo odą, įkritusius paakius. Kai nėra laiko ir pinigų bent porą kartų per metus pasiilsėti kokioje nors rojaus saloje ar leisti sau nuolat naudoti kokybiškiausias odos priežiūros priemones ir rinktis ekologišką maistą – pigiau ir greičiau paslėpti išsiplėtusius kapiliarus ir raukšleles pasitelkus dirbtinę saulę.

Dar 1996-aisiais Amerikos dermatologų asociacija išleido peticiją, esą naudoti soliariumus grožiui puoselėti yra žalinga, tačiau pasaulyje ir toliau plinta dirbtinio įdegio mada. Kartu ir visi dirbtinio grožio padariniai.

Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos gydytoja chirurgė, onkologė Jolita Gibavičienė primena, kad kol įdegis buvo ne mados, o tiesiog žemės ūkio darbininkų išvaizdos ypatybė – melanoma (odos vėžys) buvo vadinta tik žemesniųjų visuomenės sluoksnių liga, ir tik retas aristokratas ja susirgdavo. Šiandien tai – vienas dažniausių onkologinių susirgimų (dažniau pasitaiko tarp vidurinio visuomenės sluoksnio atstovų).

Rizikingi malonumai

Kodėl daugelis malonių užsiėmimų yra pavojingi arba rizikingi? Saldumynai, seksas, alkoholis, cigaretės, dabar jau ir soliariumai.

„Pasikaitinus saulėje ar soliariume ultravioletiniai spinduliai skatina endogeninių endorfinų gamybą, jie dažniausiai išsiskiria įsimylėjus ar užplūdus kitoms teigiamoms emocijoms“, – sako gydytoja J. Gibavičienė. Todėl nenuostabu, kad šiaurinių platumų gyventojai mielai lankosi soliariumuose (yra žinoma, kad dažniausiai depresija serga būtent Šiaurės šalių gyventojai, ir ja beveik nesiskundžia pietiečiai; tai susiję su saulėtų dienų skaičiumi). Todėl žmonės, neturintys galimybių dažnai keliauti į Pietų kurortus, neatsispiria pagundai pasinaudoti greita ir nebrangia išeitimi – soliariumais.

Paklausta, ar pati yra išbandžiusi soliariumo teikiamus malonumus, gydytoja pritariamai linksi: „Kai šaltą, bjaurią ir nelabai sėkmingą žiemos dieną pajunti malonią, atpalaiduojamą soliariumo šilumą, išėjus į lauką rūpesčiai nedingsta, bet pasaulis tikrai neatrodo toks niūrus“.

V. Tamošiūnaitė teigia, kad būtent žiemą soliarumuose padaugėja lankytojų – jiems nerūpi įdegis, jie ateina tiesiog sušilti, atsipalaiduoti, pasikelti nuotaiką.

Pasitaiko ir tokių klientų, kurie nejaučia saiko – lankosi soliariume beveik kasdien. Pastebėję tokį klientą darbuotojai privalo jam paaiškinti, kad itin dažnai lankytis soliariume yra kenksminga, ir nesuteikti paslaugos.

Atsargiai, ultravioletiniai spinduliai!

Pasak V. Tamošiūnaitės, pirmojo odos tipo, t. y. šviesios odos ir šviesių plaukų, žmonės turėtų atsisakyti soliariumų. Turintiesiems apgamų taip pat nerekomenduotina čia lankytis, arba tai daryti jie gali tik pasikonsultavę su gydytoju. Lankantis pirmus kartus soliariumu negalima mėgautis ilgiau nei 5 minutes ir ne dažniau kaip kas 2–3 dienas. Per mėnesį nerekomenduotina daugiau kaip 10 seansų. Vėliau, pasiekus norimą įdegį, patartina lankytis tik kartą per savaitę, taip pat nepamiršti daryti ilgesnių pertraukų. Jaunesni kaip 18 metų asmenys turėtų šio malonumo iš viso atsisakyti.

Gyd. J. Gibavičienė pateikė pavyzdį apie ultravioletinių spindulių poveikį: australų mokslininkai atliko paprastą bandymą – dermaskopu stebėjo įvairių žmonių apgamus prieš jiems kaitinantis soliariumuose, ir po to. Rezultatas buvo pribloškiamas: visų žmonių apgamai po seanso buvo pakitę – kitaip pasiskirstęs pigmentas, pakitusi net apgamų forma. Tiesa, vėliau vienų žmonių apgamai tapdavo kaip buvę, o kitų – ir likdavo pakitę.

Gydytoja siūlo patiems daryti išvadas ir palygina soliariumų pomėgį su rūkymu: vieni visą gyvenimą daug rūko ir miršta sveiki, kitiems – porą metų padūmijus tenka pasibelsti į onkologo duris.

Taip pat ji primena, kad dėl ultravioletinės spinduliuotės greičiau sensta oda, sutrinka jos apsauginis sluoksnis, susilpnėja odos imunitetas. Jautresniems žmonėms oda išsausėja ar atsiranda senatvinėmis ar kapinių gėlėmis vadinamos keratomos.

Tačiau visa tai įrodyti epidemiologiniais tyrimais sunku, nes dažniau soliariumų paslaugomis naudojasi jauni žmonės, o odos pokyčiai išryškėja ne iš karto.

Beje, soliariumas, medikės teigimu, yra rizikinga kosmetikos priemonė. Kai kurios odos ligos – pavyzdžiui, žvynelinė – gydomos būtent ultravioletiniais spinduliais, bet tam reikalinga medikų konsultacija ir priežiūra.

Trumpalaikis grožis

Kosmetologė Anželika Paškevič sako iškart atskirianti klientes, kurios piktnaudžiauja saule ar soliariumu – jų veido oda praradusi drėgnumą ir elastingumą. Tokiems žmonėms pagreitėja senėjimo procesai. Anot kosmetologės, ir einant į paplūdimį, ir į soliariumą būtina naudoti apsauginius kremus, tačiau jie menkai apsaugo nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio. Saulės procedūrų nualintą odą, jei žmogus neilgai mėgavosi tokiais malonumais, ilgainiui galima šiek tiek atstatyti. Tačiau šiandienės blondinės, besipuikuojančios šokoladiniu įdegiu, po kelerių metų gali pavirsti jaunomis moterimis senučių veidais. Jeigu neatsitiks dar blogiau.

Gydytoja J. Gibavičienė nemano, kad žmonėms trūksta informacijos apie soliariumų ar saulės poveikį. Anot jos, įdegio populiarumą lemia kiti dalykai. Juk dažniausiai apie deginimosi žalą postringauja vyresniosios kartos atstovai, kurie ne tik nėra buvę soliariume, bet ir nepuoselėję savo išvaizdos, nesilaikę elementarių ne tik mados, bet ir grožio suvokimo taisyklių.

Ir kuo tada tikėti: pražilusia, naktinių budėjimų išvarginta medike? Mama, kuri besirūpindama šeimos sveikata ir gerove, pati yra tikras ligų kamuolys? Ar nuobodaus mokslinio straipsnio autoriumi, kurio kostiumas tiktų senienų muziejui?

Nevalingai kyla mintis, kad besiklausant tokių žmonių patarimų galima greitai ir pačiam tokiu tapti. O juk taip norisi atrodyti panašiai į merginas ir vaikinus iš reklamos ar TV ekranų.

Mažos gudrybės

Galima kaltinti rinką, siūlančią daugybę apsauginių priemonių, kurių nenaudojo mūsų tėvai ir seneliai. Tačiau nereikia pamiršti, kad dėl nepaliaujamai plonėjančio ozono sluoksnio į Žemės atmosferą patenka vis daugiau žmogui pavojingų spindulių.

Kosmetologė A. Paškevič visoms, norinčioms pagyvinti išvaizdą, siūlo naudoti savaiminio įdegio kremus, įvairias pudras, kurios odai visai nekenkia, žinoma, jei yra kokybiškos. Taip besigražinančios moterys nerizikuoja nei sveikata, nei grožiu. Tiesa, tokios procedūros atima daugiau laiko.

Ir vėl apie madą

Iš garsių mados kūrėjų plejados bene vienintelė Donatella Versace propaguoja šokoladinį įdegį, vaiduokliškai baltus plaukus, rožinius lūpų dažus ir iššaukiamus aprangos mados namų logotipus.

Ne veltui daugelis D. Versace klientų yra naujieji rusai ir kiti greitai prakutę posovietinių šalių atstovai. Tai žmonės, kurie nori sustiprinti pasitikėjimą savimi, demonstruojantys neseniai įgytą turtą bei statusą, siekiantys būtinai išsiskirti iš kitų. Ar bent jau apsimesti tariamo elito atstovais.

Regina Statkuvienė, Savaitraštis “Laikas”