Miestų plėtra – akivaizdi krašto augimo išraiška. Investicijų bumas sostinėje, provincijos kompleksų beatsikratantys kiti Lietuvos miestai demonstruoja kryptingą judėjimą, leidžiantį puoselėti socialinės gerovės, kultūrinės atgaivos, tautinės tapatybės viltis. Miestai vystosi kaip gyvi organizmai: derinami įvairūs poreikiai, patenkami tinkamiausi laikmečiui sprendimai. Iš ekskurso į Vilniaus miesto plėtros istoriją matyti, kad pagrindiniai plėtrą formuojantys veiksniai buvo palankių gamtinių sąlygų, patogumo, ekonominės naudos ir saugumo siekimas. Pirmiausia buvo įsisavinamos tinkamiausios tam tikru požiūriu teritorijos (vanduo, saugumas, prekybos keliai), po to palaipsniui apgyvendinamos ir prastesnės vietos. Patogumo bei ekonominės naudos kriterijais paremtą teritorijų įsisavinimą lydi neišvengiamas tankinimas, grindžiamas visų pirma ekonominiu motyvu. Ekologinis motyvas yra labiau nukreiptas į ateitį. Darnaus miesto vystymo koncepcija, apimanti ekonominių, ekologinių ir socialinių reiškinių suderinimą, numato vienas kitą tausojančius veiksmus tarp žmonių ir gamtos. Darnus vystymas remiasi rodiklių sistemomis, įvairiai skirstančiomis vertybes, kurias būtina realizuoti, siekiant visų gerovės. Profesorė M. Burinskienė teigia: „Tinkamiausias modelis, taikytinas Lietuvos miestų plėtrai, yra kompaktiškas miestas, kuriame išlaikomas balansas tarp užstatymo intensyvinimo ir gamtinės aplinkos, esant aukštai gyvenimo kokybei”. Per pastaruosius dvejus metus urbanizacijos procesų spartėjimas pastebimas ir provincijoje. Struktūrinių fondų lėšos infrastruktūrai atnaujinti ir vystyti pastebimai žadina plėtros procesus. Ekstensyvios ir intensyvios plėtros pobūdžių kaita, aiškiai pastebima Vilniaus istorinėje raidoje, būdinga ir šiuolaikiniam jo teritorijos įsisavinimui. Vilniaus strategija nustato vystymo prioritetus, numato konkrečius tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo priemones. Keturi strateginiai prioritetai numato pagrindines Vilniaus vystymo gaires: 1) Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas; 2) naujosios ekonomikos plėtra; 3) pažangios visuomenės kūrimas; 4) susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtra. Urbanistiniai ir architektūriniai aspektai šioje plėtros strategijoje užima reikšmingą vietą.

Views All Time
Views All Time
2340
Views Today
Views Today
1
0 0