Verda politinės aistros dėl žemės pardavimo lengvatinėmis sąlygomis

Tėvynės sąjungos Spaudos tarnyba išplatino medžiagą iš spaudos konferencijos, kurią surengė Seimo nariai konservatoriai Rimantas J. Dagys ir Kazys Starkevičius.

Pateikiame pagal šią konferenciją parengtą straipsnį.

2007-05-18 Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė K. Prunskienė, kuri yra ir žemės ūkio ministrė, paskelbė ultimatumą, kad jos vadovaujamos partijos socialiniai partneriai reikalauja pirkti valstybės žemę lengvatinėmis sąlygomis ir jeigu taip neatsitiks, jos partija pasitrauks iš Vyriausybės. Į šį pareiškimą atsiliepė Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos nariai – Kazys Starkevičius, Kaimo reikalų komiteto narys, ir Rimantas J. Dagys, Antikorupcinės komisijos pirmininkas, surengę spaudos konferenciją.

Iki 2007 m. balandžio 1 d. prašymus pirkti laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pateikę per 39 tūkst. asmenų. Prašoma pirkti 714,1 tūkst. ha žemės. Daugiausiai norinčiųjų pirkti žemės yra Tauragės apskrityje – 5 199 asmenys (71,9 tūkst. ha), Šiaulių apskrityje – 4 711 asmenų (132,6 tūkst. ha), Panevėžio apskrityje – 4 675 asmenys (103,3 tūkst. ha).

Sudaryta 3 223 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių dėl 41,8 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, iš jų – 2 104 sutartys 2006 metais.

Pagal apskričių viršininkų administracijų pateiktą informaciją iš viso šalyje lieka 505 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės kaimo vietovėje, iš jos 390 tūkst. ha žemės ir 115 tūkst. ha miško, įvertinus visus žemėtvarkos skyriuose turimus prašymus grąžinti žemę (pagal pateiktas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai).

Apskričių viršininkų administracijų duomenimis, nuosavybės teisės į žemę, atlyginant pinigais, atkurtos 135 tūkstančiams piliečių. Nuo žemės reformos pradžios iki 2007 m. sausio 1 d. piliečiams iš valstybės biudžeto išmokėta per 939 mln. Lt arba 74 proc. visos reikiamos išmokėti kompensacijos sumos.

Pabrėžtina, jog šiuo metu jau yra pateikta prašymų pirkti 714,1 tūkst. ha žemės, tuo tarpu užbaigus nuosavybės teisių atkūrimą laisvos valstybinės žemės šalyje lieka 505 tūkst. ha. Visiškai neaišku, kaip, esant tokiai situacijai, bus atkurtos nuosavybės teisės maždaug 6000 piliečių Kaune ir 5000 piliečių Vilniuje, kurie yra pateikę prašymus grąžinti žemę? Pasižvalgius po visą Lietuvą matyti, kad nė vienoje apskrityje žemės reforma nėra užbaigta ir yra žmonių, kurie dar nėra atgavę žemės.

Išperkamoji nuoma gali būti patikimu saugikliu

Ir štai šiandien yra paskelbtas šturmas, kad dar esančią valstybinę žemę reikia išparduoti. Mūsų manymu, pirmiausia reikia atsiskaityti su savininkais, o tik po to galvoti apie likusios laisvos žemės pardavimą. Be to, dar turi likti ir tam tikras valstybės žemės rezervas. Dabar siūlomas būdas išparduoti žemę lengvatinėmis sąlygomis – per jaunuosius ūkininkus, dar kitais būdais, kol nėra jokių saugiklių. Ką žmogus, nupirkęs žemę, su ja darys? Šiandien žemės kaina Lietuvoje, lyginant ir su ES senbuvėmis, ir su naujosiomis šalimis, yra kelis kartus mažesnė. Pagal tokią schemą išpardavus žemė taptų spekuliacijos objektu.

Mes siūlytume įdėti tam tikrus saugiklius – taikyti išperkamąją nuomą. Mums teko kalbėtis su ūkininkais, ir jiems tas modelis būtų priimtinas. Jie nori aiškumo ir garantijų. Ūkininkams, nusipirkusiems žemę, iš karto nereikėtų už ją sumokėti, jie ją išsimokėtų per 10-15 metų. Tokiu būdu mes galėtume patikrinti, ar jie iš tikrųjų ūkininkauja, o gal perka kitiems tikslams, galbūt ir perpardavimui.

Suprantame tikruosius ūkininkus, kurie nori pirkti žemės. Jau yra sudarytos 3223 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys 41,8 tūkstančiams hektarų. Jie tikrai ateityje galės išsipirkti, bet mes turime baigti žemės reformą – užbaigti vieną darbą, tada pradėti kitą.

Įteisinama galima korupcija

Norėtume atkreipti dėmesį ir į žemės grąžinimo proceso teisėtumą. Tiek Antikorupcinė komisija, tiek Seimo audito komitetas, analizuodami žmonių skundus, yra atkreipę dėmesį, kad yra daug supainiotų bylų, kuriose nerandama sprendimų. Mūsų nuomone, šis procesas apskritai nėra kontroliuojamas. Pavestas kontroliuoti nebent tam pačiam ratui žmonių, kuris dabar teikia pasiūlymus. Padarius nepriklausomą žemės grąžinimo bylų auditą daugelis sprendimų tikriausiai būtų pakeista. Piktnaudžiavimo atvejų yra labai daug. Atsirado įmonės-tarpininkės (su kuriomis, galima įtarti, susiję patys žemėtvarkininkai), kurios naudojasi susidariusia situacija – gauna sklypus palengvintai, naudojasi žemės išpirkimu-pardavimu. Praktiškai tas procesas yra žymiai platesnis negu dabartinių ūkininkų interesai.

Antikorupcinė komisija mėgina ieškoti paslėptų galų, korumpuotų pareigūnų, kurie tuos sprendimus yra padarę, ir jeigu šis procesas bus paleistas, valstybei nenaudingi sandoriai bus įteisinti. Po kiek laiko mes teisėtiems savininkams turėsime pasakyti: atsiprašome, mes neturime iš ko grąžinti jums žemės, gal ir negerai buvo padaryta, bet nieko jau nebegalime pakeisti… Siūlymas išparduoti valstybės žemę yra ydingas iš principo, skatinantis begalinę korupciją ir mėginantis įteisinti nešvarius sandorius.

Kazimiera Prunskienė paskelbė šantažą Vyriausybei, kad ji išeisianti iš koalicijos, jeigu nebus priimtas siūlymas dėl žemės išpardavimo. Tuo atveju, jeigu Valstiečių liaudininkų sąjungai pavyktų šantažo būdu priversti mažumos Vyriausybę priimti siūlomas pataisas, laikytume, kad pažeidžiamas Tėvynės sąjungos ir socialdemokratų susitarimo vienas iš svarbiausių susitarimo punktų – dėl kovos su korupcija.

O jeigu kuri nors partija dėl galimai korumpuotų sprendimų norės pasitraukti iš Seimo, tegu traukiasi, nes Lietuvai nereikalinga tokia partija, kuri įteisina korupciją. Būtent Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkės K. Punskienės vadovaujama Žemės ūkio ministerija, specialistai, žemėtvarkos pareigūnai buvo tie, kurie konstravo visą šį procesą, kurie prižiūrėjo jo teisėtumą, teikė siūlymus Seimui. Jie buvo tie šešėliniai konstruktoriai. Dabar jie, norėdami, mūsų galva, pridengti šiuos procesus ir juos dar apsunkinti, siūlo konsolidacijai panaudoti valstybės žemę nepasibaigus žemės grąžinimo procesui. Konsolidaciją daryti labai lengvai, be didelių stabdžių, sujaukiant procesą dar labiau.

Mes siūlome bent jau didžiuosiuose miestuose daryti auditą, sužinoti, kiek tos žemės yra rezervuotos. Valstybėje yra užkonservuoti patys “skaniausi kąsneliai” geriausiose vietose. Juos norima staiga išparceliuoti, nes reforma baigiasi, – reikia skubėti. Manome, kad į tuos siūlymus reikia labai rimtai pažiūrėti.

Kai Antikorupcinėje komisijoje buvo viešai svarstomi įstatymo pataisų projektai, kurie siūlo valdininkams ir jiems prilygintiems asmenims, taip pat ir patiems žemėtvarkininkams, taikyti tvarką – pagrįsti turimą turtą pajamomis (kitaip tas turtas būtų laikomas įgytas korumpuotu būdu), tai A. Pekeliūnas, Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovas, pasakė, kad šis įstatymas niekada nebus priimtas dėl formalių ir neformalių priežasčių. Taigi tegu Valstiečių liaudininkų sąjunga atsako, kieno interesus ji gina: ūkininkų, ar tarpininkų, kurių reklamas dabar matome televizorių ekranuose, kai apgaulės būdu mėginama išvilioti iš žmonių žemę? Nematėme aktyvių Žemės ūkio ministerijos pastangų, kad šita reklama iš TV būtų išimta. Matyt, kuriasi tam tikras ydingas ratas, ir premjeras turėtų labai rimtai pažiūrėti į savo partnerių veiksmus.

Žemės reformai kontroliuoti – žemės skolos lakštų įstatymą

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2007 m. liepos 13 d. redakcija įpareigojo Vyriausybę paruošti tvarką, pagal kurią būtų galima parduoti žemę ir kada. Šios tvarkos iki šiol dar nėra, nors jau greitai bus metai, skubama pradėti pardavinėti žemę pagal senąjį modelį. Dar kartą pabrėžiame, kad laisvos žemės neliks tiems žmonėms, kuriuos apskritys ir Vyriausybė ragina rašyti pareiškimus į kitas vietoves. O, kaip rodo šie skaičiai, tose kitose vietovėse laisvos žemės neturėsime.

Norime atkreipti dėmesį, kad, pagal STT vertinimus, jeigu procesą pabaigsime, kaip dabar siūloma, ir jeigu tie žmonės, kurie nukentės ir žemės neatgaus, kreipsis į mūsų ar Strasbūro teismus ir įrodys, kad žemės negalėjo atgauti dėl valstybės kaltės, nes reforma buvo baigta neskaidriai, mes jiems kompensacijų rinkos verte turėsime sumokėti 32 milijardus litų. Tai pusantrų metų valstybės biudžetas. Kur tokiais projektais mus bando įstumti projektų autoriai?

Apibendrindami siūlome: neparduoti valstybinės žemės tol, kol nebus užbaigtas žemės grąžinimas; baigus žemės grąžinimą žemės ūkio paskirties žemę išpirkti išperkamosios nuomos būdu (per 10-15 metų), taip turint galimybę įsitikinti, ar tikrai ši žemė bus naudojama pagal paskirtį; steigti Valstybinės žemės fondą tvarkančią instituciją. Dalis žemės, kaip strateginis valstybės objektas turi likti valstybės žinioje. Žemės reformai, žemės sklypų kontroliavimui parengti ir priimti žemės skolos lakštų įstatymą.