Valstybinė įstaiga – priedanga PHARE milijonui gauti

Visagino ir Ignalinos atominės elektrinės gyventojų ir darbuotojų problemos uždarius elektrinę jaudina ne tik Lietuvą. Įvairūs tarptautiniai fondai, taip pat ir Europos Sąjunga numatė skirti šimtus milijonų litų šio regiono socialinėms problemoms spręsti. Bet ar sukurtas, ar patikimai veikia mechanizmas, kuris neleistų toms lėšoms nutekėti į šoną, kad jos neatitektų pastaraisiais metais tarpstančiai valstybinių įstaigų valdininkų kastai, sugebančiai iš tiesioginių pareigų gauti asmeninės naudos?

Pirma rimta PHARE finansinė injekcija Visaginui – 320 tūkstančių eurų (1,1 milijono litų) – 2002 metais buvo skirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūriniam padaliniui Darbo rinkos mokymo tarnybai (DRMT). Per tarnybą šios lėšos pasiekė Darbo išteklių agentūrą – neseniai sukurtą viešąją įstaigą. Ministerijos ir tarnybos darbuotojus bei viešosios įstaigos steigėjus sieja giminystės ryšiai.

Akina modernumu

Visagine steigiamas Verslo kompetencijos centras (VVKC) jau akina modernumu. Jo interneto svetainė atsidaro kostiumuotos jaunimo grupės nuotrauka – lyg pažadu, kad tie, kas mokysis šiame centre, netrukus bus tokie pat žavūs, juos lydės sėkmė. 40 visaginiečių, šiuo metu besimokančių VVKC, studijuoja importo ir eksporto subtilybes bei kaimo turizmo regione galimybes. Paskaitos vyksta kasdien, nuo ryto iki vakaro. Visaginiečius vadybos ir verslo galimybių moko pirmosios Lietuvoje privačios Vilniaus kooperacijos kolegijos dėstytojai.

Bedarbiai mokomi nuo metų pradžios, per tris mėnesius jų skaičius nuo 53 sumažėjo iki 40. Tačiau tie, kas liko, tikisi, jog specialistų paskaitos jiems tikrai padės ateityje sukurti savo verslą. Bedarbiai patenkinti intensyviomis paskaitomis, dėstytojų kompetencija, tuo, kad studijuoja Lietuvos įstatymus, buhalterijos apskaitą, muitinės procedūras, mokesčių mokėjimo tvarką.

Panašių dalykų bedarbiai mokomi ir per Visagino darbo biržą organizuojamuose mokymuose. Skirtumas tas, kad darbo birža veikia nuolat, o VVKC yra laimėjęs konkursą ir finansavimą pusmečiui, kas bus vėliau – nežinia. Be to, bedarbių mokymui per darbo biržą skiriamos kelis kartus mažesnės lėšos, nei pusmečiui jų gavo VVKC, o mokytis tenka važiuoti į Vilnių, Uteną, Kauną, net Marijampolę.

Kiek lėšų VVKC išleis mokymui, kol kas negali pasakyti niekas. Centras gavo pinigų iš dviejų programų, kurios labai panašios. Viena – Norvegijos ir Ūkio ministerijos, per ją skirta 80 tūkstančių dolerių (256 000 litų). Kita PHARE 2000 ESS programa. Per ją VVKC įsteigimui ir mokymo programoms skirta 320 000 eurų (1,1 milijono litų). Iš PHARE subsidijos mokymo programoms numatyta išleisti 145 tūkstančius eurų (500 000 litų). Vadinasi, pusmečio VVKC biudžetas 40 žmonių apmokyti viršija 700 000 litų.

Už likusias PHARE programos lėšas – 600 000 litų – bus renovuojamos centro patalpos, perkama įranga.
Visagino ir Ignalinos darbo biržos 2002 metais apmokė 162 bedarbius. Šiam tikslui bendrą buhalteriją turinčioms biržoms visiems metams buvo skirta 330 tūkstančių litų. Gavusios du kartus mažiau lėšų, biržos apmokė keturis kartus daugiau žmonių, nei planuoja apmokyti agentūra.

Beje, darbo biržos, kaip ir Darbo išteklių mokymo tarnyba bei jos įkurtoji agentūra, priklauso tai pačiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Kodėl ne darbo birža?

Savaime kyla klausimas, kodėl šios PHARE lėšos nebuvo skirtos Visagino ir Ignalinos darbo biržoms. Jos jau antrą dešimtmetį rūpinasi bedarbių mokymu, yra sukaupusios patirties. Kodėl 1,4 milijono litų keliauja į neseniai įsteigtos viešosios įstaigos sąskaitą, užuot sustiprinusios darbo biržą? Juk ją, o ne iš kažkur išdygusią viešąją įstaigą užgrius bedarbių problemos uždarius Ignalinos AE.
Atsakymas glūdi tuometinės Finansų ministerijos sekretorės Astos Ungulaitienės laiške ponui Michaeliui Grahamui, Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovui. 2001 metų rugsėjo mėnesį ji kreipėsi į Grahamą prašydama likusias nepanaudotas PHARE lėšas – per 300 000 eurų – tiesiogiai skirti Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai, kad ši sukurtų Visagino verslo kompetencijos centrą.
Ungulaitienė nurodė, kad tarnyba yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padalinys – valstybinė įstaiga, ji turi mokymo centrų Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Utenoje, Panevėžyje, Alytuje.

Sutaupė Utena

Lėšas, kurias vėliau buvo nuspręsta skirti Visagino VKC įkurti, sutaupė Utenos apskritis. Jos parengta programa PHARE paramai gauti buvo mažesnė, nei skiriama lėšų. Utenos apskrities viršininko administracijos Regionų plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Nerijus Čepauskas tikina, kad lėšos buvo sutaupytos netyčia – atsisakyta vieno iš rengtų projektų likus porai savaičių iki patvirtinimo.

Teigiama, kad apie laisvus 300 tūkstančių eurų sužinota tik rugsėjo mėnesį. Todėl skubėta panaudoti lėšas, kad jos liktų Lietuvoje, o nesugrįžtų į Briuselį. Taip gimė prašymas skirti paramą tiesiogiai Darbo rinkos mokymo tarnybai VVKC įkurti.

Tačiau daugiametę bedarbių mokymo patirtį turinčiam Utenos darbo rinkos mokymo centrui nebuvo pasiūlytos PHARE lėšos filialui Visagine įsteigti. Daugiau nei milijonas litų nukeliavo į niekam nežinomą Darbo išteklių agentūrą, iki tol nevykdžiusią beveik jokios veiklos. Ji net nenurodyta Darbo rinkos mokymo tarnybos interneto tinklapyje, nors viena iš agentūros steigėjų – tarnyba.

Kol kas nė vieno asmeninio projekto sėkmingai neįgyvendinęs Gintaras Grachauskas verslo subtilybių moko visaginiečius. UAB “Sugardas” nuotrauka.

Slepiami steigėjai

Darbo išteklių agentūra buvo įsteigta 2001 metų kovo 1-ąją. Vienas iš šios viešosios įstaigos steigėjų – DRMT. Tačiau, pasak Tomo Jovaišos, jos veikla tarnyba niekada nesidomėjo, ataskaitų nereikalavo. Jovaiša net negalėjo įvardyti, kas buvo pirmasis agentūros vadovas ir kas yra kiti steigėjai.

Štai kaip tik šitai jokios veiklos nevykdžiusiai, valstybinės įmonės nekontroliuotai įstaigai ir buvo, tarpininkaujant Finansų ministerijos sekretorei ir neprieštaraujant Jovaišai, skirtos tikslinės PHARE lėšos. Kiek anksčiau ta pati niekur nesirodžiusi agentūra gavo finansavimą iš Norvegijos ir Ūkio ministerijos – 80 tūkstančių dolerių (256 000 litų).

Agentūros steigėjai – giminystės ryšiais su tiesioginiais projekto kūrėjais ir Jovaišos pavaldiniais susiję asmenys. Viena iš agentūros steigėjų – Kristina Grachauskaitė, šiuo metu dirbanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje projekto koordinatore. DRMT tarptautinių projektų skyriaus vadovas Gintaras Grachauskas – Kristinos brolis.

Kalbėdamas su “Lietuvos žiniomis” Grachauskas patvirtino, kad tai jis sukūrė Visagino verslo kompetencijos centro projektą. Pasak Grachausko, jis buvo finansuojamas tiesiogiai, be konkurso, nes buvo likę nedaug laiko iki PHARE projektų patvirtinimo termino – tik dvi savaitės.
“Dirbome naktimis, kol sukūrėme šį projektą, – didžiavosi Grachauskas. – Dalyvauti projekte buvo siūlyta ir darbo biržai, bet ji atsisakė, nes žinojo, jog neįstengs per tokį trumpą laiką parengti projekto”.

VVKC interneto puslapyje nurodyta, kad tarp agentūros steigėjų yra Regionų plėtros centras. Lietuvoje tokia įmonė nėra registruota. Tačiau yra kita – VšĮ Regionų plėtros paramos centras. Šį centrą 2001 metų kovo 20-ąją Kaune įsteigė Gintaras Grachauskas.

Dar vienas agentūros steigėjas – Gintaras Klimavičius, tos pačios DRMT darbuotojas, Kauno darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos direktorius. Beje, Klimavičius yra ir Kauno psichologijos paslaugų centro pirmininkas. “Lietuvos žinioms” pasidomėjus, kas jį sieja su Neringa Klimavičiene, pirmąja Darbo išteklių agentūros direktore, Klimavičius atsakė, kad niekas. Psichologijos paslaugų centras kartu su agentūra įgyvendino projektą “Darbo rinkos ir žmogiškųjų išteklių vystymas Ignalinos ir Zarasų rajonuose”, kuriam skirti 12 370 eurų (42 000 litų).

Klimavičius teigė, kad savo steigėjo teises perdavė poniai Zitai Burinskienei.

Klimavičienė, šiuo metu dirbanti VVKC finansininke bei gaunanti nuolatinį atlyginimą, 20012002 metais vadovavo agentūrai. Būdama viešosios įstaigos vadovė, ji neturėjo teisės gauti asmeninės naudos iš įstaigos veiklos – taip nurodyta viešųjų įstaigų įstatyme. Naudos ir nebuvo, kol neatsirado galimybė gauti finansavimą iš tarptautinių projektų.
O 2002-ųjų spalio mėnesį Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys, Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) atstovė Lietuvoje Cihan Sultanoglu ir Darbo išteklių agentūros direktorė Neringa Klimavičienė pasirašė bendrą projektą “Inovacijų ir užimtumo skatinimas Lietuvoje”, kuriam skirta 80 tūkstančių dolerių.
Netrukus po to, kai buvo gauti pinigai, agentūrai pradėjo vadovauti Andrius Simonaitis, o Klimavičienė tapo VVKC finansininke.

Veiklos nevykdančios agentūros direktorė Neringa Klimavičienė (viduryje) su Ūkio ministerijos sekretoriumi Gediminu Rainiu ir Jungtinių Tautų vystymo programos atstove Lietuvoje Cihan Sultanoglu pernai pasirašė programos finansavimo sutartį. UAB “Sugardas” nuotrauka.

Iš Kolpingo draugijos į valstybinę įstaigą

Nenuostabu, kad Grachauskas, vadovaujantis tarptautinių projektų skyriui valstybinėje įstaigoje, sukūrė savo sesers įsteigtai viešajai įstaigai tinkantį projektą ir sugebėjo gauti jam finansavimą. Šis jaunas vyras turi nemažą viešųjų įstaigų steigimo, jų likvidavimo ir bylinėjimosi teismuose patirtį.

1996 metų kovo 7-ąją Grachauskas įsteigė Anykščių krašto plėtros fondą. Tuo metu Grachauskas aktyviai veikė Lietuvos kolpingo draugijoje, buvo šios katalikiškos organizacijos nacionalinis sekretorius. Su Troškūnų klebonu buvo organizuotas fondas, planuota daryti gerus darbus nusigyvenusiems Anykščių krašto žmonėms. Deja, iš tos veiklos buvo nedaug naudos. Nors buvo sukurtas projektas finansavimui gauti, jam išleistos nemažos lėšų, pinigų projekto vykdymui nepavyko gauti. Fondas jau turėjo tam tikrų finansinių įsipareigojimų, buvo išnuomojęs žemę, taigi prasidėjo teismai. 2001 metų birželio 13-ąją fondas buvo likviduotas.

Troškūnų klebonas nebepalaiko ryšių su Grachausku – pasak dvasininko, tai žmogus, turintis daug nepamatuoto entuziazmo, nesugebėjęs užbaigti pradėto darbo. Troškūnų klebonas jaučia nuoskaudą, kad dėl Grachausko kaltės Kaune įsikūrusi Kolpingo draugija turėjo problemų su Mokesčių inspekcija.
1997 metų kovo 20-ąją Grachauskas Kaune, tuo pačiu adresu, kur veikia Kolpingo draugija, įregistravo viešąją įstaigą – Regionų plėtros paramos centrą. Centras taip pat gyvavo neilgai – pasak Grachausko, negavo finansavimo rengtiems projektams, todėl 2001 metų birželio 30-ąją buvo likviduotas.

Grachausko sesuo Kristina Rietavo savivaldybės Kalakutiškės kaime 2002 metų birželio 14-ąją įregistravo UAB “Saria”. Adresu, kuris nurodytas įmonės registravimo dokumentuose, veikia veterinarijos įmonė. Įmonės darbuotojai ne iš karto prisiminė, kad čia registruota “Saria”, o prisiminę paaiškino, kad ši bendrovė persikėlė į Kaišiadoris. Kaišiadoryse pavyko sužinoti tik tiek, kad įmonė jokios veiklos nevykdo, nors turi direktorių ir buhalterę.

Panašūs projektai

Visagino verslo kompetencijos centro projektų vykdymą kontroliuojantis Čepauskas nuogąstauja, kad sunku atskirti, kada vykdomas PHARE projektas, o kada – Ūkio ministerijos ir Norvegijos. Projektas, kuriam lėšas skyrė JTVP, Norvegijos užsienio reikalų ministerija bei Ūkio ministerija, skirtas smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) mokymo sistemai įdiegti.

Panašią programą finansuoja ir PHARE.
Čepauskas paaiškino, kad apskritis reikalauja, jog Visagino verslo kompetencijos centras turėtų savarankiškos organizacijos statusą, nebūtų agentūros filialas, o Grachauskas su tuo nesutinka.
Čepauskas teigia, kad iki pokalbio su “Lietuvos žiniomis” nežinojo, kad Grachausko sesuo – viena iš agentūros steigėjų ir kad dabartinė VVKC finansininkė dar pernai rudenį vadovavo agentūrai.
Utenos apskritis projekto vykdytojams kol kas pretenzijų neturi.

Ruta SKATIKAITĖ