“Rubicon group” vadovui STT pateikė įtarimus
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pirmadienį pareiškė įtarimus dėl papirkimo vienos didžiausių Lietuvos įmonių grupės “Rubicon group” vadovui ir valdybos pirmininkui Andriui Janukoniui. Tai BNS pranešė STT atstovė spaudai Elena Martinonienė.
Praėjusį trečiadienį generalinis prokuroras Antanas Klimavičius Seime pareiškė, jog A.Janukonis įtariamas papirkinėjęs Seimo narius, siekdamas sau palankių įstatymų priėmimo.
Generalinis prokuroras A.Klimavičius teigė, kad STT surengė reidus į įtakingiausių parlamentinių partijų būstines, mėgindama patvirtinti arba paneigti įtarimus dėl penkių Seimo narių galimų korupcinių ryšių su privačios bendrovės vadovu.
Neeiliniame Seimo posėdyje trečiadienį A.Klimavičius teigė, jog praėjusią savaitę STT vadovas pateikė Generalinei prokuratūrai duomenų apie galimus penkių Seimo narių korupcinius ryšius su “Rubicon group” įmonių grupės vadovu A.Janukoniu.
Anot generalinio prokuroro, esama įtarimų, kad “šitos įmonių grupės vadovas įtakoja kai kurių įstatymų pakeitimą arba pristabdymą ir už tai atsiskaito pinigais. Kalbame apie grynuosius pinigus, kurie buvo paduodami į rankas”.
A.Klimavičius, nors kai kurių Seimo narių primygtinai raginamas, atsisakė įvardyti korupcija įtariamus parlamentarus.
LSDP pirmininko pavaduotojas V.Andriukaitis, kuris neoficialiai yra minimas kaip vienas iš penkių Seimo narių, kurie yra įtariami korupcija, penktadienį paprašė sustabdyti savo Seimo nario įgaliojimus, kad galėtų kuo greičiau duoti parodymus teisėsaugos institucijoms.
Konservatorius Arvydas Vidžiūnas taip pat teigia yra girdėjęs, kad yra tarp įtariamųjų. Jis taip pat sakė, kad ne kartą buvo susitikęs su “Rubicon group” atstovais ir tarėsi dėl paramos, bet jokios neteisėtos veiklos nevykdęs.
Konservatorius praėjusią savaitę nusiuntė laišką STT vadovui, kuriame teigia nedaręs jokių neteisėtų ar nelegalių veiksmų ir esąs pasiruošęs dalyvauti visuose ikiteisminio tyrimo procedūrose, nepaisant turimo parlamentaro mandato.
Seimo kuluaruose taip pat minimos Seimo pirmininko pavaduotojo liberalcentristo Gintaro Steponavičiaus, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime seniūno Eligijaus Masiulio, socialliberalo Vytauto Kvietkausko pavardės.
Pastarieji Seimo nariai taip pat atmeta įtarimus.
Pasak generalinio prokuroro A.Klimavičiaus, dokumentų poėmiai partijose buvo reikalingi, siekiant išsiaiškinti, ar gauti pinigai nebuvo pajamuojami partijų buhalterijose. Jeigu pinigai būtų užpajamuoti partijų buhalterinės apskaitos knygose, tai nebūtų laikoma kyšiu.
Dokumentų poėmiai padaryti keturių partijų – Lietuvos socialdemokratų partijos, Naujosios sąjungos, Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos – būstinėse.
Savo ruožtu, A.Klimavičius pabrėžė, jog korupcija nėra įtariama nė viena partija, bet tik atskiri jų nariai. Anot generalinio prokuroro, STT ketino kreiptis į Seimą, jog būtų leista patraukti atsakomybėn korupcija įtariamus Seimo narius, tačiau, A.Klimavičiaus teigimu, tokiam veiksmui “pritrūko argumentų”.
Todėl buvo numatyta šešių punktų programa, kurių vienas numatė partijų finansinės veiklos dokumentų patikrinimą.
Anot generalinio prokuroro, poėmius partijų būstinėse vykdę STT agentai “įstatymų nepažeidė, bet pasirinktas poėmių laikas nebuvo visiškai tinkamas ir jie neįvertino, kad politikai sukels didelį triukšmą, kad šitas paprastas procesinis veiksmas tyliai nepraeis”.
Pasak A.Klimavičiaus, poėmių datą pasirinko pats bylos tyrėjas, ir tai buvęs visiškai teisėtas veiksmas. “STT už atliktą darbą derėtų padėkoti”, – teigė generalinis prokuroras.
A.Klimavičiaus teigimu, trečiadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba pavedė Generalinei prokuratūrai ištirti, ar STT veiksmų data nebuvo pasirinkta specialiai, siekiant padaryti įtaką prezidento rinkimų rezultatams.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pirmadienį priėmė išvadą, jog komitetas negavo duomenų, patvirtinančių prielaidą, jog poėmiais buvo siekta paveikti prezidento rinkimų rezultatus ir politinę padėtį, bet taip pat negavo ir duomenų, kurie leistų ją atmesti.
STT ir Generalinė prokuratūra buvo kritikuojami dėl pasirinkto akcijų laiko – likus vos keletui dienų iki birželio 27 dieną vyksiančio prezidento rinkimų antrojo turo. Šalies vadovai ir politikai nuogąstavo, kad STT reidai gali turėti įtakos rinkimų rezultatams.