Protestas dėl sisteminės Lietuvos paveldosaugos problemos

Dėl kultūros paveldo susirūpinusių žmonių grupė parašė protestą, ragindami Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę prisiimti atsakomybę dėl valstybės kultūros paveldo bei užtikrinti, kad bus sprendžiamos įsisenėjusios paveldosaugos problemos, kurių nėra pajėgios išspręsti tiesiogiai už kultūros paveldą atsakingos institucijos. Pritariantys žemiau išvardytiems teiginiams galite pasirašyti po šiuo protestu www.culture.lt/protestas

Lietuvos Respublikos Prezidentui V. Adamkui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G. Kirkilui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Valstybinei kultūros paveldo komisijai
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai

Kopija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijai

PROTESTAS

Dėl sisteminės Lietuvos paveldosaugos problemos, kuri sudaro sąlygas tęsti valstybės kultūros vertybėms žalingą praktiką – neįvertintų paveldosaugos klaidų ir institucijos bei tarnautojų atsakomybės, taip pat Kultūros paveldo departamento tarnautojų pozicijos keliais planuojamų naujų statybų atvejais: kotedžų – prie E. Andre parko, Lentvaryje; „Kempinskio” viešbučio priestato – ant Vilniaus gynybinės sienos; gyvenamojo komercinio komplekso – Vingrių priemiesčių teritorijoje Pylimo g.17 (vietoje kino teatro „Lietuva“).

Skandalingos statybos Kuršių nerijoje ir Vilniaus senamiestyje – Pasaulio paveldo objektuose, už kuriuos yra atsakinga Lietuvos valstybė – akivaizdžiai parodė sistemines šalies paveldosaugos ydas. Dėl neskaidrios savivaldybių bei valstybės institucijų veiklos paveldo naikinimas ir žalojimas, gavus už jo apsaugą atsakingų tarnautojų leidimus, buvo tapęs sistemingu reiškiniu. Aukščiausi šalies politikai ir valdžios pareigūnai ne kartą deklaravo būtinybę principingai įvertinti šią ydingą praktiką ir užtikrinti, kad ji nebūtų tęsiama ateityje.

Tiesiogiai už kultūros paveldo apsaugą atsakingoje institucijoje – Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos – buvo pradėta reforma, kaip ypatingo dėmesio reikalaujančias problemas išskiriant itin apleistą paveldo apskaitą ir neveiksmingą kontrolės sistemą. Po buvusios KVAD vadovės D. Varnaitės atleidimo iš tarnybos KPD direktoriumi tapęs dr. A. Kuncevičius kalbėjo ir apie moralinį paveldosaugos apsivalymą, kuris sugrąžintų prarastą visuomenės pasitikėjimą. Tačiau šiuo metu kyla abejonių, ar KPD yra pajėgus tokiam apsivalymui, be kurio neįmanomas ir esminis problemų sprendimas.

Net ir rezonansą visuomenėje sukėlusiais atvejais KPD iki šiol nėra pateikęs oficialaus paveldui padarytos žalos vertinimo, todėl liko neįvertinta ir sąlygas kultūros vertybių naikinimui sudariusių KPD (KVAD) tarnautojų atsakomybė, nors tai daug kartų siūlė savo sprendimuose bei raštuose Valstybinė kultūros paveldo komisija. Kai kuriems iš šių tarnautojų yra patikėtos pareigos, leidžiančios daryti įtaką sprendžiant svarbius paveldosaugos klausimus. Niekaip nėra įvertinta ir paveldui žalingomis ekspertizėmis pagarsėjusių ekspertų kompetencija, todėl jie toliau užsiima šia veikla. Tai sudaro terpę neskaidriems sprendimams, kurių rezultatus jau matėme Kuršių nerijoje ir Vilniaus senamiestyje.

Viena iš šios visoje Lietuvoje aktualios problemos iliustracijų – Kauno teritoriniame padalinyje šiuo metu susiklosčiusi padėtis. Po to, kai STT pareiškė įtarimą korupcija ir nušalino nuo pareigų padalinio vedėją I. Vaškelienę, KPD sudarytos komisijos pradėjo tyrimą dėl projektų, kurie buvo suderinti Kaune 2006 metais. Šių naujų problemų nebūtų kilę, jeigu būtų laiku ir adekvačiai įvertinti ankstesni KTP sprendimai, kurių pasekmės šiandien jau akivaizdžios: „Akropolis” su daugiaaukščiu parkingu virš Karaliaus Mindaugo krantinės pačiame Kauno centre, šalia barokinės Karmelitų bažnyčios, bei daugiaaukštis prie istorinės miesto sienos su Malūnininko bokšteliu I. Kanto gatvėje. Dėl šios statybos I. Vaškelienei buvo skirta drausminė nuobauda, tačiau iki šiol niekaip nėra įvertinta savo parašu jai pritarusios I. Grigaitienės atsakomybė. Nepaisant abejotinų sprendimų bei visuomenės atstovų pareikšto nepasitikėjimo, šiuo metu ji vadovauja Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo skyriui (5).

Esame įsitikinę, kad prasidėjusi paveldosaugos sistemos reforma gali būti sėkminga ir turi prasmės tik tuo atveju, jei bus tinkamai įvertintos praeities klaidos ir įvyks moralinis apsivalymas už valstybės kultūros paveldą atsakingose institucijose.

Apie padėtį paveldosaugos sistemoje ir joje dirbančių tarnautojų kvalifikacijas galima spręsti iš to, kaip buvo įvertinta paveldosaugos gėdos simboliu vadinamo „Novotelio” istorija – nors tai tik vienas iš daugelio sprendimų, kuriuos kaip itin žalingus kultūros paveldui įvardijo ir Vilniaus gyventojai, ir tarptautinė ICOMOS ekspertų komisija, pateikusi išvadas 2004 metais. Statant šį viešbutį buvo nugriautas itin vertingas M. Knakfuso namas ir sunaikintos visos archeologinės vertybės, o jo tūris ir architektūrinė raiška sudarkė Senamiesčio – pasaulio paveldo vertybės – kultūrinį kraštovaizdį. Šį naikinimą, kaip nurodyta Valstybinės kultūros paveldo komisijos pažymoje, savo parašais įteisino tuometinė KVAD vadovė D. Varnaitė, Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas A. Bundonis (nepaisant gausių archeologinių radinių, 1999 m. nurodė, kad nereikia rengti papildomų paminklotvarkos sąlygų; 2000 m. patvirtino paminklotvarkos sąlygas, nenurodydamas šiuo atveju būtinų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų, tokių kaip statybos linija, riba, architektūrinės raiškos priemonės), jo tiesioginė pavaldinė VTP vyr. specialistė E. Stulpinienė (suderino detalųjį planą ir techninį projektą) bei kiti. VKPK pažymoje yra konstatuota, kad statant „Novotelį” nesilaikyta jokių paveldosaugos principų, o KVAD tarnautojai už savo tiesioginių pareigų neatlikimą „turi būti nubausti”.

Tačiau nekilnojamųjų kultūros vertybių žalojime dalyvavusių tarnautojų atsakomybė yra iki šiol neįvertinta – net ir tų, kurie kaip vadovai buvo atsakingi už sisteminį šio naikinimo pobūdį. Todėl yra labai didelė tikimybė, kad buvusi KVAD direktorė D. Varnaitė netrukus laimės antrą teismą dėl pašalinimo iš tarnybos, ir tada turės teisę į ją grįžti. Buvęs KVAD VTP vedėjas A. Bundonis, eidamas šias pareigas, buvo tiesiogiai atsakingas tiek už ydingų sprendimų visumą Vilniuje bei jo Senamiestyje, tiek už žalą konkrečioms paveldo vertybėms. Šiuo metu jis vadovauja vienam iš svarbiausių skyrių KPD – yra Apskaitos skyriaus vedėjas. Dabartinės jo pareigos yra vertintinos kaip paaukštinimas. E. Stulpinienė dirba KPD Kontrolės skyriuje ir kontroliuoja visų KPD teritorinių padalinių darbą.

Esame įsitikinę, kad žala reikšmingoms valstybės kultūros vertybėms nėra nei smulkus tarnybinis nusižengimas, nei nuopelnas. Atsakomybė už ją – taip pat ir valstybės tarnautojams, netinkamai atlikusiems pareigas – yra numatyta LR Baudžiamajame kodekse (1).

Apie kai kurių šiuo metu paveldosaugos sistemoje dirbančių specialistų kompetenciją galima spręsti remiantis ir kitomis VKPK pažymomis bei publikacijomis spaudoje.

Zavišų rūmai Dominikonų g. 13 yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė. Teisės aktai numato, kad tvarkant šią itin reikšmingą vertybę galimi tik konservavimo-restauravimo darbai. Tačiau 2004 m. šiame ansamblyje buvo atlikta rekonstrukcija ir naujo statyba: iš esmės pakeistas užstatymas ir kiemo struktūra, jį iškasus ir įrengus po juo didelio ploto rūsį, sugriauti šiaurinio korpuso kiemo dalies pamatai, suprojektuotas priestatas. Darbų metu labai nukentėjo vertinga polichromija. VKPK rengtoje pažymoje konstatuota, kad pažeisti esminiai paveldosaugos principai ir teisės aktai. Žala, padaryta istorijos ir kultūros paminklui, jo archeologinėms ir architektūrinėms vertybėms, oficialiai nėra įvertinta. Statybos projektą suderino A. Bundonis, nekokybišką ekspertizę atliko V. Spudas ir E. Zilinskas.

Poškos g. 61, Žvėryne, 2004 metais buvo nugriautas į kultūros vertybių registrą įrašytas unikalus 1900 m. statytas medinis namas, kurį buvo siūloma skelbti Kultūros paminklu. Jo vietoje pastatytas naujas pastatas iš blokelių. VKPK išvadoje konstatuota, kad „kultūros vertybė nepataisomai sužalota”, o „veiksmams, kuriais padaryta ši žala, pritarė bei sudarė sąlygas KPC bei KVAD darbuotojai”. KPC darbuotojai savininko pageidavimu pakeitė saugomo objekto dosjė, išbraukdami tas vertingąsias savybes, kurias patys vos prieš kelerius metus buvo įrašę, ir, sudarydami galimybę „projektuoti rekonstrukciją, sunaikinusią gerai išlikusį unikalios konstrukcijos pastatą”. Projektą suderino VTP vedėjas A. Bundonis, nemotyvuotai atšaukdamas jį atmetusio savo pavaldinio parašą. Rengiant projektą kaip konsultantė yra pasirašiusi ir dabartinė Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo skyriaus vedėja I. Grigaitienė – šis faktas vertintinas kaip interesų konfliktas. VKPK išvadoje prašoma išsiaiškinti, „kas kaltas dėl žalos, padarytos valstybės saugomai kultūros vertybei, įvardinti kaltus pareigūnus”. Tai iki šiol nėra padaryta.

Malūnų g. 4, Senamiestyje, 2004 metais buvo nugriautas valstybės saugomo kultūros paveldo objektas – istorinis mūrinis XVIII amžiaus namas. Šį griovimą miestiečiai užfiksavo vaizdo kameromis. VKPK pažymoje rašoma, kad „prisidengiant priešavariniais darbais „pneumokūjais ir elektriniu mūro pjaustymo pjūklu” buvo išardytos autentiškos klasicistinės arkos ir sienos, kurių dalys galėjo būti ir ankstesnio laikotarpio. Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente nurodyta, kad pastatas turėjo būti restauruojamas-atkuriamas. Nugriauti didelę dalį saugomo pastato neišsaugant vertingųjų savybių numatyta techniniame projekte, kurį suderino A. Bundonis. Paminklotvarkos sąlygas parengė ekspertai V. Spudas ir E. Zilinskas.

Visuomenės dalis, kuri domisi Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimu ir integravimu į šiuolaikinį gyvenimą, dabartinį KPD apskaitos skyriaus vedėją A. Bundonį jau seniai žino kaip abejotinos reputacijos tarnautoją. Jis išgarsėjo, kai suderino mafijos vadeiva tituluojamo Georgijaus Dekanidzės žmonos savavališkai pasistatyto namo projektą Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Visuomeninės organizacijos nepasitikėjimą šiuo tarnautoju yra pareiškusios 2004 metais, kai reikalavo įvertinti jo kompetenciją. 2005 metais, kai buvo sunaikinta didelė dalis itin vertingos akmens amžiaus gyvenvietės Verbiškėse, KVAD ir Archeologijos draugijos sudaryta komisija A. Bundoniui, kaip KVAD VTP vadovui, įteikė prizą „Už blogiausiai Lietuvoje saugomą archeologijos vertybę”. Ydingi jo derinimai yra ir vad. Europos centre – prie Bernotų piliakalnio jis yra leidęs statyti šio valstybės saugomo piliakalnio archajišką aplinką darkančias, disonuojančių formų gyvenamąsias vilas.

Ypatingą nerimą kelia pavyzdžiai, iš kurių matyti, kad deramai neįvertintos praeities klaidos daro neigiamą įtaką dabarčiai.

Šiuo metu baigiami statyti „Svečių namai – piligrimų viešbutis” Subačiaus g. 11, prie pat gynybinės sienos, kuri yra itin reikšminga ir valstybės saugoma paveldo vertybė. Statybos metu ekskavatoriui rausiantis po jos pamatais, iš jų byrėjo akmenys. Masyvus pastatas yra pastatytas tiesiog, kaip teigia kai kurie tyrėjai, ant istorinės gatvelės, o dalis gynybinės sienos liko viešbučio rūsiuose. Projektas vykdomas gavus visus būtinus paveldo apsaugos specialistų leidimus, tačiau kyla rimtų abejonių, ar jie nėra išduoti nusižengiant įstatymams. KVAD VTP vedėjas A. Bundonis spaudoje yra teigęs, jog čia vyksta „atkūrimo” darbai. VKPK darbuotojų įsitikinimu, joks pastatas šioje posesijos dalyje niekada nėra stovėjęs, o visiškai naujo pastato statyba padarė didelę žalą paveldui ir vyko pažeidžiant esminius jo apsaugos reikalavimus. Nepaisant rezonanso visuomenėje, KPD iki šiol nėra oficialiai įvertinęs šios statybos paveldo apsaugos požiūriu. Kiek mums žinoma, paminklotvarkos sąlygas jai parengė ekspertė I. Kliobavičiūtė, o už leidimų suderinimą atsakingi A. Bundonis ir E. Stulpinienė.

Pastaruoju metu KPD VTP suderino kelis kontroversiškus ir abejotinos kokybės projektus, kuriuos įgyvendinant gali būti padaryta didelė žala kultūros paveldo vertybėms ir pažeistas viešasis interesas. Tačiau kol statybų darbai nėra prasidėję, dar yra galimybė išvengti klaidų. Manome, kad yra būtina dar kartą įvertinti šiuos projektus ir išsiaiškinti, ar tarnautojų sprendimai nėra ydingi paveldosaugos požiūriu.

KPD VTP neseniai suderino projektą, kuriuo leista statyti kotedžų miestelį prie pasaulinio garso kraštovaizdžio architekto E. Andre sukurto Lentvario parko. Metų pradžioje šie planai buvo sukėlę visuomenės susirūpinimą, o Europos kultūros kelių instituto direktorius Michel Thomas-Penette’as juos įvertino kaip grėsmę, kad bus radikaliai paneigta esminė vieno iš brandžiausių E. Andre kūrinių idėja. Projektas buvo rengiamas remiantis E. Zilinsko ir V. Spudo atliktomis ekspertizėmis, o abejonių dėl šių ekspertų reputacijos yra ne kartą išsakęs ir KPD direktorius A. Kuncevičius. Esame įsitikinę, jog būtina ištirti, ar davus leidimą statybai buvo tinkamai atsižvelgta į viešąjį interesą išsaugoti itin reikšmingą Lietuvos kultūros paveldo objektą.

KPD VTP neseniai suderino projektą, kuriuo leidžiama statyti 3 aukštų „Kempinskio” viešbučio priestatą prie pat Katedros aikštės, ant Vilniaus miesto gynybinės sienos. Dar 2005 metais paveldosaugos specialistai spaudoje teigė, kad tokio priestato statyba šioje vietoje padarytų didelę žalą paveldui ir pažeistų teisės aktus bei paveldosaugos principus. Ji prieštarautų ir Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams, kuriuose gynybinę sieną – ypatingos vertės ir reikšmės paveldo objektą – yra numatyta atidengti ir išryškinti. Esame įsitikinę, jog yra būtina ištirti argumentus, dėl kurių pasikeitė KPD pozicija, kad neįvyktų klaida, kurios nebebus galima ištaisyti. Mūsų žiniomis, šiuo metu yra svarstomi investuotojų norai statyti dar vieną „Kempinskio” priestatą kieme, jį uždengiant stiklu. Kad tai būtų galima padaryti, reiktų daryti pataisas šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja paveldo apsaugą šioje vietoje. Visuomenė turi būti išsamiai informuota, kaip ketinama tvarkyti įvairiomis prasmėmis jautrią ir svarbią erdvę prie centrinės sostinės aikštės.

KPD VTP neseniai suderino UAB „Rojaus apartamentai“ detalųjį planą, kuriuo numatyta gyvenamojo komercinio komplekso statyba „Lietuvos“ kino teatro vietoje, Vingrių priemiesčių teritorijoje. Šis detalusis planas yra parengtas remiantis laikinuoju apsaugos reglamentu sklypui Pylimo g. 17, o jį išdavęs ir patvirtinęs tarnautojas – buvęs KVAD VTP vedėjas A. Bundonis. Abejones dėl šio reglamento kokybės visuomenės atstovai yra išsamiai argumentavę skunde, kurį Valstybės kontrolė persiuntė ir Kultūros ministerijai bei Valstybinei kultūros paveldo komisijai (2). Kreiptasi ir tiesiogiai į KPD (3). Atsakymų šios institucijos dar nepateikė, taigi sprendimas dėl detaliojo plano yra padarytas ignoruojant visuomenės keliamus klausimus dėl galimų teisės aktų pažeidimų ir neigiamo poveikio kultūros paveldo vertybėms. Kultūros ministerija turėtų paaiškinti, kodėl jai pavaldus KPD suderino detalųjį planą, kol nėra atsakyta į minėtuose raštuose išdėstytus argumentus.

Kadangi A. Bundonis yra parengęs ir suderinęs ne vieną dokumentą, kuriuo remiantis buvo padaryta žala valstybės kultūros vertybėms, esame įsitikinę, kad būtina ištirti šio tarnautojo išduotą laikinąjį apsaugos reglamentą.

Tačiau už paveldo apsaugą atsakingų Kultūros ministerijos tarnautojų kvalifikacijos kelia abejonių, ar ši institucija bus pajėgi deramai dalyvauti sprendžiant minėtas problemas. Protestuojant dėl Kultūros ministerijos išvados, kurioje neadekvačiai įvertinta 7000 Lietuvos piliečių paramos susilaukusi peticija, buvo pareikštas ir nepasitikėjimas šią išvadą rengusia Saugomų teritorijų ir paveldo skyriaus vedėja Irma Grigaitiene (5). Kultūros ministerija buvo paraginta įvertinti jau minėtą faktą, kad, būdama KVAD Kauno TP vyr. specialiste, I. Grigaitienė savo parašu pritarė skandalingai daugiaaukščio statybai šalia Kauno gynybinės sienos bokštelio, Centrinio pašto ir Muzikinio teatro. Iki šiol niekaip nebuvo reaguota nei į šį raginimą, nei į protestą.

Įvardyti faktai rodo, kad tiesiogiai už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos nėra pajėgios vienos spręsti įsisenėjusios problemos, o tinkamai neįvertinus valstybės kultūros vertybėms padarytos žalos bei tarnautojų atsakomybės, yra sudaromos sąlygos tęsti ydingą praktiką. Kadangi LR Konstitucijoje pasakyta, kad mūsų valstybė globoja kultūros paveldą, įstatymuose jis įteisintas kaip vienas iš nacionalinio saugumo pagrindų (4), o Vilniaus senamiestis yra Pasaulio paveldo objektas, kurį Lietuva įsipareigojo išsaugoti, esame įsitikinę, kad atsakomybę dėl sisteminės paveldosaugos problemos sprendimo turi prisiimti Prezidentūra, Vyriausybė ir Seimas. Prašome Lietuvos valdžios institucijų bei politikų užtikrinti, kad bus tinkamai atsižvelgta į mūsų reikalavimus.

Reikalaujame, kad

• Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas pateiktų oficialų valstybės kultūros paveldui padarytos žalos vertinimą rezonansiniais atvejais: statant viešbučius “Novotelis”, “City-park” ir “Svečių namai – piligrimų viešbutis” Subačiaus 11; rekonstruojant kultūros ir istorijos paminklą – Zavišų rūmus; nugriaunant valstybės saugomus pastatus Malūnų 4 ir Poškos 61; atsižvelgtų į VKPK pažymas, kuriose konstatuota žala paveldui ir teisės aktų pažeidimai;

• Kultūros ministerija ir KPD, remdamiesi oficialiomis išvadomis apie žalą kultūros paveldui, įvertintų tarnautojų bei ekspertų veiksmus, kurie sudarė sąlygas ją padaryti, ir spręstų jų kompetencijos bei atsakomybės klausimą;

• Kultūros ministerija ir KPD kreiptųsi į teisėsaugos institucijas, kad tarnautojų veiksmai, dėl kurių padaryta ypatinga žala kultūros paveldui, būtų įvertinti atsižvelgiant į baudžiamajame kodekse numatytą atsakomybę;

• Kultūros ministerija ir KPD, atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus faktus ir visuomenės nepasitikėjimą, įvertintų A. Bundonio bei I. Grigaitienės tinkamumą eiti šiuo metu užimamas svarbias pareigas;

• Kultūros ministerija ir KPD patikrintų, ar tinkamai atsižvelgta į viešąjį interesą išsaugoti itin vertingą valstybės kultūros paveldą, suderinus projektus, kuriais numatyta kotedžų statyba prie E. Andre parko Lentvaryje bei “Kempinskio” viešbučio priestato statyba ant Vilniaus gynybinės sienos; informuotų visuomenę, kaip ketinama tvarkyti “Kempinskio” viešbučio teritoriją šalia centrinės sostinės aikštės;

• Kultūros ministerija ir KPD inicijuotų ekspertizę, kad būtų ištirta, ar laikinasis apsaugos reglamentas Pylimo 17, kurį išdavė ir patvirtino abejotinos reputacijos tarnautojas A. Bundonis, neprieštarauja LR teisės aktams bei tarptautiniams įsipareigojimams ir nesudaro sąlygų padaryti žalą kultūros paveldui Vingrių priemiesčių teritorijoje; užtikrintų, kad šią ekspertizę atliks visuomenės pasitikėjimo nepraradę specialistai ir nepriklausomi ekspertai; remdamiesi šios ekspertizės rezultatais, įvertintų, ar KPD VTP suderintas detalusis planas Pylimo 17 nėra ydingas paveldosaugos ir viešojo intereso požiūriu.

„Taip pat reiškiame nepasitikėjimą Kultūros ministerijos išvadą dėl mūsų Kreipimosi rengusia Saugomų teritorijų ir paveldo skyriaus vedėja Irma Grigaitiene. Mūsų žiniomis, būdama KVAD-o Kauno teritorinio padalinio vyr. specialistė, p. I. Grigaitienė savo parašu pritarė projektui, pagal kurį šiuo metu yra baigiamas statyti daugiaaukštis pastatas I. Kanto ir Kęstučio gatvių sankirtoje. Urbanistiniu požiūriu tai itin jautri Kauno Senamiesčio teritorija šalia vienintelio išlikusio Kauno gynybinės sienos bokštelio, Kauno centrinio pašto, Muzikinio teatro bei kitų vertingų tarpukario architektūros pavyzdžių. Jos kontekste 30 m aukščio statinys su požemine 2 aukštų automobilių stovėjimo aikštele yra lygintinas su liūdnai pagarsėjusiu „Novoteliu“ Vilniuje. Kaip akibrokštą istoriniam miesto paveldui šią statybą įvertino ne tik prieš ją protestavę visuomenės atstovai, žinomi architektai ir urbanistikos specialistai, bet ir Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkas J. Gelmža bei KPD direktorius A.Kuncevičius. Remiantis KPD sudarytos komisijos išvadomis, Kauno teritorinio padalinio vadovei I. Vaškelienei buvo skirta drausminė nuobauda. P. I. Grigaitienės atsakomybė, mūsų žiniomis, iki šiol tebėra neįvertinta.

Šiuo metu, būdama Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo skyriaus vedėja, p. I. Grigaitienė ne tik rengė išvadą dėl mūsų Kreipimosi, bet ir komentavo „Lietuvos“ bylą susitikimuose su visuomene. Manome, kad tarnautojai, kurių reputacija visuomenei kelia didelių abejonių, neturi teisės Kultūros ministerijos vardu komentuoti problemos, rūpinčios 7000 Lietuvos gyventojų.

Raginame Kultūros ministeriją

• įvertinti p. I. Grigaitienės veiksmus ir atsakomybę, savo parašu pritariant I. Kanto ir Kęstučio gatvių sankirtoje statomo daugiaaukščio projektui bei jos, kaip Saugomų teritorijų ir paveldo skyriaus vedėjos, kompetenciją

• užtikrinti, kad rezonansinėje „Lietuvos“ byloje ministerijos poziciją ateityje atstovautų visuomenės pasitikėjimo nepraradę specialistai”

Pasirašo:

Dr. Romas Vaštokas
Ona Volungevičiūtė
Dr. Gintautas Mažeikis
Šarūnas Bagdonas
Vytautas Domaševičius
Rasa Kalinauskaitė
Gedimnas Urbonas
Nomeda Urbonienė
Karolis Klimka
Dr. Saulius Norvaišas
Kasparas Pocius
Tomas S. Butkus
Tomas Tomilinas
Danute Kalinauskaite
Tomas Bakučionis
Karina Metrikytė
Julija Kšivickaitė
Ula Šimulynaitė
Daiva Repečkaitė
Dr. Andrius Navickas
Gediminas Kajėnas
Danutė Jokubėnienė
Mantas Adomėnas
Liucija Armonaitė
Laurynas Dinsmanas

Jūs taip pat galite pasirašyti po šiuo protestu www.culture.lt/protestas