Prezidento advokatai abejojo apkaltos proceso eiga
Savo prašymais apkaltos proceso posėdį užvertę prezidento advokatai vėliau vykusiuose ginčuose suabejojo ne tik prezidento kalte, bet ir apkaltos proceso eiga.
“Aš įžvelgiu, ir, man atrodo, nereikia būti labai protingam suvokti, kad čia yra valdomas, o ne žmogaus teisėmis ir laisvėmis grįstas, procesas. Šis nagrinėjimas ir ši apkalta prieštarauja principinėms nuostatoms, kurių pagrindu vykdomas teisingumas”, – pareiškė prezidento interesus ginantis advokatas Kęstutis Stungys.
Advokatas pareiškė, jog “jokie teismai ir jų priimti sprendimai, Seimas neturi jokios prejudicinės galios apkaltos procese”, o Konstitucinio Teismo išvados tėra rekomendacinio pobūdžio.
Advoktas taip pat teigė, jog prezidentas padarė klaidų, kurias “gali padaryti bet kas” ir čia nebuvo “jokios piktos valios”.
Advokatas Vytautas Sviderskis teigė, jog kaltinimai pažeidžia prezidento teisę į gynybą, nes juose nenurodomas pažeidimo įvykdymo laikas, vieta ir motyvai. Minėtus dalykus nustatė tiek Seimo specialioji tyrimo komisija, tiek Konstitucinis Teismas.
Kaltintojai pareiškė abejonių, ar prezidento advokatai apskritai yra susipažinę su KT išvadomis. Prieš tai advokatai pareikalavo išslaptinti kai kurią slaptą Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagą, apklausti kelias dešimtis liudytojų ir paprašyti Aukščiausiojo Teismo konsultacijos, tačiau jų prašymai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
Prezidento advokatai prašė įpareigoti VSD išslaptinti R.Paksą kompromituojančią medžiaga, su kuria prieš kelis mėnesius buvo susipažinę Prezidentūros skandalą nagrinėjusios Seimo specialiosios tyrimo komisijos nariai.
Advokatas taip pat prašė apklausti 23 asmenis, kurie, jo nuomone, galėtų paliudyti konstitucinės atsakomybės klausimais dėl trijų kaltinimų prezidentui šiurkščiai pažeidus Konstituciją.
Tarp advokatų kviečiamų asmenų buvo paminėti buvusi prezidento patarėja teisės klausimais Ona Buišienė, Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Gintaras Bagdonas, policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Valentinas Junokas, generalinio prokuroro pavaduotojai Gintaras Jasaitis ir Vytautas Barkauskas ir kiti. Daugumą minėtųjų asmenų prieš kelis mėnesius apklausė Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui, Seimo specialioji komisija, Konstitucinis Teismas.
Be to, gynėjas prašė kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą konsultacijos dėl konstitucinės atsakomybės. Kaltintojai, savo ruožtu, prašė atmesti advokatų prašymus, kaip “nesuprantamus, nepagrįstus, neteisėtus ir atmestinus”.
Kaltintojas parlamentaras Raimondas Šukys teigė, kad Seimo specialioji tyrimo komisija ir Konstitucinis Teismas savo išvadas grindė tik išslaptintais dokumentais ir viešais įrodymais, todėl kitų slaptų dokumentų paviešinimas neturės jokios įtakos apkaltos procesui.
R.Šukys abejojo, ar kviečiami liudytojai turi kompetencijos pasisakyti konstitucinės atsakomybės klausimais, be to, parlamentaro teigimu, advokatų noras grąžinti procesą į faktų nustatymo stadiją prieštarautų Konstitucijai ir kvestionuotų neginčytinas Konstitucinio Teismo išvadas.
Apkaltos proceso pirmininkas V.Greičius atmetė advokatų prašymus kaip nepagrįstus. Kadangi dėl prezidento gynėjų prašymų svarstymo ir jų pasisakymų apkaltos proceso posėdis užtruko iki vėlaus vakaro, nuspręsta antradieniui atidėti prezidento baigiamąjį žodį ir surengti balsavimą dėl R.Pakso nušalinimo.
R.Paksą siūloma nušalinti dėl trijų kaltinimų, kuriuos remdamiesi Konstitucinio Teismo išvada suformulavo Seimo specialiosios tyrimo komisijos paskirti kaltintojai.
KT yra patvirtinęs, jog prezidentas savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai neteisėtai išimties tvarka suteikė pilietybę savo dosniausiam rėmėjui Jurijui Borisovui, leido pastarajam suprasti, jog jo pokalbių klausosi specialiosios tarnybos, bei darė poveikį UAB “Žemaitijos keliai” vadovams ir akcininkams dėl akcijų perleidimo prezidentui artimiems asmenims.
Jeigu nors vienam kaltinimui slaptu balsavimu pritars ne mažiau kaip 85 parlamentarai, prezidentas bus nušalintas nuo pareigų.
Jis taip pat turi teisę atsistatydinti iki balsavimo pradžios, tačiau pirmadienį per televiziją transliuotame kreipimesi į visuomenę R.Paksas pareiškė neketinąs to daryti.
