Prezidentas – „neprivalo”
Prezidento advokatai Konstituciniame Teisme pasiekė, kad į teismo posėdį būtų pakviestas R.Paksas. Tačiau jis nusprendė atmesti teismo kvietimą. Kodėl taip elgiamasi?
Gintaras Steponavičius
– Kaip vertinate Prezidento nenorą bendrauti su Konstituciniu Teismu?
– Toks Prezidento veiksmas neturėtų nustebinti dėl paprastos priežasties – Prezidentas nenori akistatos ir tiesiogiai bendrauti ne tiktai su Konstituciniu Teismu. Prezidentas atsisakė pakartotinai atvykti į Generalinę prokuratūrą dėl ten vykdomų dviejų ikiteisminių tyrimų. Tą patį Prezidentas darė ir Seimo institucijų – Tyrimo komisijų darbo metu. Manau, siekis bendrauti per tarpininkus rodo, kad Prezidentas nenori ir bijo nepatogių klausimų. Prezidentas iki šiol „sausai” išdėsto popieriuje, kaip senais gerais laikais, ir nenori, o ir galbūt bijo, nukrypti į šoną atvirai kalbėdamas ir atsakydamas šiuokart į teisėjų klausimus.
– Ką manote apie padėtį, kai teisinėje valstybėje jos vadovas ignoruoja teisminę valdžią?
– Kuo aukštesnis pareigūnas, tuo aukštesni atsakomybės reikalavimai asmeniui turėtų būti taikomi. Man gaila, kad savo pavyzdžiu Prezidentas diegia tokią situaciją, kai manoma, kad Prezidentas yra aukščiau nei teisminės institucijos. Ir tokiu būdu ne tik ginamasi, bet ir daroma žala mūsų teisinės valstybės brandai.
– Tai, kad Prezidentas vengia tiesioginių atsakymų ir viską paveda savo advokatams, kurie stengiasi nuolat grįžti prie jau ištirtų kaltinimų, matyt, liudija gynybos norą vilkinti procesą. Ar Seimas nepadarė klaidų, ar nebuvo galima priimti sprendimų, kurie tokiai taktikai užbėgtų už akių?
– Keisti žaidimo taisykles, procesui jau prasidėjus, būtų ydinga praktika, net jeigu taip ir kitą sykį elgiasi Prezidento aplinka, laužydama įstatymus ir Konstituciją.
Bet manau, kad tai, jog Prezidentas neatvyko, šiek tiek sutrumpins patį procesą teisme. Taigi nemanau, kad tai vilkins procesą, juoba kad kelis mėnesius užtrukęs procesas netrukus jau baigsis. Galiu patikinti, kad tai, ko gero, ne daugiau kaip kelių savaičių klausimas.
Andrius Navickas
– Konstitucijos garantas Prezidentas ignoruoja Konstitucinį Teismą ir kitas teismines institucijas. Kokių minčių tai gali sukelti piliečiams?
– Labiausiai norėtųsi tikėti, kad Prezidentui paprasčiausiai gėda. Bet bijau, jog veikiau Prezidentas iš tiesų per pastaruosius įvykius pamiršo, kad jis yra pilietis ir kad Lietuva yra piliečių bendruomenė. Puikus pavyzdys, kaip turėtų būti šiuo metu, yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai aukšti valstybės pareigūnai eina į apklausas (dėl Irako karo). Jie yra suinteresuoti, kad išaiškėtų tiesa, kad ir kokia ji nemaloni būtų. Lietuvoje, deja, jau kurį laiką bandoma vietoj tiesos nustatyti tam tikras viešųjų ryšių strategijas.
– O gal neatvykdamas į teismą Prezidentas pasiduoda be kovos?
– Žvelgiant į advokatų ir Prezidento veiksmus susidaro toks įspūdis. Atrodo, kad jie netiki sėkme – kaltinimų argumentai yra tokie svarūs, kad nebėra juos kaip atremti, ir laikomasi taktikos, kad galbūt galima užvilkinti procesą kuo ilgiau ir galbūt atsiras koks nors įvykis, kuris bus gelbėjimo ratas – atitrauks dėmesį ir nuves visus svarstymus tam tikra linkme. Kapituliacinės nuotaikos jaučiamos.
– Stebint teismo procesą, kokia Jums pasirodė Prezidento advokatų, kurie kalba už valstybės vadovą, taktika?
– Kartais jų klausydamasis iš tiesų pagalvoji: ką mes rinkome Prezidentu – G.Baublį, A.Katkevičių, ar R.Paksą? Taktika yra „suvesti” viską ligi absurdo, kad galiausiai žmonės nieko nebesusigaudytų ir galiausiai, kad visiems pabostų, sakytų: et, čia chaosas, geriau domėkimės kuo kitu. Man atrodo, jie visus savo veiksmus gerai aptarė su viešųjų ryšių specialistais.
Parengta pagal Lietuvos radiją
