Milijardinė korupcija ir IT technologijos

„Totali korupcija ir lėšų švaistymas, tiesiog trūksta žodžių. Sodinti visus tokių “konkursų” rengėjus į kalėjimą. Kas ir kada surengs pačios Generalinės prokuratūros patikrinimą ir pasiaiškins, kodėl ji visiškai negina viešojo intereso, o atvirkščiai dangsto valstybinio lygio finansinius nusikaltimus ir visomis įmanomomis priemonėmis vilkina įvairius garsius ikiteisminius tyrimus?“ – piktinasi vienos stambios IT bendrovės savininkas Aidas Peliukevičius.

„Mūsų IT bendrovės specialistai VRM darbuotojus, būtų pakonsultavę ir už 10 000 litų“ – teigia UAB „Geri kompiuteriai“ direktorius Juozas Petrukaitis.
„IT bendrovėje kurioje aš dirbu, geriausias kompiuteris su Intel® Core™ i7 procesoriumi kainuoja 3399 litus. Duokite mums milijoną litų ir per tris dienas mes jums atvešime 294 kompiuterius. Dėl darbuotojų užimtumo pakonsultuosime nemokamai. Taip pat už tą pačia kainą, parengsime galimybių studiją ir greito reagavimo planą, kaip naudotis IT sistemomis ateivių užpuolimo atveju.“ – teigia 5 “Microsoft“ diplomus turintis, sertifikuotas kompiuterių tinklų inžinierius Izraelis Vaismanas.

IT darbuotojų užimtumo konsultacijos kainuos 1 mln. litų

Informacijos technologijų bendrovė “Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos” ir nepriklausoma tarptautinė IT infrastruktūros konsultavimo bendrovė “GlassHouse Technologies” už 1,06 mln. litų ištirs Vidaus reikalų ministerijos informacines sistemas. Jos ministerijai parengs ir greitojo reagavimo planą.

Praėjusią savaitę su konkursą laikėjusiomis įmonėmis pasirašyta sutartis.

“Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos” ir “GlassHouse Technologies” analizuos ministerijos ir pavaldžių institucijų registrus, duomenų saugyklas, IT darbuotojų užimtumą ir per dešimt mėnesių pateiks rekomendacijas.

Įmonės parengs ir planą, kaip atstatyti sutrikusias sistemas, pavyzdžiui, stichinių nelaimių atvejais, konsultuos, kokias IT sistemas kurti.

Vidaus reikalų viceministras atsistatydino iš pareigų

Vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius balandžio mėnesį atsistatydino iš pareigų. Jis pareiškė taip nusprendęs dėl “šmeižimo kampanijos” žiniasklaidoje.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius sakė manąs, kad viceministras žengė teisingą žingsnį, o vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nuo platesnių komentarų susilaikė.

Premjero A.Kubiliaus sudaryta darbo grupė, kuri analizavo ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimą, siūlė įvertinti vidaus reikalų viceministro S.Liutkevičiaus, prižiūrinčio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) veiklą, atsakomybę.

Darbo grupės vadovas, premjero patarėjas Gintaras Kalinauskas sakė, kad “daugiausiai abejonių kėlė vidaus reikalų viceministras, kuris nuo 2005 metų kuravo ir prižiūrėjo FNTT ir VSAT veiklą”.

Tuo metu S.Liutkevičius teigė sulaukęs nepagrįsto kryptingo šmeižimo žiniasklaidoje – esą tikrovės neatitinkančią informaciją apie turto kilmę ir vertę bei darbinę veiklą skelbė dienraštis “Lietuvos žinios”, LNK bei BTV televizijos kanalai, internetinis portalas www.alfa.lt.

S.Liutkevičius vidaus reikalų viceministro pareigas ėjo nuo kiek trumpiau nei metus – nuo 2009 metų gegužės 28 dienos. Prieš tai jis ketverius metus buvo Vidaus reikalų ministerijos sekretorius, 2003-2005 metais ėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojo pareigas. Karjerą vidaus reikalų sistemoje S.Liutkevičius pradėjo 1982 metais Kaune.

Buvusio VRM viceministro šeimos turtas siekia 10 mln. litų

Buvęs sovietinis milicininkas Stanislovas Liutkevičius įsikūręs brangiausiame sklype Vilniuje, Valakampiuose, Nugalėtojų gatvėje. S.Liutkevičiaus kaimynas, taip pat prabangaus didžiulio namo savininkas Vytautas V.Landsbergis, tautos patriarcho V.Landsbergio sūnus, savo turtą uždirbęs iš pasakėlių vaikams rašymo, nors tų knygelių nelabai kas pirko.

S.Liutkevičius teigia, kad šį ne mažiau milijono litų kainavusį sklypą įsigijo už savo žmonos tėvo, okupacijos laikais buvusio Kauno Panemunės rajono vyr. Prokuroro pavaduotojo, padovanotas lėšas. Uošvis neva vertėsi nutrijų auginimu, o S.Liutkevičius laisvu nuo darbo metu tiekdavo jam pašarus. Tiesa, viena smulkmena – S.Liutkevičiaus uošvis yra buvęs Kauno Panemunės rajono prokuratūros vyr. prokuroras, todėl nekeista, kad ir S.Liutkevičiaus nutarė nesavanaudiškai tarnauti tėvynei Lietuvai ir stojo į teisėsaugos gretas. Prieš kelis metus S.Liutkevičiui verslininkai už jo namą siūlė net tris milijonus litų, tačiau pastarasis, sužinojęs, kad už tiek pinigų nieko prestižiško nenusipirks, atsisakė namą parduoti.

Konkursuose laimi vienintelis dalyvis

Lietuva – stebuklų kraštas. Tik taip galima paaiškinti faktą, kad „Sodros“ skelbiamuose viešuosiuose konkursuose dėl milijoninių kontraktų jau dešimtį metų „Blue Bridge“ dažnai yra vienintelis dalyvis bei nugalėtojas.

2008 metais bendrovė „Blue Bridge“ laimėjo 4 „Sodros“ skelbtus viešuosius konkursus ir iš viso pardavė prekių ir paslaugų už 10 mln. 354 tūkst. litų.

Birželio mėnesį „Blue Bridge“ laimėjo konkursą dėl lokalinių kompiuterinių tinklų pirkimo ir įdiegimo, liepą – dėl duomenų centro techninės įrangos priežiūros ir remonto paslaugų tiekimo. Abiejuose konkursuose daugiau konkurentų nebuvo.

Spalio mėnesio viešajame konkurse dėl programinės įrangos licencijų ir jų aptarnavimo paslaugų tiekimo dalyvis taip pat buvo tik vienas – šį kartą „Blue Bridge“ dalyvavo sudariusi konsorciumą  (laikiną susivienijimą) su UAB „Fima“.

Dar viename 2008 metais vykusiame konkurse, kurio metu buvo įsigyta 1080 nešiojamų ir stacionarių kompiuterių, su „Blue Bridge“ konkuruoti bandė „Innovation computer group“. Tačiau tada abu pasiūlymai buvo atmesti. Pasak „Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjo Algirdo Meškausko, tada trims bendrovėms buvo išsiųsti pasiūlymai dalyvauti derybose. Tačiau atsiliepė ir derybose dalyvavo tik „Blue Bridge“.

“Sodra” pažeidinėjo Viešųjų pirkimų įstatymą

Valstybės kontrolė nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba “Sodra”, vykdydama viešuosius pirkimus, nuolat pažeidinėjo Viešųjų pirkimų įstatymą.

Valstybės kontrolė “Sodroje” atliko informacinių sistemų taikomosios programinės įrangos priežiūros paslaugos ir vykdymo auditą. Atskleisti įstatymo pažeidimai paskatino valstybinius auditorius patikrinti ir kitus šioje įstaigoje 2001 metais ir per 2002 metų 9 mėnesius vykdytus viešuosius pirkimus.

Kontrolieriai pažeidimų rado visuose “Sodros” rengtuose kompiuterių ir biuro įrangos pirkimo konkursuose.

2001 metais, paskelbusi viešąjį konkursą kompiuterių ir biuro įrangos priežiūrai, “Sodra” iš bendrovės “Baltic Amadeus” per šešis mėnesius be konkurso įsigijo kompiuterinės ir biuro įrangos priežiūrai reikalingų detalių bei medžiagų už 451 tūkst. litų.

Premjero globojama „Alna“ taikėsi į milijardus

Daugiau kaip pusmetį dirbusi Saulėlydžio komisija pagarsėjo ne nuveiktais darbais, o nevienareikšmiškais jos vadovo Valentino Milaknio veiksmais, kurių nauda valstybei kelia didelių abejonių. V.Milakniui, atėjusiam iš komercinės struktūros, informacinių technologijų bendrovės „Alna“, premjeras Andrius Kubilius kažkodėl buvo patikėjęs gana tolimą veiklos barą – vykdyti valstybės pertvarką. V.Milaknis į korupcijos skandalą įklimpo dar 2002 metais. Tuo metu Valstybės kontrolė nustatė, kad „Sodra“ ir Valstybinė ligonių kasa penkeriems metams pirkdamos informacinių sistemų priežiūros paslaugas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Buvo pripažinta, kad sudarytų sutarčių sąlygos nėra ekonomiškai pagrįstos, o konkursą laimėjo toje srityje beveik negirdėta firma. Abiejų sandorių suma sudarė 7 mln. litų, o viso šio projekto kuratoriumi neoficialiai buvo įvardijamas V.Milaknis, pagrindinis „Alnos“ akcininkas. Po konkurso V.Milaknio „Alna“ tapo subrangovu. Tai jau nieko nebestebino, nes prieš tai pateiktame pasiūlyme buvo nurodyti ne konkurso dalyviai, bet „Alnos“ darbuotojų gyvenimo aprašymai bei „Alnos“ atlikti darbai. Tą kartą V.Milaknis išplaukė sausas, turėdamas gerą politinį užnugarį. Pagrindinis „Alnos“ akcininkas tuo metu šildėsi nekliudomoje Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovo kėdėje.

Per keletą metų „Alna“ lyg voratinklis apraizgė visą valstybės viešąjį sektorių. „Alnos“ grupė sėkmingai pramynė daugelio ministerijų koridorius. Savo paslaugas ir prekes ji teikė Užsienio reikalų, Žemės ūkio, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijoms, įvairiems departamentams bei įmonėms. Tai tik maža dalis vadinamųjų šiltų vietų, kur darbuojasi „Alna“. Su didžiuliais skandalais vyko „Sodros“ ir Registrų centro konkursai. Milžiniški pinigai krito į Valentino Milaknio kompanijos kišenę. Manoma, kad daugelį informacinių technologijų (IT) projektų kuruojančiam bei vykdančiam Informacinės visuomenės plėtros komitetui gali daryti įtaką A.Kubiliaus patarėjas, „Alnos“ grupės valdybos pirmininkas Valentinas Milaknis. Netgi sunkmetis nepaveikė bene vienintelės „Alnos“. A.Kubiliaus patarėjo, ištikimo bendražygio ir Saulėlydžio komisijos pirmininko akys net nekrypo į tą pusę, kur kontraktus turėjo „Alnos“ įmonių grupė. Pažvelkime į skaičius ir faktus. Garsiausios programos „Informacinė visuomenė visiems“ prioritetui yra skirta net 975 mln. Lt 2007–2013 m. laikotarpiu. Šiuo metu į valstybės ir regionų projektų sąrašus yra įtraukta informacinės visuomenės plėtros projektų už 520 mln. Lt, o iš jų sutarčių šiuo metu pagal programos prioritetą yra vykdoma 14 projektų už 110 mln. Lt. Milžiniški pinigai ir patrauklus masalas IT kompanijoms.

Konkursus laimi didžiausią kainą pasiūliusios firmos

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. sausio 4 d. pradėjo vykdyti atviro konkurso „Informacinių technologijų infrastruktūros priežiūra, administravimo paslaugos ir priemonės” pirkimo procedūras. Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. vasario 25 d. posėdyje buvo atplėšti vokai su tiekėjo pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos.

Gauti 2-jų tiekėjų pasiūlymai: UAB „DPA programinė įranga” ir UAB „Alna Intelligence”. Tiekėjų siūlomos kainos:

– UAB „DPA programinė įranga”  – 1 748 476,80 Lt,

– UAB „Alna Intelligence” – 944 755,20 Lt.

Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos  2008 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje, išnagrinėjus Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštą „Dėl prašymo sutikti, kad būtų atmesti visi pasiūlymai”, priimtas sprendimas atmesti visus pasiūlymus ir pakviesti dalyvius į neskelbiamas derybas.

Komisija 2008 m. spalio 20 d. atmetė dalyvio UAB „Alna Intelligence” pateiktą pasiūlymą, kadangi jis, neva, neatitiko pirkimo dokumentų „Techninės specifikacijos” reikalavimų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyrius 2008 m. spalio 23 d. pakvietė tiekėją UAB „DPA programinė įranga” į neskelbiamas derybas, vykusias 2008 m. spalio 27 d.

Komisijos 2008 m. spalio 27 d. posėdyje su dalyviu UAB „DPA programinė įranga” pasirašytas derybų protokolas, kuriame nurodyta suderėta pasiūlymo kaina trims metams – 1 661 052 Lt.

Didžiausias savivaldybių IT projektas sukėlė įtarimų

Po to, kai Straipsniai.lt portale buvo paskelbta informaciją, apie korupciją IT srityje – Ūkio ministras Dainius Kreivys dėl šių pirkimų oficialiai kreipėsi į Finansų ir Vidaus reikalų ministerijas. Pastaroji institucija atsakinga už priemonę „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ pagal kurios programą ir vykdomi minėti viešieji pirkimai.

Tyrimą atlikusi Viešųjų pirkimų tarnyba informavo Ūkio ministeriją, kad savivaldybės, vykdydamos apskaitos sistemų, veiklos, finansinių ir materialinių išteklių valdymo sistemų ir su jų diegimu susijusių paslaugų pirkimus galėjo susitarti su vienu ar keliais potencialiais paslaugos tiekėjais. Numatyta, kad iki 2011 m. Lietuvos savivaldybės savo įstaigose turės įvesti naujus vienodus apskaitos standartus. Tai – vienas didžiausių informacinių technologijų projektų šalies savivaldybėse, kurio vertė yra apie 112 milijonų litų.

Įtariama, kad vykdydamos minėtų sistemų pirkimus, savivaldybės nustatė tokius techninius reikalavimus, kurie gali dirbtinai riboti konkurenciją tarp paslaugos tiekėjų. Taip pat tyrimas parodė, kad kai kurių savivaldybių skelbiamos pirkimų techninės specifikacijos yra identiškos. Tai sukėlė įtarimą, kad šias sąlygas galėjo paruošti tam tikri, iš anksto pasirinkti tiekėjai. Patikrinusi dalį savivaldybių, Viešųjų pirkimų tarnyba toliau tęs šių pirkimų tikrinimus.

Milijonai nugula ir pasienyje

Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vykdomo konkurso, kurio nugalėtojas turės įdiegti valstybės sienos stebėjimo sistemą Viešvilės užkardoje (30 kilometrų ilgio pasienio ruože su Kaliningradu), viešųjų pirkimų procedūras.

Tebevykstantį konkursą teismui pakartotinai apskundė bendrovė „Belam telekomunikacijos“, kuri, pasiūliusi mažiausią kainą ir vienintelė neviršijusi konkurso biudžeto, tvirtina esanti stumiama iš varžybų dėl solidaus užsakymo.

Galimybe kreiptis į teismą jau pasinaudojo arba rengiasi tai daryti ir dar keletas šio konkurso dalyvių. Pateiktas viešojo pirkimo sąlygas jie vadina dviprasmiškomis, o atliekamus vertinimus – subjektyviais.

Konkursu ketinama įsigyti aukščiausių technologijų įrangą, o susirinkę VSAT atstovai ją vertina pagal principą “pasižiūrėsime ir nuspręsime„. Taip, iš akies pažiūrėję, jie gali pareikšti, kad ta ar kita įranga netinka. Ir taip bus, pamatysite. Konkursas dar nesibaigė – bus tų teismų“, – kalbėdamas su LŽ nusivylimo neslėpė sprendimą trauktis iš konkurso priėmusios bendrovės „Telekonta“ vadovas Svajūnas Bernotas. „Telekonta“ savo teises taip pat bandė ginti teisme, tačiau laukiamo rezultato nepasiekė.

Verslininkams bandant išsireikalauti skaidresnių vertinimo kriterijų, VSAT ir vykdomų projektų „didžiuoju koordinatoriumi“ vadinama VRM suka kita kryptimi. Jau kilus teisminiams ginčams, rugsėjo 17–ąją, vidaus reikalų ministro liberalcentristo R.Palaičio vadovaujamo Išorės sienų fondo (ISF) priežiūros komitetas, perskirstęs lėšas, Viešvilės projektui atrado papildomus 4 mln. litų. Tiesa, ministras R.Palaitis, prieš kelias dienas kalbėdamas su LŽ, iš pradžių bandė tvirtinti, kad jokių papildomų milijonų šiam konkursui nebuvo skirta.

Tuo metu konkurso dalyviai neslepia įžvelgią keistų sutapimų jį organizuojant. Jų teigimu, besiklostančios aplinkybės verčia svarstyti, kad konkurso sąlygos taikomos vienai konkrečiai jame dalyvaujančiai bendrovei, o papildomas finansavimas atrastas tam, kad ši organizacija, pasiūliusi gerokai didesnę nei iš pradžių nustatyta kainą, įtilptų į leidžiamus rėmus.

Balandžio pabaigoje vidaus reikalų ministro R.Palaičio įsakymu Nr. 1V–158 stebėjimo sistemai Viešvilės užkardai pirkti buvo numatyta konkreti suma: 9 mln. 977 tūkst. litų (7,48 mln. litų – ISF finansinė parama, 2,49 mln. litų – bendrojo finansavimo lėšos).

Gegužės viduryje paskelbto atviro konkurso sąlygose fiksuota, kad projekto įgyvendinimo pradžia – liepos 13–oji, baigtis jis turėjo gruodžio 31 dieną. Kaip nurodoma, sutarties su nugalėtoju sudarymo kriterijus – mažiausia kaina.

Vokai su pretendentų pasiūlymais atplėšti birželio 30 dieną. Mažiausią kainą, atitinkančią konkurso biudžetą, pasiūlė „Belam“ – 9,6 tūkst. litų. Antrojoje vietoje likusi „Euroelektronika“ savo paslaugas įvertino 11,4 mln. litų, trečiojoje atsidūrusi „Fima“ – 11,9 mln. litų. Dar trijų bendrovių siūlomos kainos – kur kas didesnės.

„Įsivaizduoju, atplėšę vokus jie pamatė, kad pirmojoje vietoje atsidūrė ne tie, kurių tikėtasi. Nuo tada prasidėjo siaubingas proceso vilkinimas. Buvo justi, kad laikas tempiamas – iki to momento, kai, konkurso biudžetui padidėjus keliais milijonais litų, vėl prasidėjo skuba“, – LŽ aiškino „Belam“ direktoriaus pavaduotojas komercijai Aleksandras Židokas.