Kas sieja Henriką Daktarą, Kauno „daktarų” mafiją ir Arūną Valinską?

Henrikas Daktaras, gerokai pakeitęs savo išvaizdą, rugsėjo 4 dieną apie 16 val. buvo sulaikytas netoli Varnos miesto Lietuvos piliečiui priklausančiame name. Jį sulaikė Bulgarijos specialiosios policijos pajėgos.

H.Daktaras sulaikytas atlikus kompleksą operatyvinių paieškos veiksmų, prisidedant Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Ispanijos ir Europolo pareigūnams. Aktyviai prie šių policinių priemonių prisidėjo ir Lietuvos policijos atašė Europole.

H.Daktarui buvo išduotas Europos arešto orderis, jis įtariamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu.

Policijos departamento teigimu, „Henytė” yra pripažintas įtariamuoju Kauno „daktarų” nusikalstamo susivienijimo byloje, kurioje grupuotės nariai yra įtariami 1989-2005 metais įvykdę sunkių ir labai sunkių nusikaltimų: nužudymų, pasikėsinimų nužudyti, plėšimų, turto prievartavimų. Kauno „Daktarai” įtariami iš viso padarę apie 200 įvairių nusikaltimų.

Šiuo metu pagrindiniai šio nusikalstamo susivienijimo nariai yra suimti.

2008 metų gruodį kriminalinės policijos pareigūnai nusprendė smogti „daktarų” gaujos veteranams, tačiau H.Daktaras paskutinę akimirką netikėtai dingo.

Tuo metu dešiniąja H.Daktaro ranka laikytas Vidmantas Gudzinskas, pravarde Guzas, ir buvęs „daktarų” gaujos smogikas Ramūnas Stanionis, pravarde Morda, atsidūrė už grotų.

Pareigūnams jau pavyko išnarplioti penkiolika šios gaujos įvykdytų žmogžudysčių. Manoma, kad šis skaičius gali dar gerokai padidėti. Anot pareigūnų, liudininkų pasakojimai apie tai, kaip „daktarai” kankindavo savo aukas, stingdo kraują.

Pareigūnai tirai senus „daktarų” nusikaltimus, kurių tyrime persilaužimas prasidėjo 2007 metais, kai daug informacijos suteikė vienas iš grupuotės vadeivų Alvydas Laurinavičus. Po šio vyro mirties nemažai informacijos taip pat suteikė kiti „daktarų” šulai – Rimvydas Žilinskas, JAV sulaikytas Saulius Vaitukaitis, kuris retsykiais dirbdavo ir gaujos samdytų žudikų vairuotoju.

Viena garsiausių Lietuvos nusikalstamų grupuočių Kauno “daktarai” susikūrė 1978 metais.

Henrikas Daktaras – vienas žinomiausių visų laikų Lietuvos nusikaltėlių, Lietuvos žiniasklaidoje dažnai vadinamas nusikalstamo pasaulio autoritetu.

Henrikas Daktaras yra teistas penkis kartus. Pirmąsyk už grotų jis atsidūrė būdamas 19 metų.

H.Daktaras 1987 m. su A.Nemaniu, V.Česoniu ir R.A.Vaičiūnu bei dar keliais jaunystės draugais – Mūrininku, Haltu, Taisonu, Ganusia – buvo nuteistas už vagystes iš lapių fermų Alytaus rajone. Henytė už šį nusikaltimą gavo 8, A.Nemanis – 10, o R.A.Vaičiūnas – 9 metus. Neoficialiais duomenimis, H.Daktaras tada galėjo išsisukti, tačiau apie jo dalyvavimą vagiant lapes pareigūnams išplepėjo V.Česonis. 2005 m. kartu su V.Česonio sūnumi, studentu teisininku Mindaugu Česoniu, vienoje byloje dėl narkotikų ir netikrų JAV dolerių kontrabandos nuteistas H.Daktaro sūnus Enrikas Daktaras. Priešiškumas tarp Česoniu ir Daktarų iki šiol neišnykęs, nes vėl kilo įtarimų, kad Enriką įskundė M.Česonis. Paskelbus nuosprendį, E.Daktaras ir M.Česonis konvojavimo patalpoje susimušė. Vilijampolės M.Mažvydo gatvėje užaugusio R.A.Vaičiūno tėvas sovietiniais laikais buvo teisiamas vienoje byloje su H.Daktaro tėvu.

Henrikas Daktaras buvo du kartus buvo teistas už turto prievartavimą bei poveikį liudytojui.

1997 m. vasario 13 dieną Vilniaus apygardos teismas Henrikui Daktarui skyrė pusaštuntų metų laisvės atėmimo bausmę už tarpininkavimą išperkant automobilius ir grasinimus buvusiam bendrovės „Agora” apsaugos vadovui (teismo metu jau buvusiam Kriminalinės policijos biuro vadovo pavaduotoju) Jurijui Milevskiui, jeigu šis, liudydamas teisme, atpažins Darių Mačianską, kuris buvo pagrobęs jo automobilį.

2001 metų spalį H. Daktaras iš Vilniaus 2-osios griežto režimo pataisos darbų kolonijos buvo paleistas į laisvę už gerą elgesį, atlikęs tris ketvirtadalius bausmės.

„1992 metais Kauno Vilijampolėje, Varnių gatvėje veikiantis 4 tūkstančių kvadratinių metrų ploto „Vilijos” restoranas ir kiti su juo sujungti objektai buvo privatizuoti. Iš kelių objektų susidedančio pastato, kuriame buvo įkurtas restoranas ir bene pirmasis Kaune naktinis baras, tarnybinėse patalpose „Daktarų” gaujos klestėjimo laikais kone kiekvieną rytą būdavo rengiamos sueigos („sborkės”) – gaujos viršūnių posėdžiai. Jų metu buvo aptariami svarbiausi grupuotės reikalai: svarstoma veiklos taktika, strategija. Iki paryčių čia vykdavo ir pašėlusios puotos, į kurias nesidrovėdami atvykdavo ir kitų miesto nusikaltėlių gaujų atstovai, aukšti Kauno valdininkai, teisėsaugininkai ir verslininkai.

„Bent sykį per savaitę į „Viliją” įsiverždavo ir būrys ginkluotų pareigūnų. Nekviesti atvykėliai aiškindavo, kad čia ieško didžiausių Lietuvos banditų”, – prisiminė vienas praeityje garsus Kauno šešėlinio pasaulio veikėjas.

„Vilijos” publiką nuolat kaitino žinomi estrados muzikantai, striptizo šokėjos, humoro aktoriai ir programų vedėjai. Gastroliuodamos po Lietuvą į „Viliją” buvo užklydusios ir legendinės vokiečių popgrupės „Boney M” juodaodės atlikėjos. Čia vieną pirmųjų praeityje populiarios televizijos laidos „Taip. Ne” filmavimų suorganizavo jos autorius Arūnas Valinskas.

Plačiai „Vilijoje” nuskambėjo ir Naujametinis 1995-ųjų vakarėlis, kai čia dainavusią Džordaną Butkutę apkūlė pats Kauno „daktarų” lyderiu tituluojamas Henrikas Daktaras.”, – teigia Dailius Dargis (Savaitraštis „Akistata”, Balsas.lt 2008 10 06).

1991-1993 m. nusikaltėlių siautėjimas Lietuvoje buvo pasiekęs apogėjų, banditai atvirai įvedinėjo savo tvarką, vykdė totalinį verslininkų reketą ir turto prievartavimą, duokles mokėjo dauguma verslininkų – pradedant stambiaisiais, baigiant kioskininkais. Nusikaltėlių grupuotės praktiškai nekreipdamos dėmesio į teisėtvarkininkų menkus žnybtelėjimus, dalinosi įtakos sferas, skverbėsi į legalią ekonomiką, dalyvavo valstybinio turto privatizavime, įtvirtino savo pozicijas politiniuose sluoksniuose. 1992 m. pabaigoje, 1993 m. pradžioje buvo fiksuojama ypač suaktyvėjusi tokių nusikalstamų grupuočių, kaip “Vilniaus brigada”, Kauno – “Daktarų”, “Žaliakalnio”, Klaipėdos – S.Gaidjurgio, Šiaulių – “Princų”, Panevėžio – “Kavioro”, Alytaus – “Baublių” ir daugelio kitų miestų bei rajonų organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla. Jei įprastais metais būdavo nužudoma 600-800 žmonių, tai 1993 m. žmogžudysčių skaičius pasiekė 1194, o tyčinių žmogžudysčių skaičius nuo 1992 iki 1993 metų padidėjo nuo 303 iki 480.

Seimo pirmininko A.Valinsko ir jo aplinkos žmonių draugystė su Daktarų gaujos nariais

TPP narys, Seimo Operatyvinės veiklos komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas teigia, kad viena TPP frakcijos skilimo priežasčių – Seimo pirmininko ir artimiausių jo aplinkos žmonių draugystė su Daktarų gaujos nariais.

„Mes netgi partijos būstinę buvome priversti perkelti į kitą vietą, nes ten ji tapo ne tik partijos narių, bet ir Daktarų „strielkų” vieta”, – teigė politikas.

A.Sacharukas tvirtino, jog TPP lyderis, Seimo pirmininkas net tarpininkavo, kad parlamentaras gautų operatyvinės informacijos iš Kriminalinės policijos biuro atliekamo tyrimo, susijusio su Daktarų gauja.

„Nors daug metų tyriau Kauno gaujų nusikaltimus, šio vyriškio iš matymo nepažinojau. Tuomet užsirašiau jo visureigio numerį ir greitai nustačiau, kad tai – Daktarų gaujos narys R.Michalskis”, – pasakojo A.Sacharukas.

A.Sacharukas teigia dėl A.Valinsko ryšių kreipęsis į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Povilą Malakauską.

Seimo pirmininką dėl įtarimų ryšiais su nusikaltėliais atsistatydinti paragino prezidentė Dalia Grybauskaitė ir koalicijos partneriai.

2010 metais darbo neteks 900 policininkų

Kitų metų Policijos departamento biudžetas turėtų būti per 116 mln. litų mažesnis nei šiemet, todėl 2010 metais ketinama atleisti apie 900 policininkų.

Policijos departamentas pranešė, kad 2010 metų biudžeto projekte departamentui numatoma 603,1 mln. litų asignavimų išlaidoms, tai yra 116,646 mln. litų mažiau, nei patvirtinta šiemet. 2009 metais PD numatyta 766,6 mln. litų.

Kitąmet asignavimus prekėms ir paslaugoms numatyta mažinti 83,2 mln. litų arba 78 procentais.

Apie 75 proc. visų dirbančiųjų policijos sistemoje sudaro kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnai, todėl pagrindinis mažinimas neišvengiamai palies šių padalinių darbuotojus: viešose vietose tvarką ir rimtį bei eismo saugumą užtikrinančius pirminės grandies pareigūnus, nusikalstamų veikų tyrėjus, miestuose bei kaimiškose vietovėse prevencinį darbą atliekančius bei pagalbą gyventojams teikiančius apylinkių inspektorius ir kitų padalinių policijos pareigūnus”.

Jau šių metų gegužę policijai sumažinus biudžeto asignavimus viešajai tvarkai užtikrinti daugumoje rajonų ir miestų naktį skiriama tik po vieną patrulių ekipažą, dėl to pablogėjo kriminogeninė padėtis, kilo gyventojų nepasitenkinimas.

Atkreipiamas dėmesys, kad policijos pareigūnai bus atleidžiami tuo metu, kai nusikalstamų veikų skaičius nepaliaujamai auga. Per šių metų pirmąjį pusmetį nusikalstamumas padidėjo 8,2 procento. Kaip prognozuoja specialistai, ši tendencija 2010 metais tik stiprės.

Artūras Valinskas bus atsistatydintas, Rimvydas Valatka galbūt tuo dar abejoja – bet aš tikiu.

Policijos departamentui tikriausiai nekyla klausimas: kas saugos Seimą nuo dirbančių pensininkų, mitinguojančių dėl sumažintų pensijų prieš Valinsko-Kubiliaus tandemo sprendimus? O mitingas – tikrai tikiu, kad bus. Tikriausiai mėtys runkelius…