Homoseksualų paradas – tolerancijos išbandymas

Gegužės 8 diena, šeštadienis, turėtų įeiti į Lietuvos istoriją. „Už Lygybę“ – pasisakantys vyrai, susikibę rankomis, iškėlę vėliavas, didžiuodamiesi tarsi Lenkų herbus gavę bajorai patrauks Vilniaus gatvėmis. „Aš gėjus ir tuo didžiuojuosi“ – tokie plakatai vyrauja tokio pobūdžio paraduose bei eitynėse. Bet štai jei aš nutarčiau vaikščioti su marškinėliais, ant kurių būtų užrašas „Aš už heteroseksualus!“ – galėčiau būti apkaltintas žmogaus teisių pažeidinėjimu, nes juk taip įžeidžiu homoseksualus?

Visų pirma, neturiu nieko prieš vyrus mylinčius vyrus, moteris besituokiančias su moterimis, tačiau ar reikia viešai skelbti savo orientaciją? Ar vyrai mylintys savo žmonas, drauges, merginas, eina gatvėmis su vėliavomis ir skelbia savo orientaciją? Vėl gi pasipiktintų homoseksualai, – „Jūs manęs nepriversite mylėti moters, duok bučkį Petrai“.

Esmė tame, kad gegužės 8 – osios parado tikslas nėra noras parodyti meilę, draugiškumą ar kitas VISIEMS žmonėms bendras gerasias vertybes, o greičiau tai galimybė pasireklamuoti, vėliau dalyvauti pokalbių laidose, pasauliui laužyta anglų kalba aiškinti, jog mūsų valstybė yra velniškai netolerantiška. Kita vertus, šiomis eitynėmis tarsi norima trinktelėti Lietuvos žmonėms, kurie vis dar negali susitaikyti, jog yra kitokių nei jie patys. Deja, mūsų visuomenė yra konservatyvi ir kažin ar kada nors taps lankstesnė. Taip jau yra.
Dar vienas klaustukas dėl šių eitynių kyla pasiskaičius žmonių komentarus internete – „Gaidžiams šakės!“, „Dėl mūsų vaikų, dėl mūsų pačių, kaukimės su gėjais“ (pastarasis labai primena Kedžio istoriją), bei viename socialinių tinklų susikūrusi grupė „Anti gėjų paradas Vilniuje“ rodo, jog Policija gali turėti nemažai darbo. Bet kokia prasmė mušti homoseksualą? Saugai savo vaikus? Jie vaikų nevalgo.

Apskritai, kalbant šia tema, labai sunku išlikti objektyviam, tačiau kiekvienas savęs galime paklausti, kuo man trukdo šalia sėdintys susikibę vyrai ar kartu gyvenančios merginos. Žinoma, parado eiseną pamatę seneliai gali pradėti melsti Tėvą Staliną prisikelti iš numirusiųjų bei išvalyti Marijos žemę nuo iškrypėlių, tačiau mes, jauni visuomenės nariai, galime pakentėti, net jei mums tai ir nėra priimtina.

P.S. Dažnai tenka girdėti jau beveik patarle tapusius žodžius: geriau dukra paleistuvė, negu sūnus homoseksualas. Štai jums ir pagarba moterims.