Guggenheimo muziejus
Skaitau vakar apie Gugenheimo muziejų delfyje ir negaliu patikėti savo akimis, kas apie tai rašoma. Tiesa, panašią informaciją prieš keletą savaičių jau buvo spėjusi pateikti LTV laida, nepamenu tik tiksliai kuri, ar „Redakcija“ ar „Teisė žinoti“.
Esmė ta, kad šis modernaus meno muziejaus projektas gali tapti šalies didžiausiu pinigų plovimo planu. Tačiau ar nenuostabu, kai tarp iniciatorių yra visais įmonomais neigiamais būdais išgarsėjęs Artūras Zuokas. Negi gali staiga imti žmogus ir pasikeisti ir pradėti nei iš šio nei iš to rūpintis Vilniaus miesto kultūros politikos gerinimu? Akivaizdu, kad žmogus tobulėja ir siekia vis didesnių dalykų, tačiau tokie žmonės tobulėja savo srityje, nešvarioje srityje. Todėl pagrįstai ir kyla tokie įtarimai.
Pilnas projekto pavadinimas yra toks – “Hermitage/Guggenheim Vilnius”(HG). Atrodo, kad visai netyčia čia atsidūrė ir vienas lietuviškas žodis. Tai daugiafunkcis kultūros centras – Jono Meko vizualiųjų menų galerija ir muziejus, plius rusų Ermitažo ir Amerikos Guggenheimo muziejų lydynys vienoje vietoje. Ar gali meno specialistai nekalbant apie eilinius žmones atsakyti į klausimą, kokia gali būti tokio muziejaus koncepcija, jeigu joje jungiami itin skirtingi estetine, finansine, ideologine ir laiko prasme skirtingi menininiai dariniai. Aš tai pavadinčiau kultūros trigalviu slibinu. Nes iš visų pusių šis projektas primena „Leo LT“ kūrimąsi.
Pinigų „išgryninimo“ laikotarpis muziejaus pavidalu puikiai sutampa su šalies ekonominiu nuosmukiu, kurį labiausiai pajusime 2009 m. Iš šalies gyventojų per pastaruosius metus įvairios politikų kartos švelniai panaudojo „saviems“ reikalams didžiules lėšas. To mes nejautėme, nes ekonomika buvo kilimo stadijoje. Tačiau dabar padariniai bus žymiai skaudesni, nes finansų sistema trūkinės ne tik dėl sulėtėjimo, tačiau ir dėl šių biudžeto skylių. Negana to, nelaukiama kol šis sunkmetis praeis, tačiau visų žmonių akivaizdoje, ką tik patekusių į vieną sunkiausių jų šeimoms periodą, bus statomas blizgantis itin modernus muziejus. Naujieji vasiukai, ne kas kita.
O išorinis projekto vaizdelis kuriamas labai profesionaliai, nieko nepasakysi. Jonas Mekas, Jurgis Mačiūnas, jų įkurtas “Fluxus” judėjimas – tai Lietuvos avangardinio meno lyderiai, žinomi visame pasaulyje. Argi nereikia Lietuvai turėti šių menininkų vardu vadinamo musiejaus, jų kūrinių? Žinoma, kad reikia! Tai vat, turėsim. Tarkime, vienoje muziejaus salytėje stovės kokios nors sunkiai galą su galu suduriančios šeimos potencialus televizorius ironiškai vaizduojantis tuos pačius politikus, kurie ir pastatys šį muziejų. Toks tat tas modernus menas.
Visos svarbios problemos yra tik šalutinės. Kaip atrodys Vilniaus centras su kosminės architektūros pastatu? Ką veiks jau antrą dešimtmetį netvarkomos kitos Vilniaus miesto galerijos ir muziejų patalpos? Nejau tuomet ir Valdovų rūmai praras savo centrinę, kaip traukos taško, poziciją? Ar bus uždarytas šiuolaikinio meno centras?
Kažin kuriam Lietuvos funkcionieriui pavyks daugiausia išlošti iš GH? (sutrumpinta Hermitage/Guggenheim; santrumpoje kažkodėl pradingsta žodis „Vilnius“).
