Grąžintą žemę valdys tik po 45 metų

Ona Butkienė, senelio Jono Medeckio žemės Baltramiejiškių kaime paveldėtoja, gyvenanti senoje jo sodyboje, su liūdesiu žvelgia į ant kalvelės įsikūrusią buvusią pionierių stovyklą. Kadaise ant senelio žemės pastatytoje pionierių stovykloje ji dirbdavo, o dukros ilsėdavosi. Tuomet niekas iš giminės nesitikėjo, kad žemė (16 hektarų) kada nors grįš jo palikuonims. Dabar ji grąžinta, tačiau beveik pusšimtį metų paveldėtojai ja naudotis negalės.

Laukia tryliktus metus

Jono Medeckio sūnūs Juozas ir Bronius 1991 metais pateikė prašymus grąžinti žemę, tačiau laimingosios dienos – žemės atgavimo – nesulaukė, procesas tęsiasi tryliktus metus.

Praėjusių metų pabaigoje atstatyta nuosavybės teisė į mažą dalelę Jono Medeckio žemės – 1,72 ha, tačiau vis tiek paveldėtojai (Juozo Medeckio duktė Ona, sūnūs Antanas ir Juozas, nes Bronius vaikų neturėjo) ja naudotis negali ir dar ilgai negalės, nes Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendime, kuriuo mirusių Juozo ir Broniaus Medeckių vardu atkuriama nuosavybė į 86 arus kiekvienam, parašyta, kad šį plotą valstybė pernai tauragiškiui Gintarui Dromantui išnuomojo iki 2048 metų, o žemę grąžinus ši teisė ir pareigos (nuomoti atgautos 1,7 ha žemės) iš valstybės pereina Medeckių turto paveldėtojams.

Atpigo dešimt kartų

Tokia keista padėtis susidarė dėl to, kad buvusios pionierių stovyklos pastatus perėmusi Krašto apsaugos ministerija vėliau jų atsisakė. Turto valdymo fondas pastatus pardavė. Perkant pastatus valstybė jų naujajam savininkui 45 metams išnuomojo 1,7 ha savininkams grąžintinos žemės, kuri netrukus buvo grąžinta.

Jono Medeckio anūkė Ona Butkienė sako, kad už tokią kainą, už kurią pastatai buvo parduoti pašaliniam asmeniui – už tris tūkstančius litų, ji su broliais Antanu ir Juozu susidėję pinigus būtų pirkę dėl žemės, kad joje nešeimininkautų kiti. Be to, dvi Butkų dukros yra sukūrusios šeimas, augina po dukrytę, neturi butų. Jolanta mieste nuomoja butą, Sigita kartu su tėvais gyvena senojoje prosenelių Medeckių sodyboje, po remonto jos būtų galėjusios apsigyventi buvusios pionierių stovyklos mūriniame pastate. Senoje sodyboje ir taip ankšta – Butkai turi dar du sūnus moksleivius – Vaidotą ir Tadą.

Kaip to reikalauja nustatyta tvarka, privatizuojant buvusios pionierių stovyklos pastatus, juos pirkti buvo pasiūlyta grąžintinos žemės paveldėtojams. Tačiau jie pirkinio “neįkando”, nes pas juos apsilankęs Turto fondo atstovas užsiprašė 30 tūkstančių litų. Tačiau 2003 m. rugpjūčio 18 d. pastatai buvo parduoti tauragiškiui Gintarui Dromantui tik už tris tūkstančius litų. Prieš pastatų privatizavimą grąžintinos žemės paveldėtojai nežinojo, kad jų kaina sumažėjo net dešimt kartų. 2003 m. spalio 27 d. Tauragės apskrities viršininko administracijoje buvo priimtas sprendimas buvusioje pionierių stovykloje suformuotą ir pastatus privatizavusiam asmeniui 45 metams išnuomotą žemės sklypą (po pastatais, tarp pastatų ir privažiavimą) grąžinti paveldėtojams.

– Kiekvieną pavasarį ir rudenį matininkai vis matuoja žemę, bet reikalai nejuda, mes neatgauname žemės. Šį rudenį aš dėl to kreipiausi į Nacionalinę žemės tarnybą, Lietuvos prezidentą. Tikriesiems paveldėtojams žemė negrąžinama, pirmiausia pasirūpinama nuomininku – jam be mūsų sutikimo išnuomojama svetima žemė. Vos nusipirkęs pastatus jis pradėjo savininkauti – pjauti medžius, kurie jam trukdė, nors mums valdžios vyrai neleido net sausuolių kirsti, – piktinosi Ona Butkienė.

Žemės privatizuoti nepavyko

Ona Butkienė laiške rašo: “Ir virsta atvirkščiai: savininkas tampa nuomininku, o nuomininkas savininku”. Tai ne vien emocijos, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Moteris žino, kad buvusios pionierių stovyklos pastatų naujasis savininkas pasirūpino, jog būtų pakeista jų paskirtis – vietoje rekreacinės į gyvenamąją, tikėdamasis iš valstybės įsigyti žemės sodybai kurti. Tuomet žemė savininkams nebūtų grąžinta, net ir numatant specialias sąlygas – ją ilgam išnuomojant pastatų savininkui. Pastatų savininkui žemės paskirtis liko nepakeista – rekreacinė.

Nepavykus įkurti sodybos, pasikeitė ir savininko planai – laikraščiuose pasirodė skelbimas, kad parduodami kaimo turizmui tinkantys pastatai. Ona Butkienė nerimauja, kad skelbimuose rašoma, jog yra ir žemės sklypas, miško, tvenkinys.

– Svetimos žemės jam parduoti niekaip nepavyks, tokiu skelbimu paprasčiausiai apgaudinėjami galimi pirkėjai, kad kainą pavyktų pakelti. Girdėjau, kad už visą skelbimuose minimą turtą “savininkas” prašo dešimteriopai daugiau negu mokėjo – 30 tūkstančių litų, nors nieko neinvestavo. Prievarta išnuomota žemė yra mūsų, gali jos nesisavinti. Šis ar kitas pastatų savininkas mums turės mokėti nuomą. Į tai noriu atkreipti galimų pirkėjų dėmesį, kad neapsigautų, mokėdami didelius pinigus. Nesiskaitymo su mumis nepakęsime, savo teises ginsime visais mums prieinamais būdais, – “Tauragės kurjeriui” sakė Ona Butkienė.

Jiedu su vyru į kaimą iš Tauragės grįžo neturėdami kitos išeities. Vienas dirbo Skaičiavimo mašinų elementų gamykloje, kitas – Vaisių ir daržovių perdirbimo kombinate, žlugus šioms įmonėms abu liko bedarbiai. Jiems su vaikais reikia pragyventi iš senelio žemės, kurios niekaip negali atgauti. Belaukiant dalis senelio žemės jau išdalyta trihektarininkams, o grąžintas lopinėlis prievarta išnuomotas pastatus privatizavusiam žmogui.

Bus priversti skaitytis

Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Ažna padėties, kurioje atsidūrė Jono Medeckio žemės paveldėtojai, nedramatizuoja, tačiau pripažįsta, kad priverstinai išnuomotos žemės nuomininkai neretai iš tiesų nenori skaitytis su žemės savininkais, tačiau gyvenimas juos privers tai daryti.

Iki 1997 metų kaime bet kokiais pastatais užstatyta žemė savininkams nebuvo grąžinama, ji buvo atiduodama kitoje vietoje arba už ją kompensuojama įvairiais būdais. Po įstatymo pataisų 1997 m. kaime žemė po gamybinės paskirties pastatais grąžinama jos savininkams, numatant ilgalaikę jos nuomą (pagal nustatytą konkretaus pastato eksploatacijos laiką) pastatų savininkams (po gyvenamaisiais pastatais ir užimta sodybomis negrąžinama).

Pasak Žemėtvarkos skyriaus vedėjo, daugelis žemės savininkų anksčiau buvo nepatenkinti, kad negalėjo atsiimti žemės po gamybiniais pastatais. Jei toje vietoje trūkdavo žemės, ne vienas turėdavo imti blogesnėje vietoje, net kitoje kadastrinėje vietovėje. Taip būtų atsitikę ir su Jono Medeckio žemės paveldėtojais – Taurų kadastrinėje vietovėje laisvos žemės nebėra, artimiausia kadastrinė vietovė, kur yra laisvos žemės – Lauksargių.

– Suprantama, kai pastatai – vienose rankose, žemė – kitose, yra visos sąlygos kilti konfliktams. Tačiau jei pastatų savininkui išnuomota žemė yra geroje vietoje, jei joje vystoma gamybinė veikla neblogai sekasi, tokia žemė gali duoti daugiau naudos negu kad joje kas nors būtų auginama. Konkretus pavyzdys – buvęs Taurų veislinis paukštynas, kur įkurta nemažai įvairių bendrovių. Be to, žemės savininkai gali keisti nuomos kainą, žemę parduoti pastatų savininkui ar kitam asmeniui, jei pastatų savininkas jos neperka. Ant iš savininkų nuomojamos žemės įsikūrusių pastatų savininkai neturi pamiršti, kad jiems su žemės savininkais ilgai reikės tartis, įvairiais atvejais gauti jų sutikimą – statyti priestatams, gauti paskolą. Ir žemės, ir pastatų savininkai dar daug ko nežino. Būtų geriau, kad prieš ką nors rimto darydami pasitartų su teisininkais, – kalbėjo Ričardas Ažna.

Grąžinimas užtruko dėl pavėluotai gautų dokumentų

Į pagrindinį Onos Butkienės priekaištą, kad ilgai negrąžinama senelio žemė, Ričardas Ažna sakė, kad viskas užtruko dėl to, jog tik 2002 metais buvo pateiktas paskutinis reikalingas dokumentas – Broniaus Medeckio gimimo pažymėjimas. Patikino, kad netrukus būsiąs priimtas sprendimas dėl Jono Medeckio turėtos žemės grąžinimo. Jis Baltramiejiškių kaime kadaise turėjo 16,4 hektaro žemės. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas patikino, kad nėra kliūčių Jono Medeckio palikuonims natūra grąžinti maždaug 7 hektarus žemės, atsiranda galimybės, kad gali būti grąžinta visa turėta žemė. Priešingu atveju, kadangi Taurų kadastrinėje vietoje nėra laisvos žemės, paveldėtojai už likusį plotą galėtų žemę persikelti į kitą kadastrinę vietovę arba rinktis kompensaciją.