EBSW devyniais čiuptuvais išsiurbė Kauno pramonę

JAV sulaikius septynerius metus besislapsčiusį Gintarą Petriką, Lietuvoje iš naujo vertinama pražūtinga šio koncerno veikla

Vieni ekspertai teigia, kad prieš dešimt metų EBSW grupė, perėmusi didžiąją dalį ne tik Kauno pramonės įmonių, tiesiog neturėjo patirties sėkmingai investuoti, kiti įžvelgia įžūlų pasipelnymą žlugdant įmones vieną po kitos.

Bankroto išvengė tik kelios įmonės

Investicinę EBSW grupę 1992 -aisiais įsteigė devynios investicinės bendrovės: “Investicinė Kauno holdingo kompanija”, “Trikotažo investicija”, “Statybinių medžiagų investicija”, “Farmacija”, “Šviesusis rytojus”, IAB “Kauno holdingo kompanija ir partneriai”, “Vilinvest”, “Nekilnojamasis turtas” bei “Bituko investicija”. Kaip tik šios įmonės, laikytinos EBSW devynkojo čiuptuvais, iš finansinės patirties neturėjusių lietuvių surinko ar supirko milijonus investicinių čekių, privatizavo dešimtis įmonių ir bandė daryti įtaką dar keliolikai įmonių, kurių akcijų turėjo įsigiję.

Šis turtas buvo areštuotas po to, kai 1995-aisiais buvo iškelta “Investicinės Kauno holdingo kompanijos” bankroto byla.

Tačiau investuotojai, arba vadinamieji indėlininkai, neilgai džiaugėsi, vildamiesi, kad areštuotas turtas bus jiems padalytas. Kauno apygardos teismas po pusmečio panaikino areštą nuo “Šviesiojo rytojaus”, “Farmacijos” bei “Statybinių medžiagų investicijų”, o šios vėl pradėjo plauti keliolikos įmonių turtą. Iš EBSW valdytų įmonių bankroto išvengė tik kelios.

Pinigų perplovimo schema

Kol teismo nutarimu piktinosi Aukščiausiasis Teismas bei Generalinė prokuratūra, per biržą už 15 mln. Lt EBSW suspėjo parduoti “Baltijos laivų statyklos” akcijų, be to, kai kurie akcijų paketai buvo perduoti mainais UAB “Algeris” už prisiimtas, bet keleriopai mažesnes skolas indėlininkams.

Tada ir pasipylė EBSW veiklai būdingos manipuliacijos. Pavyzdžiui, “Farmacija” pasižada įvykdyti “Investicinės Kauno holdingo kompanijos” kreditinę prievolę už 317,5 tūkst. Lt, tačiau ne bet kaip, o per tarpininką – tą patį “Algerį”. Šiai firmai “Farmacija” perleidžia “Dirbtinio pluošto” akcijų už 1,8 mln. Lt, kurios, tarpusavio susitarimu, įvertinamos tik 317,5 tūkst. Lt.

Priežastis, kodėl nepakako dvišalio susitarimo, labai paprasta – per tarpininką tiesiog buvo plaunami indėlininkų pinigėliai, t.y. apsisaugoma nuo kiekvieną mėnesį didėjančių finansinių pretenzijų. Taip iš “Farmacijos”, nepažeidžiant įstatymų, dingsta 1,8 mln. Lt. “Algeris”, kuris iš esmės buvo neoficialiuoju EBSW čiuptuvu, dengia tik 317,5 tūkst. Lt, o jau oficialus EBSW čiuptuvas “Investicinė Kauno holdingo kompanija” atsikrato 1,8 mln. Lt skolų. Tai tik viena EBSW pinigų plovimo schema. Taip pat per “Algerį” buvo praplautos 0,73 mln. Lt įvertintos “Dirbtinio pluošto” akcijos, kurių vertė sumažėjo iki 0,121 tūkst. Lt.

Žlugimą pajutę EBSW vyrukai skubėjo, nes po abejotinų operacijų dukterinių įmonių – čiuptuvų – reikėjo atsikratyti. Be to, artėjo EBSW imperijos žlugimas ir jos prezidento paslaptingas dingimas iš Lietuvos.

Milžinas molinėmis kojomis

Kaip muilo burbulas 1996-aisiais sprogo ir EBSW įvaizdis. Revizijų departamento prie Finansų ministerijos darbuotojai atliko koncerno dokumentinę reviziją. Jos išvados apstulbino, nes paaiškėjo, kad kandidato į Seimo narius G.Petriko rinkiminiai teiginiai apie galingą finansinę grupuotę, kurios apyvarta neva siekė milijardą litų per metus, subliūško. EBSW įmonių čiuptuvai per metus į bendrą katilą turėjo sumesti 450 tūkst. Lt – kiekviena po 50 tūkst. Lt, tačiau tikroji padėtis buvo kitokia. 1996-aisiais EBSW įmonės jau buvo išgrobstytos. 1995 m., kai pradėjo strigti “Kauno holdingo kompanija”, visa galingoji grupė iš finansinės veiklos tegavo 1297 Lt pajamų. Pagal 1996-ųjų pirmojo ketvirčio ataskaitas Mokesčių inspekcijai grupė neturėjo nei pajamų, nei išlaidų. Apskritai nuo 1994 m. birželio iki 1996 m. balandžio grupės išlaidos pajamas viršijo net 1,6 mln. Lt. Įvairiems kreditoriams 1996 m. balandžio 1 d. EBSW buvo skolinga beveik 7 mln. Lt. Tačiau tai buvo tik nedidelė matoma žlungančio koncerno agonija.

Žlugo per dvejus metus

Iki 1993 metų Lietuvos pasididžiavimu laikyta “Bangos” selektorių ir televizorių gamykla bankrutavo per dvejus metus. 1993 m. pirmąjį pusmetį “Banga” uždirbo 10,8 mln. litų audituoto pelno, gamykloje dirbo maždaug 7 tūkst. žmonių.

Tačiau po 1993 m. rugpjūčio 14 d. įvykusio steigiamojo įmonės susirinkimo, dalį bendrovės akcijų užvaldė EBSW koncernui priklausančios investicinės akcinės bendrovės. Smulkieji akcininkai, nors jų ir buvo daug, jokios įtakos valdant bendrovę neturėjo. Stebėtojų taryboje iš trijų asmenų, du delegavo EBSW grupė. Vienas stebėtojų buvo ir Gintaras Petrikas.

Praėjus tik dešimčiai dienų po privatizacijos, Komercijos ir kredito bankas per dvejus metus įsipareigojo suteikti “Bangai” 20 mln. litų kreditus. Juos grąžinti bankui savo turtu garantavo EBSW grupei priklausančios investicinės akcinės bendrovės “Investicinė Kauno holdingo kompanija”, “Šviesus rytojus” ir “Farmacija”.

“Banga” gautų lėšų neinvestavo į gamybos modernizavimą, o pirko kitų šalies įmonių vertybinius popierius. 1993 m. rugpjūtį 12,93 mln. litų skirta pirkti Klaipėdos “Jūros” akcijoms. Iš taip pat ESBW įtakos zonoje atsidūrusio Lietuvos valstybinio komercinio banko Kauno skyriaus “Banga” gavo 2,71 mln. litų kreditą. Už jį įsigyta “Lietuvos kuro” akcijų, o po dviejų savaičių tos pačios bendrovės vertybinių popierių buvo nusipirkta dar už 8,15 mln. litų. Spalį “Banga” valdė ir 15,7 proc. Panevėžio “Ekrano” akcijų, jas įsigydama už 1,9 mln. litų.

Didžioji dalis nusipirktų akcijų buvo perleistos EBSW koncerno valdomoms bendrovėms – “Kauno holdingo kompanija ir partneriai”, “Trikotažo investicija”, “Šviesus rytojus”, “Nekilnojamasis turtas”, “Statybinių medžiagų investicija”, “Farmacija” ir kt. Tačiau kreditoriniai įsipareigojimai liko “Bangai”.

Didėjant skoloms, “Banga” 1994 m. gruodžio 31-ąją Komercijos ir kredito bankui už 2,9 mln. litų įkeitė savo sporto kompleksą bei valgyklą, o 1995-ųjų vasarį už 785 tūkst. JAV dolerių Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui užstatė ir administracinį pastatą Draugystės gatvėje. Minėti bankai buvo EBSW koncerno įtakoje.

Nuosprendį paskelbė valstybė

1995 m. balandžio pabaigoje “Bangai” buvo paskelbtas bankrotas. Skolos kreditoriams siekė 117 mln. litų, o turto balansinė vertė – 79 mln. Lt.

Iškėlus bankroto bylą, kurią inicijavo patys akcininkai, buvo bandyta įmonei ieškoti sanuotojo. Tačiau, paskelbus sanavimo konkursą bei išplatinus šią informaciją per Lietuvos ambasadas JAV, Vokietijoje, Japonijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Didžiojoje Britanijoje bei Skandinavijos valstybėse, konkursui paraiškų nesulaukta. Iki šiol spėliojama, ar konkursas buvo tinkamai pristatytas verslininkams. Stebino ir valstybės pozicija, nes gelbėti “Bangos” ji nesiėmė. Nesulaukus sanuotojo, Valstybinė mokesčių inspekcija ir “Sodra”, kurių kreditiniai reikalavimai “Bangai” siekė atitinkamai 63 ir 28 mln. Lt, 1996 m. sausį nusprendė įmonę likviduoti.

Tačiau kreditorių sąrašo viršuje pirmiausia atsidūrė “Bangos” darbuotojai, kuriems įmonė buvo skolinga per 5 mln. Lt. Su jais buvo visiškai atsiskaityta. Tuo tarpu bankai, “Bangai” teikę kreditus, vėliau taip pat bankrutavo.

Buvęs vadovas turi savo nuomonę

Buvęs “Bangos” vadovas Sigitas Godelis dabar dirba viešbučio “Takioji Neris” generaliniu direktoriumi. Jis nesutinka, jog “Banga” bankrutavo dėl to, kad įmonė pateko į EBSW koncerno įtaką.

“Minėtas koncernas “Bangai” niekada nevadovavo, nes nuo 1987 m. įmonę valdė ta pati direktorių taryba, kurioje nebuvo nė vieno EBSW žmogaus”, – sakė S.Godelis.

Iš pradžių neigęs, jog EBSW bendrovės valdė “Bangą”, vėliau S.Godelis pripažino, kad maždaug trečdalis bendrovės akcijų priklausė EBSW grupės kontroliuojamoms investicinėms bendrovėms.

S.Godelis pabrėžė, jog “Banga” buvo pasmerkta žlugti dėl prarastų rinkų Rytuose. Mat, Rusijai įvedus 100 proc. muitus Lietuvoje pagamintai elektronikos produkcijai, televizoriai neva negalėjo konkuruoti su vakarietiškais.

“Maskvoje “Šileliai” kainavo 140 JAV dolerių, o tokio pat tipo “Samsung” – 80 dolerių”, – vardijo nesėkmės priežastis S.Godelis. Jis pastebėjo, kad 1994 m pagamintas “Šilelis” atnešdavo 50 proc. nuostolio.

Sėkmės formulė

S.Godelis nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl vietoje bendrovės modernizavimo, kaip patekusios į krizę darė Panevėžio “Ekranas” ir “Vilniaus vingis”, “Bangai” prireikė investuoti į vertybinius popierius. Šias įmones taip pat valdė EBSW grupės investicinės bendrovės, tačiau akcijas vėliau perpardavė dabartiniams savininkams. Visoms akcijoms įsigyti “Banga”, anot S.Godelio, turėjo Vyriausybės leidimą.

“Prekyba vertybiniais popieriais tada buvo verslo rūšis, kai įsigytas akcijas buvo galima parduoti brangiau”, – pastebėjo S.Godelis.

Buvusio “Bangos” vadovo teigimu, dabar gamyklą galima pastatyti per 6 mėnesius. “Reikia kelių dalykų – įsigyti konvejerį, įsivežti detalių, prie surinkimo linijos susodinti 600 žmonių su atsuktuvais, kurie įsuktų 8 varžtus ir, belieka realizuoti produkciją”, – sėkmės formulę atskleidė jis.

Neturėjo patirties

“Kauno holdingo kompanijos” likvidacinės komisijos pirmininkas, UAB “Valeksa” įgaliotasis asmuo Michalas Rokickis, mano, jog EBSW grupė, kurią sudarė devynios investicinės akcinės bendrovės, privatizuodamos šalies pramonės įmones, pasinaudojo tuometinių įstatymų netobulumu.

“Antra vertus, akivaizdu, jog, įsigijus turtą, nemokėta juo pasinaudoti”, – sakė jis ir pridūrė, jog nėra įrodymų, kad EBSW grupės valdytos bendrovės buvo žlugdomos sąmoningai.

Jo nuomone, investicinės bendrovės, kurių pagrindu įmonių privatizavimas vyko visoje šalyje, buvo būtinos siekiant šalyje sukurti privatizuoto turto savininkus. M.Rokickis įsitikinęs, jog nesėkmę naujieji kapitalistai patyrė ir dėl netobulo privatizavimo mechanizmo, kurio valstybė beveik nekontroliavo. Dėl to įmonės sužlugo, nes ir valstybė nesugebėjo sutramdyti nesąžiningų verslininkų.

Aferos ne tik Kaune

Panašiai kaip “Banga”, bankrutavo ir kiti anksčiau buvę Kauno pramonės lyderiai – AB “Koordinatė”, AB “Inkaras”, AB “Šilkas”, kuriose vienokią ar kitokią dalį akcijų valdė EBSW grupės investicinės bendrovės.

Viena sėkmingiausių EBSW investicijų laikoma “Palangos lino” poilsio namų įsigijimas. Per įvairias bendroves EBSW valdė kontrolinį “Lino” akcijų paketą. Tačiau net uždėjus areštą EBSW grupės turtui, kurorto įmonę sugebėta reorganizuoti, atskiriant pelningiausius objektus. Vėliau kai kurie KHK indėlininkai, mainais už prarastus indėlius, sutiko perimti dalį “Palangos lino” akcijų. KHK čia valdė 8,67 proc. akcijų.

“Kauno dienos” kalbinti ekspertai sakė, jog dabar yra be galo sunku išanalizuoti, kas nulėmė EBSW kontroliuotų įmonių žlugimą.

Prisiminė perversmą ketaus liejykloje

Dabartinis AB “Kauno ketaus liejykla” generalinis direktorius Rymantas Kulbokas “Kauno dienai” sakė, kad 1996-aisiais, kai jis pradėjo vadovauti įmonei, įmonės bankroto pavyko išvengti, nors EBSW koncerno vadovaujamos grupės įmonės jau buvo sukaupusios apie 36 proc. bendrovės akcijų. Stebėtojų tarybai vadovavo EBSW atstovas Raimundas Petrikas – EBSW prezidento G.Petriko brolis.

1996-ųjų birželio 17 d. EBSW inicijavo bendrovės valdybos pakeitimą – valdybos pirmininku ir generaliniu direktorium buvo paskirtas dabartinis bendrovės vadovas. Birželio 17 d. įvykis buvo vadinamas perversmu. Tą dieną R.Petrikas kartu su Ketaus liejyklos ekonomiste B.Šakniene atvyko į Pramonės ir prekybos ministeriją pas tuometinį stebėtojų tarybos pirmininką V.Žilį ir dviem balsais prieš vieną pakeitė bendrovės valdybą. V.Žilį nustebino, kad B.Šaknienė, anksčiau rėmusi ministerijos atstovą, netikėtai pakeitė savo nuomonę. Taigi valdybos pirmininkas V.Jasinskas ir generalinis direktorius A.Milčius iš ministerijos į Kauną grįžo jau praradę ryte buvusias pareigas.

Prisipirko, bet nesuvaldė

Po perversmo buvo laikoma, kad R.Kulbokas yra EBSW atstovas. Iki tol jis iš tikrųjų dirbo EBSW sistemoje – kuravo “Kauno ketaus liejyklą” bei kitas su EBSW susijusių asmenų bei investicinių bendrovių privatizuotas įmones.

Dabartinis įmonės vadovas audringų 1996-ųjų įvykių neužmiršo, bet juos vertina tarsi iš šalies: “EBSW jau turėjo galimybes valdyti įmonę, tačiau šios įtakos neišsaugojo. Kai aš pradėjau dirbti įmonės vadovu, kontrolinį akcijų paketą turėjo ministerija”.

R.Kulbokas sakė, kad jo veiksmams EBSW didelės įtakos neturėjo.

“Tiesiog buvau laisvai samdomas vadovas, todėl galėjau sprendimus priimti palyginti savarankiškai – EBSW man dirbti netrukdė”, – sakė R.Kulbokas.

“Manau, kad jie pasinaudojo aplinkybėmis ir padarė biznį, tačiau prisipirkę įmonių nebesugebėjo viso turto valdyti, vadovauti. Jie neįvertino sąlygų rinkoje pasikeitimo. Bankroto išvengė tik tos įmonės, kurioms vadovavo dar sovietinių laikų vadovai, o kaip tik jie tuo laiku buvo beatodairiškai atleidžiami iš darbo. Geriausias pavyzdys yra “Ekrano” bei “Vilniaus Vingio” įmonės”, – dėstė argumentus R.Kulbokas, pridurdamas, kad ir jam vadovaujant kelis kartus įmonei grėsė bankrotas.

Koncernas pritrūko vieno procento akcijų

Į EBSW voratinklį buvo patekusi ir “Dirbtinio pluošto” bendrovė. Buvusi įmonės personalo vadovė, o dabar bendrovės ūkinės veiklos koordinatorė Angelė Dementavičiūtė “Kauno dienai” sakė: “Mus išgelbėjo tai, kad EBSW taip ir nepavyko įsigyti lemiamą akcijų paketą”.

Tokių norų, pasak A.Dementavičiūtės, būta. Iš karto po bendrovės privatizavimo EBSW turėjo 33 proc. akcijų, taigi blokuoti priimamus sprendimus jiems tetrūko vieno procento akcijų. Vėliau koncerno akcijų buvo sumažėję iki 26 proc.

“EBSW prezidentas G.Petrikas ir jo brolis R.Petrikas buvo įmonės valdybos nariai, dalyvavo valdant įmonę, tačiau jų siūlymai niekada nebuvo svarūs”, – prisimena A.Dementavičiūtė.

Buvusiai “Dirbtinio pluošto” personalo vadovei dažnai tekdavo susidurti su abiem Petrikais.

“Jiems iš pradžių lyg ir sekėsi – mokėjo pasinaudoti tada netobulų įstatymų spragomis, sukaupė milžinišką turtą, todėl galėjo drąsiai skolintis iš bankų, tačiau pradėjo griebtis daugybės sričių ir neapžiojo. Mano nuomone, buvo įmanoma įmones rinkoje išlaikyti, tačiau EBSW sužlugdė pinigų rinkimas iš gyventojų ir nevykęs jų panaudojimas”, – galvoja A.Dementavičiūtė.

Albinas ČAPLIKAS,
Gediminas STANIŠAUSKAS