Broliai, „Maxima” ryja Vilniaus plaučius!
Praėjusią savaitę per pačią LEO projekto sukelto triukšmo kulminaciją kai kuriose žiniasklaidos priemonėse slystelėjo maža žinutė ar reportažiukas. Labai „tvarkinga ir teisinga” Vilniaus valdžia leido tiems patiems „Maximos” savininkams šalia Vingio parko ir Neries statyti naują „Akropolį”. O kas čia bloga? – paklausite. Gal tik juokinga, kad Šiaurės Atėnai pralenkė visus Graikijos miestus ir štai turės jau dvi naujos pagoniškos religijos šventyklas. Ką daryti? Vartojimo religija užvaldė mūsų sielas daug lengviau nei kažkada krikščionybė. Todėl visai dėsninga, kad vartojimo šventikai imasi vadovauti valstybei ir jos miestams. Netrukus labai nenustebsime, kai „Akropolio” pavadinimas atsiras ant kol kas nežinia kam statomų Valdovų rūmų. Nors pati tinkamiausia didžiausio visos šalies „Akropolio” vieta – Gedimino kalnas. Štai iš kur imsime pinigų Aukštutinės pilies atstatymui! Šaunieji „Maximos” vyrukai turi neįkainojamos patirties kurti nacionalinius projektus. Juk tik jų dėka mes balsavome ir už Europos Sąjungą, ar ne? Tačiau grįžkime į realybę. Nors ji irgi pakankamai fantastiška. Nors ne – greičiau, fantasmagoriška. Groteskiška. Ir žinoma – labai, labai liūdna. Nes mūsų vaikaičiai šitą juokingą laikmetį pavadins JUODĄJA PINIGUOČIŲ SIAUTĖJIMO EPOCHA, o mus pačius išplerusiais nevykėliais, kurie nesugebėjo – tiesą sakant, net rimtai nepabandė – tam siautėjimui pasipriešinti. Taigi, kalbu net ne apie drakonišką LEO projektą. Ta pati verslo cinikų grupuotė netrukus Vilniaus miestui padarys daug didesnę žalą nei keli pasiglemžti milijardai. Ji sunaikins tai, kas nebeatstatoma ir neišmatuojama jokiais pinigais – nuostabų gamtos kampelį pačiame Vilniaus centre. Žinoma, esate bent jau važiavę šalia „Akropolio” Šeškinėje. Matėte kokiu ištisiniu srautu – keliomis eilėmis iš pagrindinės magistralės – juda automobiliai link prekybos centro? Dabar įsivaizduokite dar didesnį srautą, įsikertantį į Vingio parką! Taigi, ĮSIKERTANTĮ. Mat pagal projektą numatomiems didžiuliams transporto srautas planuojama skirti dvi papildomas eismo juostas, kurias reikės nutiesti, iškirtus pušis. Taip, taip, jūs nesuklydote, kalbame ne apie ką kita, o apie mūsų nuostabųjį Vingio parką – dvasios atgaivos ir ramybės oazę. Juk jį žino visi – net ir ne vilniečiai. Tai jį dabar ruošiamasi pertvarkyti pagal „Maximos” ponų verslo planą. Miesto vadukai ir drakoną aptarnaujanti spauda ploja katučių – „gerieji verslininkai skirs keliasdešimt milijonų parko sutvarkymui! Negi jūs prieš investicijas?” Kur jau čia būsi prieš. Tuoj pat įrašys prie kenkėjų ir beveik rusų agentų. Ar netgi apkaltins nostalgija sovietų laikams. Liksi toks retrogradas, progreso priešininkas. Gal ir tikrai nieko bloga? Parkas šiek tiek sumažės, tačiau naudosis juo daug daugiau žmonių! Rentabilumas didesnis. Kas kad pušys nuo taršos jau dabar kenčia? Juk parkas – miesto plaučiai! Tad tegul ir pakovoja su ypatingai koncentruota transporto tarša. Matysim, kas ką įveiks. Štai ir Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas net pasididžiuodamas sako: „Matot, kokie mes teisingi? Kovojom prieš „Maximą” dėl LEO, tačiau kitam jų projektui pritarėm. Taigi žiūrim tik naudos visuomenei. Be to, projektas vykdomas buvusios gamyklos teritorijoje ir jau buvo aprobuotas ankstesnės miesto valdžios.” Tiesa, jis pamiršo pasakyti, kad anksčiau aprobuota buvo tik gyvenamųjų namų ir ofisų statyba. Ir tai, ko gero, nepadarytų didelės žalos Vingio parkui. Tačiau leidus į šitą subtilų plotelį šalia gyvenamųjų daugiaaukščių ir kontorų įkišti visą galingą „Akropolį”, situacija keisis iš esmės. Tenka pripažinti, „Maximos” drakonas moka pasirinkti skaniausius kąsnelius. Vieta iš tikrųjų unikali ne vien dėl gamtos grožio, bet ir dėl ypatingai patogios dislokacijos šalia magistralinių kelių ir būsimo didžiausio Vilniuje transporto mazgo. Vartotojų srautai čia garantuoti. Kaip ir transporto kamščiai. Garantuotas ir parko sunykimas. Taigi miestai užvaldomi tokiu pat būdu, kaip ir valstybė. Kas ruošia ir vykdo strateginius planus? „Maxima”! Užtenka mesti žvilgsnį į didžiąsias šių dienų statybas. Nepaisant valdžios pasikeitimų ir pasiskirstymų, svarbiausius nacionalinius (ir infrastruktūrinius) objektus rasite šalia „Akropolių”. Tai ir Vilniaus stadionas, skirtas vienam renginiui per ketverius metus, ir Kauno sporto arena. Provincijoje reikalai tie patys. Mūsų miestus jau senokai projektuoja ne savivaldybės ir architektai, o „Maxima”. Politikai čia jau nieko nebegali padaryti. Visuomenė – irgi labai mažai ką. Didesnis triukšmas kyla tik į kovą įsijungus kitoms konkuruojančioms oligarchijos grupuotėms. Taip atsitiko su LEO afera, tačiau dėl Vingio parko jie nekonkuruos. Čia juk grynai visuomenės interesas. Ir todėl parkas jau pasmerktas. Atsimenate? Kažkada senų senovėje Vingio parke buvo susirinkę keli šimtai tūkstančių žmonių – orių atgimstančios valstybės piliečių. Taip, valstybę jie atstatė. Tarsi ir be didelio vargo. Dainuodami. Vėliau pilietiškumo šventovės vietoje jiems buvo pastatytas vartotojų „Akropolis”. Ir jie dabar visi susirenka tiktai tenai… P.S.: Šiandien išgirdau nuostabią Hokšilos ir Svaro dainą: „BROLIAI, KUR TA VIENYBĖ DABAR?” Vienybė? Turbūt ją prarijo Drakonas. Tas pats, kuris prarijo ir politikus. Drakonas vieną po kitos ryja ir mūsų karštas pilietiškas širdis. Jis ryja mūsų orumą. Ir jisai pats nesustos niekada. Tačiau jeigu vėl pradėtos kurti tokios dainos, pilietinio pasipriešinimo viltis dar nemirė.
