Vedybos pasaulyje
Nepalo tautelėje
Prie jaunojo namų durų paaukojama višta. Prieš įžengiant į šiuos namus, pirmiausia atsistojama ant plunksnuočio kraujo, nes tai turėtų apsaugoti nuo piktų jėgų. Vietoj sutuoktuvių žiedo jaunasis įteikia išrinktajai apyrankę ir raudonos pudros plaukams. Tik tada, kai jaunosios motina paima iš jaunojo rankų maistą, tampama vyru ir žmona.
Filipinų salose
Būsimajam jaunikiui tenka gyventi vienam trejus metus. Per tą laiką jis turi įgyti gyvenimiškos bei seksualinės patirties, kad po vestuvių nereikėtų dairytis į kitas. Jei po to nepraeina noras vesti, uošvių namuose tenka patarnauti, pavyzdžiui, užkurti ugnį, prinešti vandens. Tik taip galima įrodyti, kad vyro ketinimai rimti ir jis sugebės rūpintis savo žmona. Vestuvių dieną reikia mokėti suderėtą sumą – už nuotaką. Bet jei užmirštama karvė, ryžių maišas arba net cigarečių pakelis, gresia vedybų iširimu. Vyru ir žmona tampama, kai jis paliečia savo išrinktosios kaktą. Toliau seka svaiginanti vestuvių puota, bet tik ne jauniesiems. Jie privalo tylėdami ir nesišypsodami stebėti svečių šėlsmą. Parodyti džiaugsmą būtų tiesiog nepadoru.
Šiaurės Borneo ir Malaizijoje
Jaunikiui svarbiausia turėti būrį gerai pakeliančių alkoholį draugų, nes jiems teks derėtis dėl jaunosios kainos. Jaunikio kompanija kviečiama į jaunosios tėvų namus ir kaip reikiant vaišinama alkoholiu. Deramasi dėl dukters išpirkos. Vestuvių puota trunka dvi dienas. Pirmąją naktį praleidžia jaunojo namuose, visos kitos naktys – jaunosios tėvų namuose.
Prie Indijos ir Birmos pasienio
Mergystė ir ištikimybė čia visai nesvarbu. Vedyboms nereikia nei meilės, nei aistros. Dviejų sąjunga tik tereiškia jaunosios ir jaunojo šeimų globą. Ir vestuvių ceremonija būna niūri. Draugai bei giminaičiai atgabena jaunąją į jaunikio namus. Jaunasis įteikia jos tėvui glėbį strėlių, kurios išdalijamos. Palietus jaunosios plaukus lazda ir palinkėjus vaisingumo, jie tampa vyru ir žmona. Sutuoktiniai miega vienoje trobelėje, bet dieną kiekvienas gyvena atskirai – su savo tėvais. Jie gali turėti savo meilužius tol, kol žmona visiškai pereis gyventi pas vyrą. Betgi ir tuomet, jeigu žmona naudosis meilužio paslaugomis ir bus užtikta, nėra pagrindo skyryboms. Vyrui leidžiama prikulti savo varžovą.
Pietų Afrikoje ir Namibijoje
Jaunuolis gali ruoštis tapti šeimos vyru, jei užmušė tikrai didelį žvėrį, pavyzdžiui, antilopę. Taip jis įrodo, kad gali pasirūpinti būsimąja žmona, kuri dažnai ne vyresnė kaip 12 metų. Jei nuotakos tėvai ir jaunasis susitaria, ji, apsigobusi balta skara, atgabenama į jaunojo trobelę. Bet jaunos mergaitės baiminasi santuokinių pareigų, ir jaunajam tenka dalintis guoliu su trečia, vyresne moterimi, kuri įsitaiso tarp jų tol, kol mergaitė pripranta prie vyro.
Pietvakarių Amerikoje
Jaunajam reikia parodyti gerą iškalbą. Pirmiausia jis kreipiasi į jaunosios tėvus, prašo dukters rankos, tik po to – jaunosios tapti jo žmona. Jei visi sutinka, būsimoji uošvė paruošia guolį, ir jaunieji drauge praleidžia naktį. Kitą rytą žmona ištrenka vyro galvą, o jis įteikia uošvei maišą kukurūzų miltų – kaip pritarimo ženklą vedyboms.
Meksikos kaime
Jaunosios tėvai iš anksto įspėja jaunąjį: duktė labai dažnai esti netvarkinga, ne visuomet gerai nusiteikusi. Dar vardijama aibės kliaučių. Bet jei nepaisydamas įvairiausių trūkumų jis vis dėlto nori ją imti į žmonas, tegu po vestuvių nepriekaištauja, kad to nežinojo. Jaunosios tėvai su dukra patraukia į teismą ir smulkiai teiraujasi apie jaunojo nedorybes. Jaunasis dar turi sumokėti išpirką už nuotaką, o jos šeimą ištisus metus aprūpinti vandeniu, malkomis. Tik tada jaunosios tėvai nusprendžia, ar jis tinkamas jų dukrai. Toliau seka įprastas krikščioniškas ritualas bažnyčioje: nuotaka pasipuošia balta suknia ir jaunieji keičiasi žiedais.
Parengė Loreta ADDO
