Romų tradicijos. Vestuvės.

Vestuvės ir skaistybė

Pati svarbiausia akimirka mergaitės gyvenime – vestuvės. Mergaitė tam ruošiasi nuo mažens. Ji žino, kad per vestuves išaiškės jos dorovingumas, t.y. ar mergaitė tebėra skaisti. Todėl kiekviena save gerbianti mergaitė stengiasi nesuklupti. Nekaltybės išsaugojimas iki vestuvių nepaprastai svarbus reiškinys, lemiantis moterų ateitį, santykius su vyru ir jo tėvais. Dukters nekaltybės įrodymas per vestuves – garbė jo motinai. Jei ji jau praradusi nekaltybę, tai baisus pažeminimas laukia jos šeimos ir artimųjų. Tokios merginos niekas nenori vesti, ji yra smerkiama.

Kadangi Lietuvos čigonai išpažįsta katalikybę, jaunieji tuokiasi bažnyčioje. Nuotaka vilki balta suknele, kuri simbolizuoja skaistumą. Jaunikis vilki kostiumu ir baltais siuvinėtais marškiniais, pasipuošęs auksinėmis grandinėlėmis bei žiedais.

Romų vestuvės yra dvejopos: tėvams pritarus ir tėvams prieštaraujant. Pirmuoju atveju jaunikis su tėvais atvažiuoja pasipiršti ir, gavę būsimos nuotakos bei jos tėvų pritarimą, pradeda ruoštis vestuvėms.

Antruoju atveju jaunuoliai myli vienas kitą, bet tėvai nepritaria jų sąjungai. Pabėgimas traktuojamas kaip nepagarba vyresniems, ypač – tėvams. Kadangi pabėgusi mergina praranda nekaltybę, čigonai tai laiko jos “sugadinimu”.