Vajrayana

Vajrayana – (sanskr. “Deimantinė Važiuoklė”). Taip vadinama, kadangi šis mistinis dvasinės transformacijos kelias remiasi Metodo ir Išminties nesuardoma, tvirta kaip deimantas vienybe. Tai aukščiausias Budos mokymo lygmuo, slaptai dėstytas tik išrinktiesiems ir nurodantis, kaip pasiekti Nušvitimą per vieną žmogaus gyvenimą, nelaukiant daugybės persikūnijimų. Savo laiku labai populiarus mokymas, buvo paplitęs Šri Lankoje, Indonezijoje, Kinijoje, Japonijoje, labai populiarus Tibete. Yra be galo daug literatūros, aiškinančios šią budizmo kryptį. Tantra (sanskr. “tęstinumas, nenutrūkstamumas”), tantriniai tekstai, 2606 yra Tibeto kanone, ir jais paremtos praktikos skirstomos į keturias dalis: Krija Tantra – Veiksmo tantra, išorinių ritualinių veiksmų nurodymas, Charia Tantra – Įvykdymo tantra, derina išorinius ritualinius veiksmus ir jogų meditacines praktikas, Yoga Tantra- Jogos tantra, kaip aišku jau iš pavadinimo, skirta jogų meditacijai, Anutara Yoga Tantra – Aukštesniosios jogos tantra.

Joga (sanskr. “sujungimas, surišimas”) – kūno, kalbos ir proto pratimai, skirti sąmonės ir kūno susijungimui su dieviškai, transcendentiniais lygmenimis. Tibete jogai identiška tantrinė praktika, o didieji šios šalies šventieji irgi vadinami jogais. Tantra vaizduoja pasaulį kaip priešingų elementų – sansaros ir nirvanos, potencijos ir pasireiškimo – nepertraukiamą jungtį. Visuose juose yra Budos galios, o greičiausias būdas pažinti šią tiesą, tai suderinti savo paties kūną ir protą.Tantros adeptai raginami ne atsisakyti kasdienio gyvenimo aistrų, o jomis tinkamai pasinaudoti, perkeičiant sansarą į nirvaną. Būtent dėl šios praktikos Vakarų valstybėse kartais tantra tiesiog tapatinama su seksu. Tačiau tantros nereikėtų suprasti vien kaip seksualinės praktikos. Šio metodo pagrindas – priešybių jungtis, sunaikinanti visos egzistencijos dualumą ir atkurianti pirmapradžio, vieningo ir vientiso pasaulio darną. Vyriškasis pradas tantrinėje simbolikoje reiškia pažinimo metodą, o moteriškasis – aukščiausiąją, kosminę, dieviškąją Išmintį. Todėl kiekvienas tantrą praktikuojantis vyras, įžeidęs moterį (nesvarbu, kas ji – princesė, vienuolė ar elgeta), sulaužo įžadus ir suteršia savo karmą. Tantra atliekama naudojant Penkių Budų šeimų teoriją ir Dievybės jogą, kai medituojantysis save vizualizuoja kaip dievybę, o pasaulį- kaip tobulą mandalą.

Penkios Budų šeimos – tai kertinė tantros teorija, kuria remiantis perkeičiama sansarinė egzistencija, o sudrumstas žmogaus protas transformuojamas į nušvitusį. Penkios Budų šeimos yra archetipiniai visiškai nušvitusios sąmonės modeliai, kurie sansaros lygmenyje pasireiškia kaip penki “nuodai”. Penkios Budų šeimos apima visus egzistencijos sandus: penkis pagrindinius elementus, sudarančius Visatą ir žmogų, jų sąsajas, formas, jutimus, sąmonės būsenas. Mandalos centre yra Budos šeima su valdovu Vairochana, jis simbolizuoja Visą Apimančios Išminties energiją. Deramas Penkių Budų šeimų suvokimas padeda jogui tinkamai gyventi ir tinkamai numirti.