Musulmono pareigos
Islamas remiasi penkiomis pagrindinėmis kiekvieno musulmono pareigomis, kurios turi atspindėti jo tikėjimą. Šios pareigos yra: tikėjimo išpažinimas, malda, pasninkas, .išmaldos dalinimas ir hadžas. Tai yra penki musulmono garbinimo veiksmai. Musulmonui garbinimo veiksmai turi dvi puses: (a) mylėk Alachą labiau už visus ir viską, labiau netgi už savo gyvenimą. Tai ženklina pasirengimą visko atsisakyti dėl Alacho meilės. (b) Paklusnumas Alachui ir jo pranašui dėl jų meilės. Jeigu siekiama paklusti Alachui dėl sėkmės pasaulyje arba norint išvengti nelaimių pasaulyje, tai nėra paklusnumas iš meilės, o iš ,,komercinių” paskatų.
a. Shahadah (šahadas) – liudijimas, tikėjimo išpažinimas
Jeigu žmogus tiki tais septyniais dalykais ir yra pasirengęs atitinkamai gyventi, jis sąmoningai paskelbia savo apsisprendimą viešai arba mažiausiai dviem trim liudininkams. Toks pareiškimas skamba maždaug taip ,,La Ilaha illa-Allah wa Muhammadur-Rasool-Allah” ir reiškia, kad nėra kito dievo – tik vienas Alachas ir Muhamedas – jo pranašas. Šis tikėjimo išpažinimas yra pirmoji ir pagrindinė kiekvieno musulmono pareiga. Musulmonai tiki, jog ištardamas šiuos žodžius žmogus pripažįsta ryšį su Alachu – kūrėju, rūpintoju ir sutvirtintoju bei pripažįsta idėją, jog Alachas žmogų pasiuntė į pasaulį tam, kad jis tarnautų Jam ir už tą tarnystę atsiskaitytų Paskutiniajame Teisme. Tik ištaręs šiuos žodžius, žmogus tampa musulmonu ir gali atlikti kitas musulmono priedermes – jis yra pasirengęs gyventi pagal Koraną ir Sunnah (sunai – pranašo Muhamedo praktikos, pranašo kelias).
b. Salah (salatas) – privalomos maldos
Paskelbęs, išpažinęs shahadah individas tampa musulmonu ir privalo penkis kartus per dieną praktikuoti privalomas maldas. Maldose kreipiamasi tiesiog į Alachą, be jokio tarpininko. Į maldos apeigas įeina apsiplovimas, kaip pasirengimas maldai, nes kūno švarumas simbolizuoja sielos švarumą. Korane apsiplovimas aprašytas pakankamai nuodugniai: veidą, dilbius, kojas reikia nuplauti vieną kartą, rankas, burną ir šnerves – tris kartus, ausis reikia sušlapinti vandens liekanom. Iš pradžių plaunama dešinė pusė, po to kairė. Plaunant rankas ir kojas pradėti reikia nuo pirštų. Negalint rasti vandens jį galima pakeist smėliu, dulkėmis.
Pirmąkart meldžiamasi prieš saulės patekėjimą, antrą kartą vidurdienį, trečią kartą prieš saulėlydį, ketvirtą kartą tarp saulėlydžio ir sutemų, penktą kartą tarp sutemų ir nakties (prieš miegą). Visose maldose kartojasi šūkis – Alachas didis! Alachas visagalis! Alachas galingiausias!Meldžiamasi mečetėje ar kitoje švarioje vietoje. Maldoje tikintysis turi žvelgti į Meką. Hadisai nurodo į prideramus judesius meldžiantis. Kad tikintieji neužmirštų apie maldos laiką, šalia mečetės statomi minaretai iš kurių tarnautojai muadzinai garsiai paskelbia maldos laiką.
c. Zakah (zaketas, zakiatas) – išmaldos davimas
Malda glaudžiai susijusi su išmaldos davimu. Zakiatas – mokestis visoms nuosavybės formoms. Jį sudaro tam tikras minimumas, mokamas kartą metuose. Mokslininkai žodį zakiatas kildina iš žodžio reiškusio “apsivalymas”. Šis savotiškas mokestis renkamas vargstančių musulmonų labui. Visiems musulmonams zakiatas yra svarbi religinė prievolė. Ji remiasi idėja, kad Alachas yra žemės ir dangaus savininkas, jis yra mūsų savininkas – viskas ką aš turiu priklauso Jam. Žmogus yra tik Jo patikėtinis valdyti viskam ką turi. Todėl jis privalo daryti tai, ką Alachas reikalauja daryti. Surinktą pinigų sumą prižiūri teisėjas (kadis), kuris juos skirsto metų eigoje tarp vargetų, asmenų, kurie nusipelno paskatinimo dėl religinių priežasčių, neturi už ką grįžt namo ir pan..
d. Sawm – pasninkavimas Ramadano mėnesį
Ramadanas – devintasis Islamo mėnulio kalendoriaus mėnuo. Šį mėnesį musulmonai privalo pasninkauti nuo aušros iki sutemų, nevalgydami, negerdami, nerūkydami, susilaikydami nuo maudynių arba mylėjimosi, nuo bet kokių jusliniu malonių. Diena turi būti skirta darbui, maldoms, Korano skaitymui, dvasingiems apmąstymams. Po saulėlydžio galima valgyti ir gerti. Nuo pasninko atleidžiami ligoniai, vaikai, keliautojai, kovojantys kariai, nėščiosios ir pan.. Neatliktas pasninkas turi būti perkeltas į kitas dienas.
e. Hadžas – Hajjreliginė kelionė, piligrimystė į Meką
Musulmonas bent kartą per savo gyvenimą privalo nukeliauti į Meką su sąlyga, kad kelionės išlaidos gali būti surinktos neturint įsipareigojimų kam nors (neturint skolų ir pan.), sveikata leidžia keliauti ir kelias yra saugus. Hadžą atlikusieji gali tituluotis hadžiais. Musulmoniškoje visuomenėje jie ypatingai gerbiami. Hadžas atliekamas pirmomis dešimt Zul-hadža [Dhu al-Hijja](kiti nurodo, kad penkias: 8-12) mėnesio dienomis. Apie du milijonus žmonių kasmet atlieka Hadžą.
Šios penkios garbinimo apeigos vadinamos penkiais Islamo stulpais.
Be šių penkių Islamo stulpų galima paminėti ir džihadą – šventąjį karą prieš netikėlius ir už Islamo skleidimą.