MOKYMAS, dharma

Vaišakos mėnesį (balandį-gegužę), patekėjus mėnulio pilnačiai, per savo 35-jį gimtadienį Gautama Šakjamunis, kaip sako tradicija, “visiškai ir galutinai nubunda” ir tampa Buda.

Pirmajame pamoksle, dar vadinamame “Mokymo rato įsukimu”, kurį Buda paskelbė savo buvusiems penkiems bendražygiams Mrigadavoje (“gazelių giraitėje”) netoli Benareso, jis nurodė savo doktrinos pagrindą,- keturias Tauriasias Tiesas:

Pirmoji Taurioji Tiesa – tai esminis teiginys, kad egzistuoja kentėjimas (kančia): tokie dalykai, kaip gimimas, liga, mirtis, buvimas su tuo, ko nemyli, išsiskyrimas su tuo, ką myli, negavimas to, ko trokšti, netobulumas, chaosas, beprasmybė.

Antroji Taurioji Tiesa – kentėjimo priežasties, atsiradimo nusakymas samudaja. Ją sudaro “troškimas”, “alkis”, kuris gali būti trejopas: malonumo troškimas, tai įvairūs norai, kurių nepatenkinus, atsiranda kančia; gyvenimo troškimas, tai noras egzistuoti, būti, gyventi, kuris atneša kančią, žinant, kad visi esame mirtingi; ir nebūties troškimas, kuris, nors ir būdamas priešingybė, vis dėlto yra troškimas, taigi, tuo pačiu ir veiksmas.

Trečioji Taurioji Tiesa – ji susijusi su kančios panaikinimu niroda. Tai supratimas, kad kentėjimą galima nutraukti, kad jis susijęs tik su amžinu samsara ratu, gimimų ir atgimimų seka. Kentėjimo nutraukimo sampratos esme galima laikyti nirvaną, “užgesimą”, nenusakomą nekintamą būseną, kuri pasiekiama atsisakius visų troškimų, išsivadavimo būsena, kurią pasiekia Budos.

Ketvirtoji Taurioji Tiesa-tai Kelias, vedantis į kentėjimo panaikinimą, į laimę (kentėjimo nebūvimą), į “Galutinės Realybės suvokimą”, į nirvaną. Dar jis žinomas kaip “vidurio kelias”, kadangi vengia tokių kraštutinumų , kaip laimės paieškos jusliniuose malonumuose arba griežtoje askezėje. Buda Kelią nurodė kaip aštuonių dalių visumą.:

1.tobulas požiūris
2.tobulas pasiryžimas
3.tobulas kalbėjimas
4.tobuli poelgiai
5.tobula galvosena
6.tobulos pastangos
7.tobulas budrumas
8.tobulas meditacinis susikaupimas