Lama Ole Nydahlas – “Kagyu praktika”

“Turim priminti sau, kad bet kokio džiaugsmo šaltinis yra pats protas.”

Tik labai nedaugelis žmonių gali prasmingai medituoti ilgesnį laiką, o leistis praryjamam sąlygoto pasaulio yra tikras potencijos švaistymas. Geriausia yra įtraukti Budos mokymus į kasdieninį gyvenimą, ką mes, kagyu, tikrai mokame ir turime stiprų pagrindą. Turėdami artimą ryšį su mokytoju ir išskirtinius Mahamudros mokymus mes galime vystytis kiekvieną akimirką, kiekvienoje situacijoje. Tai nėra kasdieninės ištisas valandas trunkančios praktikos, bet “karališkasis greitkelis”: elgtis kaip Buda, kol patys tapsime Buda.

Nedualistinis požiūris yra tik keleto esminių tiesų apie proto prigimtį žinojimas, o po to reikia stengtis matyti, kaip šios tiesos žaidžia gyvenime. Būti budistu ir nesinaudoti šiomis tiesomis yra tiesiog kvaila. Darant įžangines Nyndro praktikas ir spontaniškas Karmapos meditacijas, naudinga saugoti mokytoją savo širdyje ir leisti jo šviesai spinduliuoti į visas būtybes. Kartu šie metodai leidžia pamatyti protą iš Mahamudros lygio.

Dažnai skaitydami budizmo meistrų Mahamudros mokymus išplėsime savo akiračius iki sąmoningo ir save išlaisvinančio lygio. Turbūt geriausias to pavyzdys yra mūsų draugai jūsų vietiniame budistiniame centre. Karmapos Thaje Dordže vadovaujamos Kagyu grupės auga dalindamosis savo patirtimi. Mahamudros dėka patirtis dar labiau išsiplečia ir tai suteikia prasmę visiems dalykams. Patirtis yra svarbiausias dalykas, kurį turime, kadangi ne kas kitas, tik mes patys nusprendžiame, ar dabar mes esame laimingi ar nelaimingi, turtingi ar vargšai. Be Mahamudros tik senstame, bet ne tampame išmintingesni.

Bet kuris, supratęs giliausią prasmę, jau niekada neturėtų grįžti į paprasto vartotojiškumo lygį ir veltis į tokius paviršutiniškus ir laikinus dalykus, kaip “politinis korektiškumas”. Viršlaikės žinios ir palaiminimas, kurį mes turime, padaro mus prieglobsčiu visiems. Kas iš mūsų negirdėjo, kad protas skaidrus, tuščias ir beribis? Tik jeigu mes sugebėsime taip gyventi ir aktyviai reikšti savo prigimtį kaip nesunaikinamą, turtingą ir mylinčią, tada Mahamudra suteiks viršlaikę prasmę ir džiaugsmą nesuskaičiuojamoms būtybėms.

Svarbu neprarasti drąsos, jeigu kurį laiką nėra apčiuopiamų rezultatų. Juk tikslas yra būsena be lūkesčių, o prašvitimo procesai visą laiką tęsiasi pasąmonės lygyje. Staiga nepradėkite galvoti, kad jums nepavyksta meditacija ir neskubėkite ieškoti kompensacijos “minkštuosiuose moksluose” ar kitame kame, kas yra paviršutiniška. Piramidžių ar horoskopų nagrinėjimas įvelia tik dar daugiau sumaišties.

Šiuolaikinis pasaulis supa mus maloniais pojūčių įspūdžiais, bet jie yra laikini. Pasilieka tik juos patirianti sąmonė. Žinoma, džiugu mūsų gyvenimą pripildyti grožio ir leisti žmonėms pajusti juslių galimybes, tačiau bandymas nemalonius pojūčius versti į malonius neveda į galutinį tikslą. Išlaisvina tik paties išgyvenančiojo savęs pažinimas. Būtent todėl teisingas matymas ir meditacija yra tokie svarbūs.

Išskyrus tada, kai mokau kitus, aš turiu labai mažai laiko sėdimai meditacijai. Paskutiniuosius dvidešimt dvejus metus mano tvarkaraštyje kasdien vis kitas miestas ir 220 centrų aplink pasaulį neleidžia man to daryti. Vietoj to, mano protas ilsis vienoj vietoj, o savo kojoms aš leidžiu spausti iš paskutiniųjų. Ir jūs taip galite daryti. Padarykite kiekvieną akimirką nuostabiausia visada elgdamiesi be pastangų, spontaniškai ir visada jauskite Lamą savo širdyje. Visas neurozes nuplaukite mantromis ir visa, kas vyksta, matykite aukščiausiame lygyje. Pavyzdžiui, vairuodami automobilį jauskite malonią jėgą to, kas vyksta po jumis ir aplink jus.

Taip pat labai svarbu yra sukurti pakankamą atstumą, kad galėtumėme gyvenime rinktis komedijas ir išvengtumėme tragedijų. Dėl tos priežasties yra gerai kuo dažniau daryti “sėdimas” Deimantinio kelio meditacijas. Bet jeigu sąlygos yra pernelyg tam nepalankios, labai svarbu išnaudoti kiekvieną situaciją, susilieti su savo mokytoju ir elgtis kaip jis, tuo pačiu sąmoningai jaučiant visa ko vykstančio potenciją ar pasiliekant vidinių mantrų vibracijose. Puiku yra išlaikyti ir stiprinti jausmą, kad viskas yra tyra ir prasminga bet kokioje gyvenimiškoje veikloje. O išmokstame to geriausiai spontaniškų meditacijų metu, ir palaipsniui ši proto būsena persmelkia mūsų gyvenimus, ir mes tampame nepajudinamu prieglobsčiu visiems. Ir neturime tikėtis, kad tai įvyks savaime, nes apsnūsti yra labai lengva. Visiems patinka, kai kažkas yra daroma už juos, tačiau nuolat reikia atsiminti, kad niekas tikrai neprašvis už mus. Mes greitai prieitume akligatvį bet kokiame vystymesi, jeigu propoguotume tradicinį budizmą, praktiką palikdami vienuoliams ar vienuolėms, kai kiti tuo metu galėtų ramiai snausti, be jokio sąžinės graužimo, iki būtų per vėlu.

Tai tik laiko klausimas, kada meditacija mums suteiks palaimos būseną, prilygstančią meilės metui su mūsų geriausiais partneriais. Jokios išorinės priemonės negali sukurti to džiaugsmo, kurio kilmė yra vidinė. Laimės ieškojimas per juslinius įspūdžius yra tarsi bandymas traukti pilną vežimą su klibančia kartimi. Tai nėra išmintinga ir dažniausiai susilaukiama nenorimų rezultatų.

Darbas su protu per meditaciją yra tikslus it vokiškas sportinis automobilis. Jis atneša ilgalaikius rezultatus ir yra kur kas efektyvesnis negu ieškojimas atramos išoriniuose malonumuose.

Iš tikrųjų, sąlygotas pasaulis veikia sąmoksliškai, kad mes negalėtumėme rasti ilgalaikių vertybių. Visur mes girdime “pirkite šią prekę ir jūs būsite laimingas!” ar “naudokitės šia pasta ir jums pasiseks!” ar “keliaukite ten ir jūs puikiai jausitės”. Pažvelkit, kiek daug žmonių bando įkišti jums sofą ar televizorių ir kiek mažai iš jų siūlo jums knygas apie mokymus. Todėl žinios apie proto absoliučią ir santykinę prigimtį yra esminės. Mes turim suprasti, kad kiekviena patirtis – kaip individualus sapnas visų bendram sapne, ir kad tik tas, kuris patiria, iš tikrųjų egzistuoja. Tai yra didžiulė dovana pasauliui, kad mes (ir galbūt dar Advaita Vedanta induistai) parodome absoliutų tikslą – išsilaisvinusią sąmonę, laisvą nuo bet kokio dualizmo ar ego. Būtent todėl yra labai svarbu, kad nepradėtume rūdyti ar pasidarytume paviršutiniškais, bet visada turėtume gaivų požiūrį į prašvitimą, kad inspiruoti šį nuolat besikeičiantį pasaulį.

Nors daugelis ir stebisi mūsų tokiu lengvu stiliumi, mums vis labiau ir labiau sekasi šiame pasaulyje dėka išlaisvinančio Mahamudros požiūrio. Vidinė ramybė ir erdvė yra privalumai ir darbo bei pinigų lygyje. Nemąstantys žmonės šiandien nešioja daiktus iš A į B, o rytoj vėl iš B į A, manydami, kad daro produktyvų darbą, bet tokie beprasmiai veiksmai pasibaigia, lavinant mątymą. Kuo sąmoningiau dirbama, tuo daugiau rezultatų pasiekiama tomis pačiomis pastangomis. Todėl ir labiausiai užimti žmonės turėtų rasti laiko meditacijai. Ką bedarytumėt, palaiminimas padės kiekvienoje situcijoje, o jūsų pavyzdys įkvėps kitus.

Septyniasdešimtaisiais mokytojas papasakojo man apie tokį išpranašautą laikotarpį, kada Lama turės melsti savo mokinius, kad tie medituotų. Tai yra nuopolio ženklas keletoje budistinių tradicijų. Bet vakaruose šiandien situaciją priešinga – mes nuolat sutinkam tuos, kurie nori pažinti savo protą. Turim priminti sau, kad bet kokio džiaugsmo šaltinis yra pats protas. Nuolat rimtai dirbdami, mes galime judėti į priekį.