Islamas

Islamas – arabiškas žodis po Muhamedo įgavęs religinę reikšmę, kuria ženklinama Korano ir Muhamedo religija. Gramatiškai islamas – tai vadinama ketvirtoji taisyklingo negalininkinio kamieno salima veiksmažodinė forma, reiškianti „būti saugiam” , „būti apsaugotam” ir pan. Kitomis formomis jis gali reikšti „apsaugoti”, „išlaisvinti”, „taikinti”, „tapti taika”, „pasiduoti” ir pan. Todėl islamas reiškia „visiškas atsidavimas Dievo valiai”, o jo išpažinėjai vadinami musulmonais, pagal žodį muslimun (sing. muslim), reiškiantį „tas, kuris atsidavė” arba „tikintysis”. Atmetantys „Dieviškąjį skelbimą” vadinami kafirs, mushriks(tai yra tais, kurie įvairius dievus sieja su Dievybe) arba pagonimis. Tapti musulmonu istoriškai reiškė tapti Muhamedo ir jo tikybos pasekėju ir matomai pradžioje neturėjo to moralinio ir teologinio krūvio, kuris taikomas jam šiandien. Pasak Šafitų (vienos iš keturių Muhamediškųjų teologijos mokyklų) aiškinimą Islamas, kaip Dievo įstatymo principas yra „nuolankumo arba paklusnumo parodymas ir matomas Dievo įstatymo atitikimas, taip pat įsipareigojimas elgtis ir kalbėti taip, kaip elgėsi ir kalbėjo Pranašas” – jeigu šis išorinis religingumo parodymas yra sujungtas su „tvirtu vidiniu širdies tikėjimu”, tai jis vadinamas Imanu. Iš čia kyla muhamediškoji teologinė taisyklė: „Islamas yra liežuvyje, o Imanas yra širdyje”. Pasak Hanafitų (kitos iš keturių mokyklų), negalima daryti jokio skirtumų tarp minėtų sąvokų, nes Imanas iš esmės telpa Islame.

Kartais islamas dalinamas į dvi dalis: „tikėjimą”arba imaną ir „praktinę religiją” arba din. Tikėjimas (imanas) apima tikėjimą vienatiniu Dievu, visagaliu, visur esančiu, gailestingiausiu, viso gėrio kūrėju ir į jo pranašą Mahometą: „Nėra kito Dievo tik Dievas(Allachas) ir Mahometas yra Dievo pranašas”. Jam priklauso taip pat tikėjimas Koranu, angelais, džinais ir velniais, sielos nemirtingumu, prisikėlimą iš numirusiųjų, paskutinįjį teismą ir absoliučią Dievo valdžią gėriui ir blogiui. Praktinė religija (Din) susideda iš penkių prievolių: tikėjimo formulės deklamavimo, meldimosi su apsiplovimu, pasninkavimo, išmaldos dalinimo ir piligrimystės į Meką.