Budizmo plitimas Mongolijoje ir Buriatijoje
Mongolija – budizmas Mongolijoje atsirado jau II a. po Kr. XIII a. mongolų valdovas Čingischanas bei jo įpėdiniai užkariavo didžiulius Azijos ir Europos plotus ir sukūrė vieną didžiausių kada nors buvusių imperijų, kurios sudėtyje gyveno ir tautos, pripažinusios Budos mokymą: kiniečiai, tibetiečiai, uigurai. Ir nors iki to laiko chanai neskyrė didesnio dėmesio budizmui, 1240 m. Čingischano anūkas Gadenas pasiuntė į Tibetą delegaciją, siūlydamas atnaujinti Tibeto ir Mongolijos santykius. Gadenas Chanas su Tibeto valdovu Sakja Panditu užmezgė draugiškus ryšius, kurie nulėmė vėlesnę valstybių santykių raidą. Vėliau valdęs Chubilajus Chanas budizmą paskelbė valstybine imperijos religija, o tarp Tibeto ir Mongolijos susiklostė ypatingi, vieninteliai tokie pasaulyje ryšiai vadinami Čio-Jono, Dvasininko ir Patrono, santykiais. Čio-Jono ryšiai kiek primena kontaktus, kuriuos tam tikrais istorijos tarpsniais Vatikanas palaikė su kitais katalikiškais kraštais. Tačiau Chubilajaus Chanas daugiau domėjosi tantrizmu ir magine praktika, nei tikraisiais religiniais-etiniais tikėjimo aspektais. Be budistų vienuolių, jo rūmuose buvo ir šamanų, senųjų gentinių religijų puoselėtojų, įvaldžiusių magiškas praktikas.
Antroji budizmo sklidimo banga, pasiekusi Mongoliją, buvo XVI a. išryškėjusi nauja budistinė mokykla, vadinama Gelugpa ,“Dorybingųjų mokymas”, įsteigta Tsong-khapos (1357-1419), kuri rėmėsi itin griežtu, asketišku tradicijos mokymu ir nuosekliai siekė teokratinio valdymo. Mongolų feodalai pamatė joje puikų pamatą įveikti imperijos susiskaldymą, atsiradusį Čingischano anūkams padalinus valstybę, ir greitai Gelugpa pakraipos budizmas tapo valstybine religija Mongolijos imperijoje.
1576 m. Mongolijos valdovas Altan Chanas susitinka su Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama III Sonamu Gjatso ir suteikia jam Dalai Lamos, “Mokytojo, kaip vandenynas”, titulą. 1588 m. Mongolijoje pastatomas pirmasis budistinis vienuolynas, o 1589 m. Altan Chano ką tik gimęs anūkas paskelbiamas neseniai mirusio Dalai Lamos III Sonamo Gjatso “įsikūnijimu”, išvežamas į Tibetą, kur jis 1604 m. tampa Dalai Lama IV. Nuo 1650 m. Mongolijos chanų valdantieji palikuonys gauna “Gyvojo Budos” titulą.
Iki XX a. pradžios Mongolijoje buvo 747 didesnių ir mažesnių vienuolynų bei šventyklų, valdžiusių nemažus žemės plotus, ir apie 100 tūkst. vienuolių. Toks teokratinis valstybės valdymas skatino ekonominį atsilikimą, bet tuo pačiu budistiniai vienuolynai buvo vieninteliai kultūros centrai, kur žmonės galėjo išmokti skaityti ir rašyti.
Po Kinijos revoliucijos 1911 m. Mongolija laikinai buvo nepriklausoma. 1921 m. įkurta Mongolijos Liaudies Revoliucinė partija perima valdžią ir sukuria naują vyriausybę, kuri pilnai įsigalioja 1924 m., kai miršta paskutinis Mongolijos “Gyvasis Buda”.
Komunistinio režimo metais valstybėje neveikė nei vienas vienuolynas, ir tik 1949 m. buvo atidarytas pirmasis. Nuo 1970 m. jame įkurta Aukštoji lamų mokykla, rengianti religinių vadovų kadrus Mongolijos ir Rusijos budistinėms bendruomenėms.
Buriatijos autonominė respublika Rusijos federacijos sudėtyje – Tai tolima Užbaikalės respublika, kurioje yra apie 1 milijonas gyventojų , iš kurių beveik pusė gyvena respublikos sostinėje Ulan-Ude. Buriatija nuo XIII a. buvo Mongolijos imperijos dalis ir tik XVII a. ją ir visą regioną užėmė Rusijos imperija. Tradicinė buriatų tautos religija yra pirmykštis šamanizmas, bet iš Mongolijos XVII-XVIII a. atėjęs Tibeto budizmas greitai tapo vyraujančiu tikėjimu. Jau 1741 m. imperatorienė Jelizaveta Petrovna oficialiai pripažino 11 dacanų (budistinių vienuolynų, šio įvykio 250-ąsias metines buriatai paminėjo 1991 m.). Iki 1917 m. revoliucijos, Buriatijoje buvo 46 dacanai, bet po Stalino laikų teroro ir represijų jų neliko visai. Tik 1946 m. tarybinė valdžia leido atidaryti du vienuolynus. Dabar jų yra 12.
Buriatijoje vyrauja Tibeto Gelugpa pakraipos budizmas atėjęs iš Mongolijos, kurį vietiniai lamos vadina tiesiog “Budos mokymu” arba “Mahayanos mokymu”, tuo norėdami pabrėžti, kad lamų budizmas visiškai niekuo nesiskiria nuo bendrojo Mahayanos budizmo supratimo (apie tai nemažai kalbėjo ir Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė Dalai Lama XIV). Buriatai savo pagrindiniais religiniais tekstais laiko Tibeto Gandžur (108 tomai) ir Dandžur (225 tomai) budistinius kanonus.
Vienas didžiausių ir seniausių Buriatijos dacanų (vienuolynų) yra Gusinoozerske. Įkurtas 1741 m., perstatytas 1853 m. Vienuolyno kompleksą sudarė 17 didesnių ir mažesnių šventyklų, 1803 m. jis tampa visų Užbaikalės budistinių bendruomenių valdymo centru, 1861 m. čia įkuriama filosofijos mokykla, spausdinami budistiniai tekstai tibetiečių ir mongolų kalbomis. 1938 m. vienuolynas uždaromas, dalis pastatų sunaikinama, nemažai kulto reikmenų atiteko muziejams, kiti dingo be žinios. Pagrindinės komplekso šventyklos išliko ir nuo 1990 m., atsikūrus budistinei Gusinoozersko bendruomenei, jos restauruojamos bei prižiūrimos. 1991 m. liepą, 250-jų budizmo pripažinimo Rusijoje metinių metu, vienuolyną pašventino Jo Šventenybė Dalai Lama XIV.
Plačiau apie Buriatijos istoriją, kultūrą, religiją galima sužinoti ir internete: http://www.buryatia.ru/
