Įtaka

Kaip ir kiekvienas mažas berniukas, taip ir Tomukas norėjo mažo, meilaus šuniuko. Kas gi nenorėtų? Šuo – geriausias žmogaus draugas. Draugų juk niekada nebus per daug. O toks ištikimas draugas, kaip šuo, niekad niekada nesukliudys. Didelis, didelis noras turėti šuniuką spaudė Tomuko širdį. Visi turi, kodėl aš negaliu turėti? Tėti, nupirk man šuniuką… mama, tu nupirk man šuniuką. Nupirkit pagaliau man šuniuką… Noriu, noriu, noriu šuniuko… Tokie įkyrūs verkšlenimai tikriausia kiekvieną išvestų iš proto. Tomuko tėvai – ne išimtis. Jie myli savo sūnų. Jie negali ištverti tokių verkšlenimų, jų širdys negali atsilaikyti tokiems meiliems prašymams.

…… pagaliau aštuntasis Tomuko gimtadienis. Kas gi čia? Argi tai ne nauja, meili gyvybė namuose? Taip, tikrai taip. VALIO. Tomuko veide pasirodė neišnykstanti šypsena. Jo širdis šokte šoko krūtinėje. Matydami savo sūnų laimingą negalėjo atsidžiaugti ir tėvai. Taip, jie verti vienas kito. Tomukas vertas šuniuko. Nesuklydome nupirkdami naują gyvybę. Tegu būna jis laimingas, gal ir mes laimingesni tapsime…

Šypsena, kiekvieną dieną Tomuko veide šypsena. Tėvai net nejaučia, kad namuose kas nors pasikeitė. Neatsirado jokių naujų rūpesčių. Viskuo rūpinasi mažasis Tomukas. Tėvams naujasis sūnaus draugas tikrai nebuvo našta…… bet…… Kodėl čia vėl tas bet?… Argi negalėtų viskas taip ir baigtis? Argi negalėtų viskas taip ir likti rožiniame fone? Ne …… tikrai ne… gyvenime niekas nesitęsia amžinai……

Nenumaldomai slinko lėtapėdžiai metai. O kasmet Tomo rūpestis vis blėso. Atsibodo jam naujasis draugas, susirado naujų, daug geresnių. Šuo liko nuošaly. Taip, jis dar buvo draugas, tik dabar antrarūšis. Tomas subrendo… suvyriškėjo…… bent jau pats norėjo atrodyti labai vyriškas ir protingas… atėjo ta diena… perskaitė jis “Brisiaus galą”. Girdėjo apie šį gerą kūrinį labai daug, tad ir pats nusprendė vieną dieną perskaityti. “Gera knyga”, – pagalvojo jis. Teisingai išspręsta bėda. Nuostabi mintis… mano šuo taip pat jau senas, taip pat jau niekam nereikalingas. Kodėl gi jo nenušovus? Bet kas tai padarys už mane? Aš neišdrįsčiau to padaryti. Vis dėlto jis 10 metų buvo mano geriausias draugas. Draugų aš nenušaunu… nenušaunu tik pagalvojęs apie tai… bet šuo – man jau nebe draugas… jis – kliūtis mano gyvenime… jis – didžiausias mano vargas … po galais, jis – mano laiko gaišintojas… taigi geriau pagalvojus tikrai galiu nušauti šią būtybę… taip ir padarysiu… aš jį nušoviau… jis dingo, bet kaltės jausmas išliks amžiams… KĄ AŠ PADARIAU?…

2001-03-11 19:56
—
Kupiškis