Ir dar kartą apie meilę

Galbūt sunkiausia apibūdinti meilę. Kas tai? Tikriausia niekas niekada į šį klausimą neatsakys. O aš pabandysiu. Mano mintys niekada nestovi vietoje…. kelyje…. trumpas kelias…. trumpas pasakojimas……

Vaikinas. Galbūt gražus. Supratingas ir užjaučiantis. Mylintis. Romantiškas. Na, žodžiu, man iki jo toli…

Mergina. Labai graži. Supratinga. Galbūt ir linksma. Na, vienu žodžiu, beveik idealas.

Ir atsitik tu man taip, jog jie susitiko. Netikėtai gatvėje pamatė vienas kitą, bet, deja, viskas tuo ir baigėsi… trumpam… gaila… nė kiek… ir vėl tas pats… juk gyvenimas sukasi ratu… jie vėl susitiko. Gal tai likimas… melas… šį kartą susitikimas truko ilgiau… pakalbėjo, pajuokavo… na, žodžiu, galbūt patiko vienas kitam. Žinau – vaikinui ji tikrai patiko. O dėl merginos… negarantuoju… kas supras tas merginas? Ir vėl pasaulis apsisuko ratu. Ir vėl susitikimas. Šį kartą ilgas, linksmas ir labai siautulingas. Mergina vaikinui paliko neišdildomą įspūdį. Vaikinas merginai taip pat pasirodė nenuobodus… nesąmonė… kas čia žino?… Galbūt jau dabar atsirado toji meilė?… dar ne… ir dar vienas, jau paprastu tapęs susitikimas. Bet dar įdomesnis ir dar labiau pašėlęs. Gal dabar?…… ne…… štai čia ir baigiasi istorija. Tikrai niekas dabar nežino, kaip ir kada viskas baigsis…… tikėkimės pabaigos…… mums ji nesvarbi… svarbu tik kad būtų….

Nieko ypatingo, paprasta, nuvalkiota, bet gal tai meilė?

Ar tai meilė?

2001-06-24
—
Kupiškis