Zigmas Vaišvila ir Sąjūdis
– Drauge su Mokslų Akademijos darbuotoju Sauliumi Lapieniu ir būsimais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės nariais Alvydu Medalinsku, Artūru Skuču ir Gintaru Songaila suorganizavo 1989 m. birželio 3 d. renginį Lietuvos TSR Mokslų Akademijoje, kurio metu buvo išrinkta 35 narių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, renginio metu pasiūlė vienyti jėgas ir rinkti iniciatyvinę grupę.
– 1988 m. birželio 21 d. vienas nesankcionuoto Sąjūdžio mitingo prie Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos, organizatorių, kurį drauge su Arvydu Juozaičiu ir Artūru Skuču iškart po mitingo bandė sulaikyti tarybinė milicija.
– 1988 m. birželio 29 d. vienas nesankcionuoto Sąjūdžio mitingo prie ELTA pastato dėl slapto LKP CK nutarimo viešai neminėti Sąjūdžio vardo, viešumo ir kvietimo į istorinį LPS mitingą Vingio parke liepos 9 d., organizatorių.
– Aktyvus LPS iniciatyvinės grupės narys Sąjūdžio mitinguose, diskusijose su LKP CK vadovybe ir kitomis tuometinės valdžios struktūromis.
– 1988 m. liepos-rugpjūčio mėn. žaliųjų klubai „Žemyna“ ir „Atgaja“ drauge su Sąjūdžiu organizavo dviračių ir baidarių žygį per Lietuvą, skirtą Baltijos jūros gelbėjimui, baigiamasis renginys Palangoje – Baltijos jūros apkabinimas – rugsėjo 3 d. sutraukė apie 100000 žmonių. Akcijos metu vyko mitingai ir susitikimai su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariais. Aktyviai dalyvauta ir roko marše per Lietuvą.
– 1988 m. aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio struktūrų steigime visoje Lietuvoje (Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Palangoje, Šilutėje, Plungėje, Mažeikiuose, Akmenėje, Raseiniuose, Tauragėje, Ignalinoje, ir daugelyje kitų miestų, rajonų).
– Sąjūdžio ir “Žemynos” klubo 1988 m. rugsėjo 17 d. organizuotos akcijos “Gyvybės žiedas“, kurios metu buvo apjuosta Ignalinos AE, pagrindinis iniciatorius ir organizatorius. „Žemyna“ inicijavo akciją dėl Ignalinos AE trečiojo bloko statybos sustabdymo, kurios metu buvo surinkta apie 900000 pritariančių balsų.
– 1989 m. rugsėjo 29 d. drauge su LPS iniciatyvinės grupės nariais V. Landsbergiu, A. Skuču, G. Songaila Z.Vaišvila dalyvavo mitinge Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje Vilniuje ginant Lietuvos Laisvės Lygos (LLL) narius, nukentėjusius per „Bananų balių“ – išvakarėse aikštėje vykusio LLL mitingo, skirto slapto Ribentropo-Molotovo pakto metinėms paminėti.
– Plėtojo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio bendradarbiavimą su Estijos Liaudies Frontu ir Latvijos Tautos Frontu. 1989 m. spalio 1-2 d.d. Zigmas Vaišvila drauge su A. Juozaičiu, K.D. Prunskiene ir R.Ozolu Taline dalyvavo Estijos liaudies fronto steigiamajame suvažiavime, LPS delegacijos vardu pasisakė mitinge.
– 1988 m. spalio 22 – 23 d.d. vykusiame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime išrinktas Sąjūdžio Seimo ir Seimo Tarybos nariu (220 Seimo narių ir 35 Seimo Tarybos nariai).
– 1988 m. lapkričio 11 d. LPS Seimo Tarybos narių Zigmo Vaišvilos ir Virgilijaus Čepaičio susitikimas Sniečkaus (dabar – Visaginas) statybininkų kultūros rūmuose su Ignalinos AE darbuotojais ir vietiniais gyventojais.
– Zigmo Vaišvilos pasisakymai 1989 m. lapkričio 18 d. Sąjūdžio mitinge Gedimino aikštėje dėl A.M. Brazausko pozicijos ir Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos manipuliacijų, nepriimant Estijos pavyzdžio Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų dėl Lietuvos įstatymų viršenybės prieš TSRS įstatymus, dalyvavimas Tarybos delegacijose siekiant įtikinti rašytoją Vytautą Petkevičių, kuris parėmė LKP CK pirmojo sekretoriaus A.M. Brazausko reikalavimą nepriimti Estijos pavyzdžiu Konstitucijos pataisų ir reikalavo, kad Sąjūdis vykdytų šio asmens politiką. Lapkričio 21 d. LPS taryba nutarė sustabdyti tarybos nario Vytauto Petkevičiaus įgaliojimus ir viešai apie tai paskelbti „Atgimime“. Lapkričio 23 d. Zigmas Vaišvila drauge su V. Čepaičiu ir J. Juzeliūnu, kaip LPS atstovai, dalyvavo Latvijos TSR Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, kuriame po įvykių Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje, taip pat nebuvo pritarta Estijos pavyzdžio Konstitucijos pataisoms. Lapkričio 24 d. LPS Tarybos posėdyje palaikytas Tarybos nario Vito Tomkaus siūlymas išrinkti Tarybos pirmininku Vytautą Landsbergį, pirmininko pavaduotoju – Romualdą Ozolą, kas pusmetį pirmininkui ir jo pavaduotojui rotacijos būdu keičiantis pareigomis. Tą pačią dieną į Maskvą išvežti 1,8 mln. Lietuvos žmonių parašų prieš TSRS Konstitucijos pataisas, varžančias Respublikų apsisprendimo teises (Latvijoje surinkta per 1,1 mln. parašų, Estijoje – beveik milijonas). 1989 m. lapkričio 20 d. priimtas LPS Seimo Tarybos Moralinės nepriklausomybės pareiškimas, lapkričio 25 d. – Moralinės vienybės deklaracija.
– 1989 m. sausio 15 d. rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą Šiauliuose. Kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) kandidatas, Zigmas Vaišvila laimėjo papildomus rinkimus prieš Šiaulių miesto Lietuvos komunistų partijos (LKP) pirmąjį sekretorių Vaclovą Volkovą. LPS, veikdamas per šiuose papildomuose rinkimuose išrinktus Lietuvos TSR deputatus Kazimierą Motieką, Romualdą Ozolą, bei anksčiau deputatais išrinktus LPS iniciatyvinės grupės ir Seimo Tarybos narį poetą Justiną Marcinkevičių ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar Vilniaus Gedimino vardo technikos universiteto) tuometinę studentę Jūratę Kupliauskienę, įgijo tiesioginę galimybę aktyviai dalyvauti aukščiausiosios Lietuvos TSR įstatymų leidimo institucijos veikloje.
– 1989 m. kovo 26 d. Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (TSRS) liaudies deputatų rinkimuose Plungės – Mažeikių nacionalinėje rinkimų apygardoje, kaip LPS kandidatas, Zigmas Vaišvila tapo TSRS liaudies deputatu (iš 2250 visos TSRS deputatų Lietuvoje išrinkti 42, kurių tarpe 38 buvo Sąjūdžio kandidatai). Svarbiausias Sąjūdžio TSRS liaudies deputatų pasiekimai Maskvoje – viešumo sklaida Tarybų Sąjungoje, diskusijos dėl ekonominio Respublikų savarankiškumo, ryšiai su Rusijos demokratinėmis jėgomis ir slaptojo Ribentropo-Molotovo pakto egzistavimo patvirtinimas ir jo anuliavimas.
– 1989 m. gegužės 18 d. Zigmas Vaišvila drauge su kitais LPS atstovais Lietuvos Aukščiausioje Taryboje pasiekė, kad būtų priimta Lietuvos TSR Konstitucijos pataisa: „Lietuvos TSR galioja tik jos Aukščiausiosios Tarybos arba referendumu priimti įstatymai.“
– nuo 1989 m. vasaros, turėdamas TSRS liaudies deputato ir diplomatinį statusą, aktyviai Sąjūdžio ir Lietuvos žaliųjų veiklą Zigmas Vaišvila pristatinėjo įvairiuose renginiuose ir išvykose užsienyje – Švedijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kt.
– Dalyvavimas organizuojant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos Tautos Fronto ir Estijos Liaudies Fronto akciją „Baltijos kelias“ 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint Molotovo – Ribentropo pakto 50-ąsias metines. Po Baltijos kelio akcijos sukilus TSRS reakcijai ir atsiradus jėgos panaudojimo grėsmei, Sąjūdžio vadovybė (V.Čepaitis, V. Landsbergis, M.Laurinkus, R.Ozolas ir Z.Vaišvila) pasirašė slaptą Sąjūdžio kreipimąsi į Lietuvos visuomenę, kuris buvo patikėtas paslėpti Zigmui Vaišvilai.
– 1989 m. rugsėjo – spalio mėnesiais Pasaulio Lietuvių Bendruomenės kvietimu, kaip LPS įgaliotas atstovas, mokantis anglų kalbą, Zigmas Vaišvila lankėsi Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur skaitė paskaitas, susitikinėjo su Kanados ir JAV politikais, įtakingomis organizacijomis, žiniasklaida, lietuvių išeivijos bendruomene ir organizacijomis. Kelionės metu už skaitomas paskaitas surinktos lėšos Pasaulio Lietuvių Bendruomenės sprendimu panaudotos nupirkti Sąjūdžiui diktofonus, orgtechniką, rotoprintus, „Respublikos“ dienraščio kompiuterinei technikai. Ši draudžiama į TSRS įvežti technika dviem siuntomis, naudojantis Zigmo Vaišvilos diplomatiniu statusu, per Maskvos Šeremetjevo tarptautinį ir krovininį aerouostus, Maskvos-Vilniaus traukiniais pargabenta į Vilnių. Prieš pat lemiamus rinkimus į XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą Lietuvos komunistų partijai ir tuometinei valdžiai uždraudus spaustuvėse spausdinti Sąjūdžio užsakymus, šie rotoprintai, išdalinti LPS struktūriniams padaliniams visoje Lietuvoje, buvo vienintelė Sąjūdžio galimybė spausdinti rašytinius tekstus.
– Zigmas Vaišvila ir dauguma LPS tarybos narių nepritarė tarybos K.D. Prunskienės prašymui, kad Sąjūdis pritartų jos paskyrimui Lietuvos TSR Ministro Pirmininko Vytauto Sakalausko pavaduotoja.
– 1989 m. gruodžio 20 d. Zigmas Vaišvila Sąjūdžio TSRS liaudies deputatų skubiai siunčiamas iš Maskvoje vykusio TSRS liaudies deputatų suvažiavimo stabdyti nuo TSKP atsiskyrusios LKP-jos pirmojo CK sekretoriaus A.M. Brazausko iniciatyvą sušaukti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesijos sušaukimą, siekiant jam tapti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininku. Sąjūdis sugebėjo įtikinti daugumą iš beveik 350 deputatų nevykti į šią sesiją.
– 1990 m. vasario 24 d. rinkimai į XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Ventos rinkiminėje apygardoje Nr.78 (dalis apygardos – Akmenės rajone, dalis – Mažeikių rajone), kaip LPS kandidatas, Zigmas Vaišvila tapo deputatu (pirmojo rato rinkimuose iš 90 išrinktų deputatų 72 – LPS atstovai, antrame rate iš 43 išrinktų – 35 sąjūdiečiai).
– 1990 m. vasario 24 d. išrinkti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai nepatikėjo pirmosios sesijos paruošiamojo darbo Prezidiumui ir aparatui, sudarė 4 darbo grupes, koordinavusias valstybės atkūrimo ir Aukščiausiosios Tarybos struktūros bei veiklos principų paruošimą. Zigmas Vaišvila vadovavo Teisėtvarkos ir krašto apsaugos grupei.
– Sąjūdžiui laimėjus rinkimuose į XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą daugumą, Sąjūdžio deputatų klube Zigmas Vaišvila pasisakė prieš Kazimiero Antanavičiaus ir Vytauto Landsbergio siūlymą Ministru Pirmininku siūlyti A.M. Brazauską, nepritarė Valdemaro Katkaus, Algirdo Saudargo, Aleksandro Abišalos ir Vytauto Landsbergio siūlymams nepriimti visų Nepriklausomybę atstatančių dokumentų iškart, drauge su Kazimieru Saja aktyviai agitavo atkurti Lietuvos nepriklausomybę iki 1990 m. kovo 12 d., kada Maskvoje buvo sušauktas neeilinis TSRS liaudies deputatų suvažiavimas dėl TSRS prezidento institucijos steigimo ir įstatymo dėl respublikų išstojimo iš TSRS mechanizmo.
– Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai svarstant deputatų įgaliojimų klausimą ir kilus diskusijai dėl tautos atstovų mandatų, jų teisių ir prievolės atstatyti Lietuvos valstybę, Zigmo Vaišvilos siūlymu dėl deklaracijos „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų“ buvo balsuojama vardiniu balsavimu.
