V.Adamkus Baltarusijos ambasadoje Vilniuje paminėjo Minsko išvadavimą
Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį apsilankė Baltarusijos ambasadoje Vilniuje, kur dalyvavo Minsko išvadavimo nuo nacių okupantų ir Baltarusijos nacionalinės dienos proga surengtame priėmime.
Dienraščio “Lietuvos rytas” žiniomis, kvietimą dalyvauti Baltarusijos ambasados priėmime prezidentas gavo iš kaimyninės valstybės ambasadoriaus Vladimiro Gorkuno.
“Iš prezidento pusės buvo parodytas draugiškumo ir pagarbos gestas kaimyninei šaliai ir dėl to nieko bloga įžiūrėti nereikėtų”, – prezidento apsilankymą “paskutine diktatūra Europoje” vadinamos šalies surengtame priėmime komentavo jo patarėjas užsienio politikos klausimais Valteris Baliukonis.
Autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos vadovaujama Baltarusija nuolat susilaukia kritikos iš tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ir užsienio vyriausybių dėl žodžio laisvės ribojimo ir opozicijos slopinimo.
Šiomis dienomis prezidentas V.Adamkus kritikavo žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės sprendimą vykti į Karaliaučiaus įkūrimo 750-ąsias metines, nors Užsienio reikalų ministerija ministrei rekomendavo to nedaryti. Aukščiausieji Lietuvos asmenys asmenys Rusijos kvietimo dalyvauti šiose iškilmėse negavo.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Raimundas Lopata dienraščiui tvirtino, jog V.Adamkus, apsilankydamas Europos Sąjungos izoliuojamos šalies surengtame priėmime, priešingai nei į Kaliningradą išvykusi K.Prunskienė, diplomatijos taisyklėms nenusižengė.
“Ambasadorius prezidentą pakvietė Baltarusijos vardu, o į Kaliningrado sritį V.Adamkus nebuvo kviestas Rusijos vardu”, – “Lietuvos rytui” sakė R.Lopata.
Rusijos Kaliningrado srities kaimynės Lietuva ir Lenkija, skirtingai nei Vokietija ir Prancūzija, negavo kvietimų valstybių vadovų lygiu dalyvauti dabartinio Kaliningrado 750-ųjų įkūrimo metinių iškilmėse liepos 3 dieną.
Praėjusią savaitę Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pareiškė manąs, kad Lietuvos ir Lenkijos prezidentų nepakvietimas į iškilmes Kaliningrade, kuriose dalyvaus kaimyninių šalių vadovai, “nėra atsitiktinis žingsnis”, o “yra bendros Rusijos užsienio politikos dalis”.
Lietuva, turinti beveik 300 kilometrų sieną su Kaliningrado sritimi, yra susijusi su ja senais istoriniais ryšiais.
Istorinė teritorija dabartinėje Kaliningrado srityje turėjo Mažosios Lietuvos vardą, nes joje praėjusio tūkstantmečio pradžioje gyveno lietuviškai kalbėjusios baltų gentys, o iki 18 amžiaus lietuviai sudarė gyventojų daugumą.
Nors Lietuvą su šiuo regionu sieja seni kultūriniai ryšiai, Lietuvos valstybė jo niekada neadministravo. Sritis buvo pavaldi Prūsijai ir Vokietijai, o po Antrojo pasaulinio karo 1945 metais Potsdamo konferencijoje šis kraštas buvo perduotas Sovietų Sąjungai.
