Lietuva – šnipelių valstybė
Lietuvoje jau nieko nestebina, jog slapta klausomasi pokalbių telefonu, ieškoma kompromituojančios informacijos, tačiau iki šiol dar niekas nedrįso viešinti asmeninės korespondencijos. Pirmoji tai pajuto žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė. Praėjusią savaitę diplomatiniu paštu iš Rusijos atkeliavęs siuntinys pirmiausia buvo paviešintas tam tikrai žiniasklaidai, o tik vėliau perduotas adresatei, rašo „Respublika“.
Praėjusio ketvirtadienio pavakare kurjeris iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) pristatė siuntinį. Tai buvo Sankt Peterburge įsikūrusių Tarptautinių asmenybės rūmų siunta K.Prunskienei.
Ministrę ši nevalstybinė organizacija neseniai titulavo kunigaikštiene ir tokius pat titulus nusprendė skirti ministrės vaikams ir anūkams.
Į dėžę nuo laidynės buvo sudėti septyni kunigaikštienės ordinai, du kunigaikščio ordinai, septyni kunigaikštienės ir trys kunigaikščio pažymėjimai, knyga “Metropolitas Sankt Peterburgo ir Ladogos Vladimiras. Gyvenimas ir darbai (70-osioms gimimo metinėms)” bei šias regalijas išvardijantis lydraštis, kurį pasirašė URM Rytų Europos ir Vidurinės Azijos departamento direktorius Vytautas Žalys.
Diplomatiniu paštu atkeliavusios siuntos K.Prunskienė neperžiūrėjo, nes po darbo skubėjo pas stomatologą, o vakare ruošėsi kitos dienos išvykai į pamarį. Ministrė tik įsidėmėjo “Lietuvos ryto” dienraščio žurnalisto skambutį ir specifinius klausimus apie jos naująjį titulą.
Kiek vėliau K.Prunskienė suprato, kodėl buvo klausinėjama, kokį herbą ji pasirinks regalijoms papuošti – apie tai buvo klausiama politikei adresuotame laiške, kuris buvo diplomatiniu paštu atkeliavusioje siuntoje.
Ministrę dar labiau nustebino visuomeninės Lietuvos televizijos žinių laidos siužetas. “Panorama” parodė, kaip K.Prunskienei skirtą siuntą išpakuoja moteriškos rankos, ištraukiamos regalijos, jas lydintys dokumentai.
Ministrė buvo šokiruota, kai suprato, kad anksčiau už ją saugiausiu pasaulyje – diplomatiniu paštu
– atkeliavęs siuntinys buvo apžiūrėtas kitų asmenų ir net paviešintas žurnalistams.
“Nežinia, kas atidarė tą dėžutę, parodė joje buvusius daiktus ir net man skirtą laišką išplatino žiniasklaidai anksčiau nei man. Ir tai vadinasi diplomatinis paštas? -vakar piktinosi K.Prunskienė. -Ar kas galėjo įtarti, kad URM priimta siunta galėjo būti pirma atiduota ne savininkui, o pašaliniams asmenims? Blogiausia, kad tai daro ne bet kas, o valstybės institucija
– URM, kuri atsakinga už korektišką savo funkcijų vykdymą. Ir dar vienas keistas dalykas – šio siuntinio turinys buvo paviešintas ne bet kokiai, o man oponuojančiai žiniasklaidai”.
Lietuvos diplomatinio pašto ir diplomatinio krovinio gabenimo taisyklės nurodo, kad tokių siuntų gabenimą organizuoja tik URM.
Diplomatinis paštas ar krovinys gabenami plombuojamuose diplomatinio pašto maišuose, daugkartinio naudojimo paketuose arba kitoje plombuojamoje taroje, pažymėtoje aiškiais išoriniais atpažinimo ženklais, diplomatinio pašto sertifikatu.
Taisyklėse nurodoma, kad diplomatinis paštas negali būti sulaikomas ar atidaromas, neatliekamas ir jo muitinis tikrinimas bei įforminimas.
URM Diplomatinio pašto skyriaus vedėjas Gediminas Tautvaišas vakar “Respubliką” patikino, kad tokios taisyklės tebegalioja -diplomatiniu paštu keliaujančios siuntos adresatą turi pasiekti uždarytos ir užplombuotos.
Paklaustas, kodėl K.Prunskienei skirtos siuntos turinys buvo paviešintas pašaliniams asmenims bei žiniasklaidai, o tik vėliau pateko adresatei, G.Tautvaišas atsisakė kalbėti ir pasiūlė kreiptis į URM spaudos tarnybą.
“Ministerijoje K.Prunskienei skirto siuntinio nelabai kas matė ar apie jį girdėjo, jis nėra registruotas ir mūsų Diplomatinio pašto skyriuje, vadinasi, šiuo paštu atkeliauti negalėjo”, – vakar sakė URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ramūnas Mačius.
Pareigūnas aiškino, kad kartais siuntiniai gabenami ne tikruoju diplomatiniu paštu, juos gali atvežti į Lietuvą ar išvežti į kitą šalį atostogų ar komandiruotėn vykstantys diplomatai. Toks paštas esą keliauja be jį lydinčių dokumentų.
Tačiau, skirtingai nei URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjas, šios ministerijos Rytų Europos ir Azijos departamento vadovas V.Žalys mano ką kita, juolab kad K.Prunskienei skirto siuntinio lydraštį jis patvirtino savo parašu.
“Ministrei adresuotą siuntinį mes gavome iš Lietuvos generalinio konsulato Sankt Peterburge, bet aš siuntos nemačiau, tik pasirašiau lydraštį, – “Respublikai” vakar aiškinosi V.Žalys. – Paprastai diplomatiniu paštu siunčiami laiškai ar siuntos patenka į ministerijos kanceliariją, o iš ten – tiesiai adresatui. Mačiau tą televizijos reportažą apie K. Prunskienės siuntinį, tačiau kaip jis pateko pašaliniams asmenims, negaliu pasakyti”.
K.Prunskienė nereikštų jokių pretenzijų, jeigu jai skirtas siuntinys būtų atidarytas, apžiūrėtas ir net asmeniškas laiškas perskaitytas, jei to reikalautų kokios nors diplomatinio pašto siuntimo taisyklės dėl viešumo ar saugumo reikalavimų. Ministrę labiausiai papiktino jos siuntinio paviešinimas žiniasklaidoje.
“Dar nespėjau išsiaiškinti, ką tai reiškia teisine kalba, o kalbu kaip žmogus, žinantis, jog diplomatiniu paštu siunčiamos siuntos adresatą nebūtinai pasiekia tiesiogiai – apie savo siuntinį perskaičiau spaudoje, o aplinkybes pamačiau per televiziją, – sakė K.Prunskienė. – Kol kas buvo manoma, kad pokalbiai telefonu nėra saugūs, tačiau pasirodo, kad verta pamąstyti ir apie korespondenciją. Kita vertus, aš neturiu ką slėpti. Svarbu ne vien tai, kad pašaliniams pasiknaisiojus po man skirtą siuntinį buvo pažeistos mano teisės. Kyla klausimas – su kieno paštu taip jau galėjo atsitikti?”
Žemės ūkio ministrė tikino diplomatinio pašto saugumo ir jį užtikrinančios URM atsakomybės klausimą kelsianti kitą savaitę, kai iš atostogų grįš premjeras Algirdas Brazauskas.
Paklausta, ar užsienio reikalų žinyboje, nesaugančioje net diplomatiniu paštu keliaujančios korespondencijos, skirtos K.Prunskienei, ji neįžvelgia neleistino politizavimo, ministrė atsakė, kad “toks klausimas kyla nepilkoje vietoje”, ir prisiminė komandiruotės į Kaliningradą interpretacijas, kilusias iš URM.
Nidoje poilsiaujantis premjeras Algirdas Brazauskas “Respublikai” teigė, jog grįžęs iš atostogų išsiaiškins, kodėl Užsienio reikalų ministerija nesugeba užtikrinti siuntinių bei susirašinėjimo diplomatiniais kanalais saugumo.
Premjeras sako negalįs iš anksto komentuoti valstybės diplomatinio pašto saugumo, nes nežino detalių. “Grįšiu, viską išsiaiškinsiu”, – sakė jis.
Su užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu “Respublikai” vakar susisiekti nepavyko. Atostogaujančio ministro tarnybiniu mobiliuoju telefonu vakar atsiliepė žmona, ji sakė, jog vyras išėjo į laukus. Ministro žmona pažadėjo, jog grįžęs A.Valionis paskambins, tačiau skambučio redakcija nesulaukė.
