Lietuva keičia ginklų kontrolę reguliuojančius įstatymus

Po kelių tragedijų Jungtinėse Valstijose ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse, kai šaunamaisiais ginklais apsiginklavę vaikai išaudė savo bendraklasius, o nestabilios psichikos suaugę – savo kolegas, visame pasaulyje pradėta diskutuoti apie ginklų kontrolę. Kol kas neatrasta universali formulė, kas, kada ir kaip gali turėti teisę naudotis įvairiais ginklais, kad tokių incidentų būtų mažiau. Tačiau daug kur jau rengiami sugriežtinti įstatymai.

Šioje srityje neatsilieka ir Lietuva. Pasak pareigūnų, naujasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas rengiamas jį derinant prie Europos Sąjungos normų. Pasak viešosios policijos komisaro Vytauto Veličkos, įstatymas tiesiog užpildys iki šiol egzistavusias spragas – pavyzdžiui, įvedė naują sąvoką – nepriekaištingos reputacijos asmuo. Beje, įstatymas labai aiškiai apibrėžia, kieno reputaciją galima laikyti nepriekaištinga, o kieno ji sutepta.

Pavyzdžiui, leidimų ginklui negautų už netyčinius nusikaltimus teisti asmenys, taip pat tie, kurie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų. Tačiau nepriekaištinga reputacija taip pat negali pasigirti ir daugiau nei du kartus per metus išgėrę ir vairuojantys sulaikyti piliečiai. Pasak viešosios policijos pareigūno Artūro Kavolio, kai kurie kriterijai išuodant ginklus iš tiesų bus šiek tiek griežtesni. Jo teigimu, taip pat tvarką šiek tiek sugriežtins įvedamos naujos ginklų kategorijos.

Pasak Vytauto Veličkos, jei iki šiol ginklai buvo klasifikuojami pagal jų panaudojimą, tai dabar kategorijos nuo A iki D rodys jų pavojingumą. A kategorijos ginklais galės naudotis tik kariuomenė ir teisėsaugos pareigūnai, B priskiriami ir visi savigynos ginklai, C kategorijos ginklai jau reikalaus mažesnės kontrolės, o D kategorijai priskiriami dujiniai, vardiniai ir panašūs ginklai.

A kategorijos ginklais, iš kurių labiausiai paplitę automatiniai ginklai, pagal įstatymo projektą galės naudotis tik policijos bei kitų valstybinių institucijų pareigūnai. Šiuo metu, įstatymo rengėjų teigimu, jų dar turi ir privačios saugos firmos, todėl net pusę milijono litų tektų skirti jiems išpirkti. “Ekskomisarų biuro” fizinės saugos skyriaus direktorius Arvydas Januška teigė, jog jog ši saugos tarnyba automatinių ginklų neturi ir dabar. Jo žiniomis, jų likę tik kai kurių bankų saugos padaliniuose. Saugos tarnybos atstovas sakė, kad be šių ginklų galima išsiversti. Jis suabejojo, ar “A” kategorijos ginklus atidavusių privačių firmų atstovai atgaus už juos pinigus, nes už jau priduotus ginklus valstybė dar nėra sumokėjusi.

Naujasis ginklų ir kontrolės įstatymas įteisins ir naują verslo šaką. Vieno iš įstatymą rengusių pareigūnų – Vytauto Veličkos nuomone, atsiras galimybė nuomoti ginklus.
Jo teigimu, medžioklinius ginklus buvo galima nuomoti ir iki šiol, tačiau dabar nuomos galimybės išplėstos ir įteisintos įstatymu.

Tačiau vienos iš ginklais prekiaujančių bendrovių “Ekoliet” viceprezidentas Viktoras Trafimovas mano, kad tokia galimybė nėra labai saugi. Jo teigimu, ginklas turi turėti savo šeimininką.

Naujasis ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, jei jį patvirtins Vyriausybė ir Seimas, turėtų įsigalioti tik daugiau nei po metų. O kai kurios jo nuostatos – pavyzdžiui, Europos šaunamojo ginklo leidimas, kuris suteiktų teisę ginklą laisvai vežiotis po visą Europos Sąjungą, įsigalios tik Lietuvai įstojus į šią organizaciją. O kol kas neašku, ar šis įstatymas sugriežtins ginklų kontrolę, iš vienos pusės apsunkinus ginklų išdavimo tvarką, o iš kitos – leidus juos nuomoti ir vežti į kitas valstybes.