Liberalų ir centro sąjunga “Savivaldybių tarybų rinkimų programa”

Liberalų ir centro sąjunga yra partija, vienijanti aiškias vertybes turinčius Lietuvos piliečius. Liberalizmo vertybių pagrindas – laisvė, demokratija, užtikrintos ir ginamos žmogaus teisės, lygybė prieš įstatymą, rinkos ekonomika, apsaugota nuosavybė, gyvenamosios aplinkos saugumas, išlaisvinta žmogaus iniciatyva, racionalūs ir pasverti sprendimai. Šiandien Lietuvoje, kaip niekada, reikia tvirtų įsitikinimų, sąžiningumo, doros ir pagarbos.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyksta nelengvu visuomenės vertybių perkainojimo laikotarpiu. Nepaisant ūkio pažangos, visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis ir politinėmis partijomis yra sumenkęs. Tai reikalauja iš politikų ryžtingų veiksmų pateikiant aiškią ir atpažįstamą savo vertybių skalę bei konkrečių veiksmų planą.

Liberalų ir centro sąjunga, jos nariai, tiek išrinkti į valdžios institucijas, tiek dirbantys viešajame, privačiajame ar nevyriausybiniame sektoriuose, savo aktyvia pilietine pozicija ir kūrybinga kasdiene veikla ženkliai prisideda stiprinant Lietuvos, jos regionų konkurencingumą, gerinant žmonių gyvenimą.

Ypač ženklus Liberalų ir centro sąjungos indėlis stiprinant Lietuvos vietos savivaldą, rodant Lietuvos žmonėms reikšmingą pavyzdį, kaip galima ir tiesiog būtina ryžtingai veikti, siekiant realių į gyventojų poreikius orientuotų rezultatų, akivaizdžiai gerinant bendruomenių gyvenamosios aplinkos kokybę, didinant viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, stiprinant savojo miesto ar krašto patriotizmą, puoselėjant vietos papročius ir tradicijas, stiprinant žmonių pasitikėjimą savo galiomis, tvirtinant bendruomeniškumą.

Ypač didelė atsakomybė tenka lyderiams, asmenims, kuriais bendruomenės pasitiki, mato jų darbuose ir savo sėkmės laidą. Liberalų ir centro sąjungos gretose tokių lyderių turime daug. Liberalų ir centro sąjungą atstovaujantys merai ir merų pavaduotojai, savivaldybių tarybų nariai veiksmingai atstovavo ir atstovauja savo bendruomenėms, kviesdami ir toliau kartu žengti savivaldos plėtros, gero administravimo, viešųjų paslaugų teikimo nuolatinio gerinimo, vietos ekonomikos pažangos keliu.

Kaip moderni ir pažangi partija, Liberalų ir centro sąjunga jautriai reaguoja į kintančius gyventojų poreikius diegdama naujosios viešosios vadybos priemones, savo veiksmus ir elgesį pirmiausiai grindžianti pagarba žmogui, jo teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Taip mes realiai įgyvendiname savo ilgalaikį programinį siekį kurti tokią Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi visiems.

Lietuvos savivaldos tebelaukia nelengvi išbandymai. Dėl kai kurių partijų neryžtingumo ir vietos savivaldos esmės nesuvokimo, savivaldybių vaidmuo tebėra prižemintas, sumenkintas. Liberalų ir centro sąjunga ryžtingai pasisako už vietos savivaldos stiprinimą, subsidiarumo principo įtvirtinimą, bendruomenių teisių ir įtakos didinimą.

Savo veiklą vietos savivaldos stiprinimo kryptimi Liberalų ir centro sąjunga ir toliau plėtos:

• pabrėždama vietos savivaldos reikšmę demokratijos ugdymo ir stiprinimo procese,
• stiprindama vietos bendruomenes, skatindama jų aktyvumą, bendradarbiaudama su gyventojais, įtraukdama juos į sprendimų priėmimo procesus,
• skatindama decentralizavimo procesus, aiškiai apibrėždama savivaldybių funkcijas, jas plėsdama, siekdama, kad už visas viešąsias paslaugas būtų atsakinga arčiausiai žmogaus esanti valdžia,
• akcentuodama esminį savivaldybių vaidmenį gerinant gyvenamosios aplinkos kokybę,
• užtikrindama priimamų sprendimų įgyvendinimo priežiūros ir kontrolės teisėtumą,
• ryžtingai mažindama ekonominius – socialinius skirtumus tarp Lietuvos regionų,
• gerindama administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo kokybę ir jų prieinamumą,
• efektyviai panaudodama Europos Sąjungos paramos regionų plėtrai galimybes.

Savivalda ir bendruomenė:

• Savivaldybės bendruomenės turi pasijusti tikruoju savojo miesto ar rajono šeimininku; kaimo ir miesto bendruomenių veikla turi būti remiama finansiškai,
• Išrinktoji valdžia turi dirbti taip, kad įgytų ne tik vietos gyventojų pasitikėjimą, bet ir pagarbą,
• Būtina realiais darbais ugdyti visuomenės supratimą, kad ne proginiai pasigyrimai, o bendros kryptingos ir nuolatinės pastangos sukuria norimą rezultatą,
• Turi būti plačiau panaudojamos viešojo ir privataus sektorių partnerystės galimybės, daugiau funkcijų turi būti perduota vietos verslo bendruomenėms,
• Piliečių, nevyriausybinės organizacijos, gyvenamųjų vietovių bendruomenės, patariamosios tarybos turi būti kuo plačiausiai įtraukiamos į administracinių sprendimų priėmimo ir valdymo procesus,
• Bendradarbiavimas su piliečiais, nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis, namų savininkų bendrijomis pirmiausia turi būti plėtojamas teikiant viešąsias paslaugas,
• Priimant savivaldybės sprendimus turi būti konsultuojamasi su kuo plačiau atstovaujamomis įvairioms interesų grupėmis.

Savivaldos vieta valstybės valdymo ir viešojo administravimo sistemoje:

• Ryžtingai tęsime vietos savivaldos stiprinimo reformą,
• Pasisakome už kompleksišką naujų, efektyviai gyventojų poreikius tenkinančių, savivaldybių steigimą,
• Turi būti pradėta kurti vietos mokesčq. ių sistema, pertvarkant ir ryžtingai mažinant valstybės mokesčių sistemą,
• Apskrities valdymo ir vietos savivaldos funkcijos ir toliau turi būti peržiūrimos, naikinant funkcijų dubliavimąsi, arčiausiai žmonių poreikių esanču. ias funkcijas bei joms skirtus resursus perduodant savivaldybėms,
• Būtina svarstyti Savivaldybių policijos palaipsninio perėjimo į savivaldybių reguliavimo sritį galimybę.

Savivalda ir demokratija:

• Sieksime merų tiesioginių rinkimų,
• Plėtosime vidinę savivaldybių decentralizaciją, stiprinsime seniūnijų ir seniūnų vaidmenį, formuosime seniūnijų savarankiškas sąmatas atsižvelgiant į gyvenamųjų vietovių gyventojų poreikius,
• Savivaldybių veiklos programas rengsime atsižvelgiant į gyventojų apklausas.

Nauji savivaldybių institucijų veiklos principai:

• Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į veiklos rezultatus,
• Savivaldybių tarybų priimamų sprendimų pasekmių vertinimo mechanizmų sukūrimas,
• Savivaldybėse teikiamų paslaugų ir valdymo procesų kokybės tobulinimas,
• Sutarčių dėl veiklos rezultatų sudarymas su savivaldybių administracijų padaliniais ir savivaldybėms pavaldžiomis įstaigomis ir įmonėmis,
• Verslo suvaržymų mažinimas,
• Nuolatinio mokymosi užtikrinimas savivaldybių institucijose ir tarp gyventojų,
• Informacinių technologijų galimybių platesnis panaudojimas organizuojant valdymo ir gyventojų informavimo procesus,
• Viešųjų paslaugų teikimas visą parą internetu: “e-miestas”, „e-savivaldybė“,
• Visapusiškas valdymo procesų skaidrumo užtikrinimas, ryžtinga kova su korupcija ir biurokratizmu,
• Gyventojų aptarnavimo naujoviškų metodų, pavyzdžiui, „vieno langelio“ principo diegimas,
• Aukštų etikos standartų užtikrinimas visuose valdymo procesuose, privalomi vietos politikų ir tarnautojų etikos kodeksai.

Savivalda ir gyvenamosios aplinkos kokybė:

• Savivaldybių plėtros planų derinimas su bendruomenėmis, socialiniais partneriais ir verslo grupėmis,
• Pastatų renovavimo programų populiarinimas ir diegimas, municipalinio būsto statybų plėtra,
• Transporto sistemų ir mazgų intensyvi plėtra, gerinant susisiekimo galimybes bei didinant žmogaus judėjimo komfortą,
• Visuomeninio transporto sistemų modernizavimas ir plėtra,
• Parkavimo problemų gatvėse ir kiemuose ryžtingas sprendimas,
• Istorinio ir gamtos paveldo, kraštovaizdžio savitumo išsaugojimas, puoselėjimas ir pritaikymas tausojamam naudojimui, miškų ir parkų tinkamas tvarkymas,
• Gamtinių išteklių tausojimas, panaudojant alternatyvias energijos rūšis iš vietinių atsinaujinančių (vėjo, vandens, geoterminę, saulės ir kt.) atliekinių energijos išteklių,
• Jaukios gyvenamosios aplinkos mažam ir senam kūrimas: vaikų žaidimų, poilsio ir sporto aikštelių plėtra,
• Žaliųjų erdvių, vandens telkinių ir pakrančww. ių išsaugojimas, plėtra ir pritaikymas visuomenės poilsiui, pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimas,
• Visuomenės dalyvavimas aplinkosaugos priemonių planavime ir įgyvendinime, bei jos aplinkosauginį švietimas,
• Naujausių atliekų tvarkymo, pirmiausia perdirbimo, technologijų taikymas,
• Aprūpinimo kokybišku geriamu vandeniu ir nuotekų tvarkymo sistemos plėtra,
• Kaimo plėtros programos, gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas, socialinių ir kultūrinių paslaugų kaime plėtra,
• Interneto galimybių kaimo vietovėse programa.

Savivalda ir gyvenamosios aplinkos saugumas:

• Teisinių ir organizacinių garantijų kūrimas kiekvienam žmogui saugiai jaustis savo gyvenamojoje aplinkoje, tiek didmiestyje, tiek atokioje sodyboje,
• Pastangos, kad vietos gyventojai ir viešąjį saugumą užtikrinančios institucijos taptų socialiniais partneriais ir pasitikėtų vieni kitais dalyvaujant saugios gyvenamosios aplinkos kūrime,
• Iniciatyvos, kad viešosios tvarkos palaikymas ir saugios aplinkos kūrimas taptų prioritetine savivaldybės funkcija, kurios realizavimu turėtų rūpintis savarankiška viešosios tvarkos apsaugos tarnyba (tam tikslui būtina atkurti savivaldybių policiją),
• Didesnio saugumo keliuose užtikrinimas, gyventojų nuolatinis švietimas apie saugų vairuotojų ir pėsčiųjų elgesį keliuose,
• Bendruomenių iniciatyvos (saugi kaimynystė, saugus miestas ir kt.), padedančios užtikrinti žmonių ir jų turto saugumą, įtraukiant vietos gyventojus į nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos ir kontrolės (eismo saugumo, narkomanijos prevencijos, vagysčių ir apiplėšimų prevencijos) programų kūrimą ir įgyvendinimą;
• Didesnis ir veiksmingesnis vaikų ir jaunimo užimtumas, daugiau investicijų skiriant vaikų ir jaunimo ugdymui, plečiant prevencinę veiklą, šalinant ne tik nusikalstamumo pasekmes, bet pirmiausiai jų priežastis.

Savivalda ir viešosios paslaugos:

• Nuoseklus visų viešųjų paslaugų kokybės didinimas ir įkainių mažinimas, skatinant paslaugų tiekėjų konkurencingumą ir didinant viešųjų pirkimų bei konkursų skaidrumą,
  
• Aktyvi politika, skatinant įstatymų leidėjus atsižvelgti į gyventojų poreikius, pavyzdžiui, siekiant suderinti su Europos Sąjungos institucijomis lengvatinio 5% PVM taikymą šildymui,
  
• Švietimo tolesnė plėtra:

1. Prioritetiškai didinti investicijas į švietimo sistemą, siekti spartesnių mokyklų renovavimo tempų, į ugdymo įstaigų renovavimo ir priežiūros veiklą įtraukti privatų sektorių, atnaujinti mokymo priemones.
2. Spartinti mokyklų kompiuterizavimą.
3. Įtakos ugdymo turiniui, atsižvelgiant į vietos specifiką stiprinimas, pagarbos pedagogui didinimas,
4. Pomokyklinio ugdymo sistemos plėtra,
5. Steigti vaiko dienos centrus arba dienos grupes mokyklose, siekti jų veiklos patrauklumo,
6. Pabaigti įgyvendinti vaikų pavežėjimo programą.

• Sveikatos apsauga:

1. Savivaldybės privalo finansiškai remti ir skatinti naujų bendrosios praktikos gydytojų kabinetų steigimą suteikiant patalpas, prisidedant prie įrangos pirkimo ir pan., ypač atokesniuose vietose.
2. Gyventojai turi gauti realią pagalbą arti savo namų,
3. Greta bendrosios praktikos gydytojo turi atsirasti daugiau slaugytojų, taip pat socialinių darbuotojų, kurie išspręstų daugelį paciento problemų, o gydytojas galėtų visą laiką ir dėmesį skirti diagnostikai ir gydymui. Savivaldybė turėtų remti socialinių darbuotojų integravimą į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, finansuoti šį procesą per ilgalaikes programas,
4. Savivaldybės privalo įtakoti gydymo įstaigas pertvarkyti vidaus valdymą atskiriant ūminėmis ligomis sergančv. ių pacientų srautus nuo tų, kurie atvyko tik pažymos ar recepto, taip sumažinant eiles poliklinikose,
5. Rūpinantis savo gyventojais savivaldybėms aktualu didinti slaugos lovų skaičvii. ių, kad slaugos paslaugos būtų teikiamos ne tik ligoninėse, bet ir dienos centruose ar kitomis formomis. Būtina skatinti ir remti, kad šias paslaugas teiktų nevyriausybinės organizacijos,
6. Savivaldybės turi aktyviai skatinti sveiką gyvenseną, užtikrinti sveiką aplinką, rūpintis ligų prevencija. Sieksime, kad būtų sudaromos sąlygos visiems naudotis sporto salėmis ir aikštynais.

• Socialinės paslaugos ir parama:

1. Steigti kiekvienoje seniūnijoje prie bendruomenės centrų socialinių paslaugų centrus, kuriose gyventojai galėtų gauti svarbiausias socialines paslaugas -priežiūrą namuose, piniginę paramą ir labdarą, specialių poreikių tenkinimą, konsultavimą ir kt.,
2. Kviesti bendruomenės narius, nevyriausybines, religines, karitatyvines organizacijas aktyviai dalyvauti vaikų teisių apsaugos ir pagyvenusių žmonių globos darbuose, numatant tam tikslines lėšas,
3. Sukurti pagyvenusių žmonių užimtumo ir aktyvaus dalyvavimo visuomenės gyvenime sąlygas – bendruomenės centrus, senjorų dalyvavimo darbo rinkoje programą, skatinant dalyvavimą sveikatinimo ir kultūrinėje veikloje,
4. Garantuoti specialias pagalbos priemones neįgaliesiems
5. Teikti geresnes bei įvairesnes paslaugas, atitinkančias poreikius,
6. Intensyviau pritaikyti gyvenamąją aplinką neįgaliųjų poreikiams,
7. Spręsti neįgaliųjų transportavimo problemas,
8. Sudaryti sąlygas norintiems dirbti neįgaliesiems,
9. Sukurti efektyvią sistemą darbui su socialinės rizikos šeimomis, sudaryti sąlygas rizikos grupių integracijai į visuomenę, siekiant, jog visuomenėje būtų mažiau vienišų žmonių, mažiau benamių, mažiau neprižiūrimų vaikų,
10. Sukurti efektyvią socialinės pagalbos ir specialaus informavimo sistemą, apimančxii. ią kuo platesnį asocialių, beglobių, benamių gyventojų ratą, informuojant apie elementarias teikiamas paslaugas (maistas, pastogė, medicininė pagalba),
11. Skatinti vaikų globą šeimose ir šeimynose,
12. Perimti vaikų globos namų steigėjo funkcijas,
13. Aktyviau dirbti su probleminėmis šeimomis.

• Kultūra:

1.  Remti regionų ir vietos kultūros plėtrą, vietos papročii. ių ir tradicijų puoselėjimą,
2. Stiprinti kultūros įstaigas kaimiškose vietovėse,
3. Atnaujinti ir modernizuoti bibliotekas, vietos kultūros centrus ir muziejus,
4. Vietos bendruomenių telkimas organizuojant vietos šventes, atgaivinant vietos papročius ir tradicijas,
5. Bendruomenių veiklos integravimas į kultūros raišką.

• Turizmas:

1. Stiprinti Lietuvos vietovių, savivaldybių įvaizdį, skatinant ir remiant vietos turizmą, steigti aktyviai veikiančii. ius turizmo informacijos centrus,
2. Plėtoti ir remti kaimo turizmą,
3. Stiprinti paramą kurortų plėtrai,
4. Stiprinti išskirtinių vietinio turizmo šakų – vandens turizmo, dviračvi. ių turizmo ir pan. plėtrą,
5. Plėsti savitų maršrutų bei turizmo paslaugų infrastruktūros tinklą.

• lll. Kūno kultūra ir sportas:

1. Organizuoti daugiau vietos sporto renginių, bendradarbiauti su sporto organizacijų atstovais,
2. Skatinti vietinių sporto švenčių rengimą,
3. Įtraukti jaunimą į aktyvią sportinę veiklą,
4. Steigti ir remti vietos sporto infrastruktūros objektus.

Savivalda ir Europos Sąjunga:

• 
  

  
  Savivaldybių ir jų įstaigų bei organizacijų skatinimas siekti tapti ES paramos gavėjomis, jų dalyvavimo struktūrinės paramos projektuose aktyvumo didinimas ir ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo bendruomenių reikmėms efektyvumo užtikrinimas.Visapusiškas planavimas ir veiklos rezultatų vertinimas,
  

  
  
• 
  

  
  Bendradarbiavimo su partneriais kitose ES šalyse – savivaldybėmis, mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis skatinimas, bendradarbiavimą per sienas plėtra.
  

  
  

Už Lietuvą, kurioje gera gyventi visiems!