Badautojai neprivers A. Valionio trauktis
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas parlamentarų paskelbtoje bado akcijoje įžvelgia daugiau norą pademonstruoti save negu pasiekti kažkokių tikslų. Pirmadienį prie badaujančių parlamentarų Petro Gražulio ir Egidijaus Klumbio nutarė prisijungti dar keli liberaldemokratai – Valentinas Mazuronis, Remigijus Ačas ir Vytautas Galvonas.
“Tai aklagatvis, nes nemanau, kad galima tokiais būdais siekti kažkokių tikslų. Laikausi nuomonės, kad čia daugiau demonstravimas savęs ir savo pozicijos negu noras pasiekti tikslą”, – sakė pirmadienį spaudos konferencijoje A. Paulauskas.
Jo nuomone, pasirinktas kelias veda į niekur. “Tokiu veiksmu tikslo tikrai nepasieksi. Turbūt ir jie supranta, ir visi kiti supranta”, – pažymėjo Seimo vadovas.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus A. Paulauskas teigė, kad neketina imtis kokių nors priemonių, nes vargu ar kokios žodinės intonacijos turėtų poveikį.
“Žmonės yra aiškiai apsisprendę. Tik tas kelias niekur neveda”, – sakė A. Paulauskas.
UR ministras A.Valionis, kurio atsistatydinimo siekia badaujantys parlamentarai, po pirmadienį vykusio susitikimo su prezidentu pakartojo neketinantis trauktis iš posto.
“Aš spaudimui nepasidaviau niekad ir rimtesnėse situacijose, ir rimtesnių užsienio partnerių spaudimui, tad tas libdemų kerštas (…) manęs absoliučiai neveikia ir nejaudina”, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad jo “sąžinė švari”.
“Aš visą laiką per tuos metus dirbau Lietuvai ir nebuvo pasakyta nė vieno blogo žodžio apie mano darbą valstybei nuo pirmųjų jos dienų, ko aš negalėčiau pasakyti apie tuos, kurie šiandien badauja”, – teigė A.Valionis
Kartu jis pridūrė, kad “Lietuva yra demokratinė valstybė ir kiekvienas turi teisę gyventi taip, kaip jis nori”.
Prie badaujančių parlamentarų P. Gražulio ir E. Klumbio nutarė prisijungti dar keli Seimo Liberalų demokratų frakcijos nariai – šios frakcijos seniūnas V. Mazuronis, taip pat R. Ačas ir V. Galvonas.
Pirmadienį spaudos konferencijoje V. Mazuronis sakė, kad kartu su R. Aču į šią akciją įsitraukia nuo pirmadienio, V. Galvonas prie badaujančių parlamentarų turėtų prisijungti grįžęs iš komandiruotės savaitės viduryje.
“Bado akcija yra kraštutinė forma. Tačiau susidariusioje situacijoje atrodo, kad tai pateisinama forma ir ja galima naudotis”, – sakė V. Mazuronis.
Seimo narys P. Gražulis, siekdamas KGB rezervininkų atsistatydinimo, kovo 22-ąją Seime pradėjo bado akciją. Kovo 29 d. prie jo prisijungė Egidijus Klumbys.
Pirmadienį spaudos konferencijoje P. Gražulis sakė esąs gyvas tik vandeniu. Jis teigė numetęs 10 kilogramų svorio. “Tai akivaizdus įrodymas, kad nieko nevalgau, tik geriu vandenį”, – sakė Seimo narys.
Spaudoje pasirodžiusias publikacijas, kuriose buvo įtariama, kad badaujantis parlamentaras valgo, P. Gražulis pavadino šmeižtu ir žadėjo kreiptis dėl šmeižto į teismą. P. Gražulis žadėjo tęsti bado akciją tiek, kiek užteks jėgų.
Praėjusią savaitę Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų grupė savo kreipimesi į Lietuvos visuomenę ir bado akcijos dalyvius palaikė bado akcijos dalyvių reikalavimus ir paprašė P. Gražulį ir E. Klumbį “apsvarstyti galimybę keisti akcijos formą”.
“Mūsų manymu, savo darbo dalį jūs jau atlikote. Dabar turėtų įsijungti visuomenė. O jeigu ji tyli, kyla įtarimas, kad riba tarp to, kas gerai, ir to, kas blogai, mūsų visuomenėje tiek nusitrynė, kad Jūsų keliami tikslai pranoksta šios dienos Lietuvos visuomenės galimybes. Tačiau turėdami viltį, kad nėra dar taip blogai, mes, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, kreipiamės į Lietuvos visuomenę su prašymu:
Tautiečiai, palaikykime bado akcijos dalyvių reikalavimą! Tai visų mūsų labui!”, sakoma kreipimesi į Lietuvos visuomenę ir badaujančius politikus.
Šį kreipimąsi pasirašė 22 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, tarp kurių Romualdas Ozolas, Rolandas Paulauskas, Jonas Liaučius, Antanas Karoblis, Juozas Dringelis, Romualda Hofertienė, Vidmantas Povilionis, Algimantas Sėjūnas, Eimuntas Grakauskas, Algirdas Endriukaitis ir kiti.
Kaip Eltai sakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, buvusių KGB bendradarbių problema Lietuvoje neišspręsta iki galo ir ji tebeegzistuoja.
“Turime kuo greičiau išspręsti šią problemą ir padėti tašką. Pagrindinis sprendimo kelias yra viešumas. Manau, kad badaujantys Seimo nariai teisingai išryškino problemą, o dabar eilė Lietuvos Respublikos Seimui valstybiškai išspręsti šią problemą”, – sakė B. Valionytė.
Kalbėdama apie galimus sprendimo būdus, B. Valionytė teigė, kad jie turėtų būti pagrįsti valstybės etiketo, moralės ir garbės principais. “Nieko nedarymas ir nuolatinis šios temos eskalavimas yra tiesiog žalingas Lietuvos valstybei. Ir tai privalo suvokti kiekvienas politikas”, – pažymėjo B. Valionytė.
