Atėjo laikas padėti valdžiai susivokti, kad valstybė – tai tautos organizacija

Manau, atėjo laikas padėti valdžiai susivokti, kad valstybė – tai tautos organizacija, o pati valdžia nėra valstybė, bet tiktai valstybės – tautos tarnas!..

Teisininko Kęstučio Čilinsko iššūkis oligarchinei viršūnei: „Manau, atėjo laikas padėti valdžiai susivokti, kad valstybė – tai tautos organizacija, o pati valdžia nėra valstybė, bet tiktai valstybės – tautos tarnas!..“

Regis, blaiviau mąstantys šalies piliečiai, galų gale, pradeda suvokti, kokia iš tiesų pragaištinga Lietuvai Andriaus Kubiliaus Vyriausybės vykdoma, taip vadinama, „antikrizinė programa”, ne mažinanti, bet, faktiškai, ženkliai gilinanti krizę mūsų valstybėje.

Ragindama susiveržti diržus, apkraudama mokesčiais paprastus ir socialiai pažeidžiamus šalies gyventojus, smulkųjį ir vidutinį verslą, proteguodama saujelės įtakingų oligarchų – monopolistų milžiniškus viršpelnius krizės akivaizdoje bei užtikrindama sotų gyvenimą politiniam „elitui” Seime, Vyriausybėje, privilegijuotame valstybės valdymo aparate, naujoji valdžia šiukščiai pažeidžia Konstituciją, tapatindama save su valstybe, visiškai nepaiso visuomenės interesų ir tuo būdu verčia pilietiškai aktyvesnius žmones vienytis galingai protesto bangai, nukreiptai prieš tokią skurdinimo politiką, prieš valdžią, sėdinčią oligarchų kišenėje.

Net nelaukdama Konstitucinio Teismo sprendimo ir tęsdama neskaidraus oligarchinio sandėrio „Leo LT” įteisinimo bei įsigalėjimo politiką, pritardama nepagrįstam elektros energijos kainų didinimui, naujoji – senoji valdžia lieka ištikima vis tam pačiam sustabarėjusiam „2K” (Kubiliaus – Kirkilo) politinės sistemos modeliui, atkakliai ginančiam saujelės lobstančių monopolistų interesus visų Lietuvos žmonių sąskaita.

Interviu „Laisvam laikraščiu” teisininkas Kęstutis ČILINSKAS nurodo, kodėl oligarchų įtakojama oficiali valdžia visiškai nepaiso visuomenės interesų: „Mes gerai žinome, kas turi strateginius objektus, energetiką, kurių rankose strateginiai milijardai, tie, faktiškai, ir valdo šalį. Štai kodėl mūsų valdžia dabar žiūri tiktai į tą viršūnę, į tuos oligarchiukus, kuriems atiduoti strateginiai objektai, ir tiktai jų bijo, o Lietuvos žmonių visai nepaiso. Todėl dabar žmonėms reikėtų pajudėti ir įtikinti valdžią, kad ir nuo paprastų piliečių  sutelktos valios šis tas priklauso mūsų valstybėje!.. Juk iki šiol paprasti piliečiai valdžiai buvo nulio vietoje. Tik prieš rinkimus būdavo pasisklaidoma dideliais pinigais, pasirūpinama geru partijų įvaizdžiu, o po to, iki sekančių rinkimų, žmonės valdžiai nebereikalingi”.

Lietuvos žmonės, neabejingi Kęstučio Čilinsko išsakytoms mintims ir iš tiesų linkę „pajudėti”, norintys pareikšti savo pilietinę poziciją, gali betarpiškai susisiekti su teisininku Kęstučiu ČILINSKU el. paštu: vastra@exjure.com.  Arba siųsdami jam laiškus pašto adresu – Vilnius, Vykinto 7-2  bei skambindami tel. 8-5-2460708.

– Neseniai pasirodę keli interviu „Laisvame laikraštyje”, kuriuose kalbate apie „Leo LT” amžiaus aferą, sukėlė didelį pilietinės visuomenės susidomėjimą, girdime įvairių nuomonių, atsiliepimų, žmonės teiraujasi – ką mums daryti? Kaip toliau gyventi?..

– Pilietine prasme, labai svarbu atkurti šalyje konstitucinę santvarką, nes jau kuris laikas pagrindiniai Konstitucijos straipsniai Lietuvoje nebeveikia. Mūsų Konstitucija įteisino Lietuvą, kaip visai kitokią valstybę. Piliečiai referendume balsavo už demokratinę Lietuvą. Tai yra, žmonės pasisakė už valstybę, kurioje valdžia tarnauja žmonėms, o ne atvirkščiai! Piliečiai pasisakė už valstybę, kurioje neleidžiama susikurti oligarchinei viršūnei, drįstančiai valdyti šalį, kontroliuoti strateginius objektus bei diktuoti oficialiai valdžiai sprendimus. Pagal referendumu patvirtintą Konstituciją, Lietuvoje turėtų būti visai kitokia tvarka, nei dabar yra, tačiau pagrindiniai valdžios priimami sprendimai, pradedant energetikos – strateginių objektų privatizavimu ir baigiant biudžeto paskirstymu, mokesčių įstatymais, rodo, kad visiškai nepaisoma Konstitucijos, suardoma konstitucinė tvarka ir taip šalyje sukuriama krizinė situacija.

Be abejo, krizė, kilusi visame pasaulyje, aiškiai parodo, kad buvo nesilaikoma teisės pamatų, tarptautinės teisės normų ir kitose valstybėse. Tačiau Lietuvoje teisės pagrindų buvo nesilaikoma kur kas didesniu mastu, todėl ir krizė čia bus kur kas gilesnė, negu kitose valstybėse!..

Svarbiausia, prieš Seimo rinkimus žmonės dar tikėjo, mes visi tikėjomės, kad įvykus nors ir nedideliems pasikeitimams valdžioje, pasikeis valstybės valdymo pobūdis. Bet iš tikrųjų, naujai atėjusieji, jeigu galima tai vadinti nauja valdžia, tęsia, kas buvo pradėta buvusios valdžios. Sprendimai yra priimami ne demokratiškai, valdžia visiškai nepaiso visuomenės ir žiūri tiktai savo interesų, sprendžia kaip sutvarkyti tą biudžeto dalį, kurią jie disponuoja, kad ta dalis būtų dar turtingesnė, negu ankstesniais metais.

Naujoji valdžia praplėtė savo galimybes daryti išlaidas ir tuo tikslu padidino mokesčius gyventojams, kad ne visiems, o tik politinio „elito” viršūnei būtų galima gyventi geriau. Padidinus mokesčius už elektrą ir dujas, faktiškai, buvo siekiama, kad neoficiali oligarchinė viršūnė gerai gyventų net ir krizės sąlygomis, gaudama didesnį pelną.

Tai va, toks valdymo modelis, kuris dabar Lietuvoje veikia, yra nekonstitucinis. Ir šis modelis, deja, įtakoja visas teisines institucijas. Mūsų teisėsauga yra gniuždoma, nes jinai yra nereikalinga oligarchinei valdžiai. Dažnai „laužomos rankos”, priiminėjami neteisėti sprendimai.

Ir todėl dabar mūsų pagrindinis uždavinys – atkurti demokratiją. Jau daug metų Lietuvoje griaunami demokratijos ir teisinės valstybės pamatai, todėl būtinas pilietinis tautos judėjimas demokratijai atkurti!..

Galų gale, Lietuvos piliečiai turėtų suvokti, kad tos partijos, kurios dabar yra Seime, nesvarbu kaip  jos pasivadinusios, opozicija ar pozicija, iš esmės tai yra tarsi viena partija su daugybe frakcijų. Visos tos partijos yra susijusios su oligarchine viršūne ir jos tiktai viena kitą pakeičia, dalinantis valdžios postus. Šiuo metu parlamentinės partijos yra labai panašios, susijusios valdymo principais, bet iš tiesų tai nėra demokratinės partijos. Vadinasi, norint iš esmės pakeisti situaciją šalyje, reikėtų sukurti stiprų demokratinį oponavimą esamai valdžiai, kadangi dabar oficialioji valdžia tiktai žiūri, ką pasakys tie milijardieriai, kurie neteisėtai įsigijo strateginius objektus.

Mes gerai žinome, kas turi strateginius objektus, energetiką, kurių rankose strateginiai milijardai, tie, faktiškai, ir valdo šalį. Štai kodėl mūsų valdžia dabar žiūri tiktai į tą viršūnę, į tuos oligarchiukus, kuriems atiduoti strateginiai objektai, ir tiktai jų bijo, o Lietuvos žmonių visai nepaiso. Todėl dabar žmonėms reikėtų pajudėti ir įtikinti valdžią, kad ir nuo paprastų piliečių  sutelktos valios šis tas priklauso mūsų valstybėje!.. Juk iki šiol paprasti piliečiai valdžiai buvo nulio vietoje. Tik prieš rinkimus būdavo pasisklaidoma dideliais pinigais, pasirūpinama geru partijų įvaizdžiu, o po to, iki sekančių rinkimų, žmonės valdžiai nebereikalingi.

Lygiai tas pats vyksta ir prieš prezidento rinkimus. Oligarchinė viršūnė parenka tam tikrus  kandidatus ir plačiai išreklamuoja, kad būtent už juos žmonės prabalsuotų. Tik „dėl akių” sukuriama viena ar kita alternatyva, tačiau tai oligarchų numatyti žmonės, kurie iš esmės nejudins tų pagrindinių sandėrių, kurie dabar yra sukurti. Tai yra, nejudins „Leo LT”,  nesieks grąžinti visuomenei turto, to energetinio kapitalo, kuris buvo paimtas iš valstybės, nesugrąžins valstybei iš to energetinio kapitalo gaunamų pajamų ir panašiai.

O juk dabar, krizės metais, mūsų visuomenei būtų labai naudinga turėti visą tą energetinį kapitalą ir iš jo gaunamas pajamas. Deja, visa tai buvo neteisėtai atiduota oligarchinei viršūnei!.. Ir toliau siekiama išsaugoti tokią tvarką šalyje, kad tik tai oligarchinei viršūnei viskas būtų gerai, kad tik nebūtų sugrąžinta valstybei tai, kas jai priklauso, ir netektų visiems žmonėms naudotis tuo gėriu, energetikos sektoriaus gaunamomis pajamomis, siekiant palengvinti žmonių dalią krizės akivaizdoje.

Štai kodėl tokių kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus, kurie išdrįstų imtis esminių permainų, niekas net nesiūlo! Valdžia tarpusavyje pasiginčija, tačiau parenka tik tokius kandidatus, kurie nelies tų šventų oligarchijai dalykų. Visų pirma, nelies energetikos sandėrių, kurie yra akivaizdžiai neteisėti ir labai žalingi Lietuvai. Ir toliau bus siekiama išsaugoti tokią „tvarką”, kai oficiali valdžia paklusniai vykdo oligarchų nurodymus.

Man atrodo, kad premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė savo veiksmais ir priimamais sprendimais siekia įtikinti visuomenę, kad tokia „tvarka” yra gera ir, iš esmės, nieko nereikia čia liesti.

Gal todėl Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius vos ne kasdien kartoja, kad reikėtų peržiūrėti „Leo LT” valdymą. Jis reikalauja, kad „Leo LT” valdyba paaiškintų, kaip ruošiamasi naujos atominės elektrinės ir elektros tiltų statybai. Išvertus į paprastą kalbą, tai reiškia, kad mūsų valstybė yra bejėgė ir tiktai klausia privatininkų: „Vyrukai, na ką jūs ten ruošiatės daryti su mūsų energetika?..” Kitaip sakant, pats premjeras tegali tik paklausti, ką ruošiasi daryti tikroji – oligarchinė valdžia.

Antras dalykas, Vyriausybei gerai žinoma, kad šiuo metu „Leo LT” byla yra Konstituciniame teisme, kuris turi nuspręsti, ar „Leo LT” sandoris yra konstitucinis ir teisėtas, tačiau premjeras Andrius Kubilius nuolat kartoja, kad jis neabejoja tokio sandėrio tikslingumu, jokiu būdu neabejoja, kad energetika turi būti privačiose rankose, ir sako, kad tobulinsiąs „Leo LT” valdymą. Atseit, viskas čia yra gerai, tereikia tik kontroliuoti, tik pasiteirauti, ką jie čia ruošiasi dabar daryti.

Nuolat kartojama žiniasklaidoje, kad mes čia ką nors patobulinsime ir taip leidžiama suprasti Konstituciniam teismui, kad pats sandoris „Leo LT” yra geras, teisėtas, tereikia tik trupučiuką paklausinėti, ką gi tie oligarchai, ta „tikroji valdžia”, ruošiasi toliau daryti. Tai, žinoma, yra juokinga ir graudu, kai oficiali valdžia klausinėja „tikrosios valdžios”, ką jie ketina daryti. Tuo yra pripažįstama, kad „tikroji valdžia” – tie „Maximos” vyrukai, kurių premjeras Andrius Kubilius klausia, ką jie ruošiasi dabar daryti, kaip jie toliau ketina elgtis su Lietuvos energetika.

Juokinga ir graudu, kad esame atsidūrę tokioje apgailėtinoje padėtyje. Akivaizdu, kad naujoji valdžia deda nemažai pastangų, siekdama įtikinti tautą ir Konstitucinį Teismą, kad viskas tvarkoje su šita sistema ir su „Leo LT” sandėriu. Jo nereikia liesti, galima tiktai pasiteirauti apie valdymą, bet ne apie šito sandorio esmę, nenaikinti jo, negrąžinti neteisėtai užgrobto turto valstybei. Štai toks yra dabartinės oficialiosios valdžios uždavinys – išsaugoti tokią situaciją šalyje, kuri naudinga tiktai oligarchinei viršūnei ir labai nenaudinga visuomenei, Lietuvos žmonėms.

– Ir todėl Andriaus Kubiliaus Vyriausybė gana abejingai sureagavo į nepagrįstą elektros energijos kainų pakėlimą 4 centais?

– Čia ne šiaip sau abejinga pozicija! Tai labai panaši pozicija, kaip ir su algų pakėlimu Seimo ir Vyriausybės nariams. Kaip žinome, jiems algos buvo pakeltos du kartus, o kai kuriems pareigūnams, netgi, daugiau nei du kartus. Už tai balsavo Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų frakcija Seime, kaip ir visos kitos frakcijos. Po to žmonėms buvo pasakyta, kad apie 15 proc., galbūt, mes sutiksime sumažinti savo algas. Tokiu būdu bandoma suklaidinti visuomenę, kad štai, kokie mes esame geri vyrai, net 15 proc. susimažinsime algas. Bet, palaukite, prieš tai tos algos buvo padidintos daugiau nei du kartus, 200 proc., ir tik po to ketinama 15 proc. jas sumažinti. Tai reiškia, kad 185 proc. algų padidinimo lieka!..

Lygiai toks pat scenarijus buvo taikomas, siekiant padidinti elektros energijos kainas. Prieš tai buvo labai daug šnekama, kad elektros kainų nustatymo metodika yra netinkama, nes pagal ją yra priskaitomos nepagrįstai didelės elektros energijos kainos ir nepagrįstai dideli viršpelniai privačioms elektros bendrovėms, pavyzdžiui, Vakarų skirstomiesiems tinklams. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys aiškino, kad reikia keisti šią metodiką ir ji turi būti suderinta su Europos teise, kad būtų panaikintos galimybės į elektros kainą įskaičiuoti tokius didelius viršpelnius. Taigi, buvo ruošiamasi elektros kainas sumažinti.

Ir tik po to, kai Seimas priėmė akivaizdžiai korupcinį sprendimą, tai yra, nustatė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkui ir nariams gali būti mokamos ne tik pareiginės algos, bet jie turi teisę išsimokėti daugybę priedų prie savo algų – visų valstybinių švenčių proga, priedus asmeninių švenčių, visokių jubiliejų proga, darbo jubiliejaus proga, o jeigu jau nėra jokių valstybinių švenčių ir jokių sukakčių, tai šiaip, susiklosčius sunkiai finansinei padėčiai, reikalai pakrypo oligarchams naudinga linkme. Kitaip sakant, Seimas leido „semti“ iš biudžeto ir mokėti sau kiek tik nori priedų prie algos Kainų komisijos pirmininkui ir nariams. Ir štai po šitokio korupcinio Seimo sprendimo, Virgilijaus Poderio vadovaujamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pozicija iš esmės pasikeitė! Palaipsniui buvo pradėta aiškinti žmonėms, kad elektros energijos kainos nėra jau tokios didelės ir, galų gale, pagal „Leo LT“ savininkų teikimą, buvo svarstoma galimybė didinti elektros kainas 10 centų (tai jiems duotų po vieną milijardą pelno per metus), o nuspręsta padidinti 4 centais už kilovatvalandę.

Taigi, situacija energetikos sektoriuje labai panaši, kaip ir su Seimo narių bei ministrų algomis, kai pradžioje algos užkeliamos 200 procentų, o paskui sakoma, kad reikėtų 15 procentų susimažinti. Paskelbus, kad elektros kainos bus didinamos 10 procentų, galiausiai elektra pabrangsta 4 procentais. Bet reikia pasakyti, kad tai visiškai nepagrįstas elektros kainų didinimas, nes nepadidėjo elektros energijos gamybos sąnaudos ir buvo taikoma ta pati metodika, kuri užtikrina milžiniškus viršpelnius monopolijoms.

Tačiau net ir šioje elektros kainų aferoje mūsų politikai labai gražiai sužaidė. Atseit, jie domėjosi, ar čia ne per daug didinamos elektros kainos ir, pagaliau, sutiko su tuo padidinimu 4 centais už kilovatvalandę. O juk tai yra labai dideli pelnai privatiems savininkams, tam pačiam „Leo LT“! Ir reikėtų neužmiršti, kad tie milžiniški monopolistų pelnai ne iš ko kito, bet iš paprastų žmonių, elektros vartotojų, smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kišenės. Tai reiškia, kad brangs produkcija, didės infliacija, krizė gilės!..

Vienas iš pagrindinių ekonominės krizės veiksnių yra tokie nepagrįsti monopolijų pelnai. Tai jau seniai nustatė ir kitos pasaulio šalys, tarptautinės organizacijos, tame tarpe, ir Europos parlamentas, kuris dar praeitų metų vasarą, įvertindamas pasaulinę krizę, uždraudė didinti elektros energijos kainas. Tačiau, nepaisant šio ES nutarimo, Lietuvos valdžia, kaip ir „Leo LT“ sukūrimo atveju, energetikos privatizavimo atveju, neteisėto energetikos monopolio sukūrimo atveju, akivaizdžiai nepaiso Europos teisės normų ir visai neteisėtai padidino elektros energijos kainą, be jokio pagrindo, vien tik tam, kad oligarchinės viršūnės pelnai būtų kuo didesni.

Tuo metu, kai kažkam prireikė perleisti energetinį kapitalą privatiems savininkams, politikai melavo, sakydami, kad privatininkai iš savo kišenės pastatys atominę elektrinę (AE). Tačiau labai greitai šis melas išaiškėjo. Privatininkai nieko nesiruošia duoti iš savo kišenės, o elektros jungtys su Lenkija (arba kitomis Europos valstybėmis) bus statomos iš valstybės lėšų.

Dabar gi, kai buvo nuspręsta padidinti elektros kainas, politikai melavo žmonėms, sakydami, kad čia bus renkami pinigai tam, kad iš tų lėšų būtų statomos elektros jungtys ir nauja AE. Tačiau ir šiuo atveju politikų melas yra akivaizdus, kadangi „Leo LT“ nėra statybos bendrovė ir neturi jokių teisių nei įgaliojimų tai daryti. Ir be to, „Leo LT“ vyrukai niekada nėra pareiškę, kad jie statys atominę elektrinę. Atvirkščiai, jie tvirtina, kad neinvestuos į naują atominę elektrinę nei vieno cento!..

 Antra vertus, jeigu iš žmonių ir iš įmonių renkami pinigai naujos AE ir elektros jungčių statybai, tai visame pasaulyje žinoma, ką tai reiškia. Jeigu tu paimi iš žmonių pinigus kažkokiam objektui statyti, tai tas žmogus arba ta bendrovė, iš kurios paimti pinigai, turėtų tapti savininku. Kitaip sakant, tokiu atveju elektros jungtys ir nauja AE turėtų būti visų mūsų nuosavybė. Tai reiškia, kad šis strateginis objektas – visa mūsų energetika turėtų būti sugrąžinta Lietuvos valstybei, o ne atiduota privatiems savininkams!.. Nes dabar labai juokinga ir graudu, kai 40 proc. gautų pajamų patenka į privačią kišenę, kurios savininkai nėra įsipareigoję statyti nei elektros jungčių, nei naujos atominės elektrinės!..

Vadinasi, ir vėl surenkami pinigai iš valstybės, iš visų gyventojų, ir vėl jiems, oligarchams, atiduodami tie surinkti mokesčiai „po priedanga“, kad reikia padidinant elektros kainas, atseit, naujos atominės elektrinės ir elektros perdavimo jungčių statybai. Be jokios abejonės, tai yra neteisėta ir dar kartą skleidžiamas politikų melas, kaip ir tada, kai valstybei priklausantis energetikos ūkis buvo atiduotas privatiems asmenims!..

Atrodytų, vieną sykį jau pasimokėme: atidavėme valstybinį turtą – energetiką, sakydami, kad iš tų lėšų bus pastatyta nauja atominė elektrinė ir elektros jungtys. Tai buvo pirmasis melas, o dabar skleidžiamas antras melas ir žmonėms sakoma, kad elektros energijos kainos didinamos todėl, jog bus statoma nauja AE ir elektros tiltai. Žinoma, to netvirtina ekspertai, netgi „Leo LT‘ vadovai apie nešneka, nes jie puikiai supranta, kad tai grynas melas. Galų gale, to nenumato nei „Leo LT“ įstatai, nei akcininkų sutartis. Tačiau mūsų politikai ir toliau meluoja, pridengdami privačių savininkų pelno didinimą ir sakydami žmonėms, kad iš jų surinktos lėšos bus panaudotos AE bei elektros jungčių statybai. Bet net jeigu ir būtų tos lėšos panaudotos šiam tikslui, tai tada, pagal tarptautinę teisę, tie strateginiai objektai turėtų priklausyti visiems Lietuvos piliečiams, o ne „Maximos“ dešimtukui!..

Tai tiek būtų galima pasakyti apie Vyriausybės sprendimą 4 centais padidinti elektros energijos kainas. Šis sprendimas aiškiai prieštarauja Europos parlamento nutarimui, teigiančiam jog to daryti negalima. Tai tėra tik priedanga oligarchinei viršūnei pasididinti pajamas ir dar daugiau gilina ekonominę krizę valstybėje, bet jos nesprendžia!.. Visa tai akivaizdžiai yra susiję su korupcija, kadangi Seime buvo priimti korupciniai sprendimai, kuriais buvo įteisintos didelės priemokos prie algų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariams ir jos pirmininkui.

– Apibendrinant, būtų galima teigti, kad politinės sistemos modelis „2K“ (Kirkilas-Kubilius), įteisinęs oligarchinį sandėrį „Leo LT“, ir toliau sėkmingai veikia, siekdamas išsaugoti nusistovėjusią ydingą tvarką valstybėje, kai oficiali valdžia tėra paklusnus įrankis neoficialios finansinės grupuotės rankose?

– Be abejo, „2K“ modelis juk tam ir buvo sukurtas! Jis buvo sukurtas privačių milijonierių iniciatyva, kai dviejų pagrindinių politinių jėgų vadovai buvo apjungti ir to sujungimo dėka tyliai, ramiai, net neišdiskutavus, buvo priimtas vadinamasis Atominės elektrinės įstatymas, kuris reiškė ne ką kitą, o energetinės sistemos dalies atidavimą tiems „oligarchiukams“, jų nuosavybėn. Ir po to, kai šis Atominės elektrinės įstatymas Seime buvo vos ne vienbalsiai priimtas, tada išaugo vietinių oligarchų apetitai. Oligarchams pasirodė nepakankama ta energetikos dalis, kuri buvo jiems atiduodama, remiantis 2007 metų vasarą Seime priimtu įstatymu. Buvo pradėtos derybos ir privatūs savininkai Vyriausybės paskirtus derybininkus pakreipė neteisėta linkme, pažeisdami Seime priimtą Atominės elektrinės įstatymą, ir susiderėjo dėl „Leo LT“ sukūrimo, nors tokie įgaliojimai G.Kirkilo Vyriausybei ir nebuvo suteikti.

Čia reikėtų pastebėti, kad Seime priimant „Leo LT“ palankų įstatymą, aš aiškiai mačiau, kad ir šiuo atveju veikė tandemas „2K“ – Kubilius-Kirkilas, jautėsi labai stiprus vienas kito palaikymas. Jų argumentai buvo vienas kitą papildantys, tačiau dabartinio premjero Andriaus Kubiliaus pozicija būdavo tokia, kad jis visada netiesiogiai pritardavo tam sandoriui, kaip ir dabar netiesiogiai jam pritaria, sakydamas kad reikia geriau kontroliuoti „Leo LT“ valdymą. Kitaip sakant, oficiali valdžios pozicija yra aiški: „Leo LT“ sandėris yra geras, nors nei vieno cento kompensacijos valstybė už tai ir negavo. O dėl to, kad visa mūsų energetika „LeoLT“ sandėriu buvo veltui atiduota privatiems savininkams, tai šis klausimas dabar net nekeliamas, tiktai siekiama tobulinti valdymą ir stebėti, kaip tie privatūs savininkai valdo šitą strateginį objektą – Lietuvos energetiką!..

Tai čia yra toks Andriaus Kubiliaus stilius – netiesiogiai remti. Niekada jis nebuvo toks atviras, kaip jo pirmtakas, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, kuris viešai skelbė, kad „Maximos“ vyrai tikrai pastatys Lietuvoje naują Atominę elektrinę. Bet Andrius Kubilius apie tai atvirai nekalbėdavo, nebent konservatorių frakcijoje Seime sakydavo, kad „Maximos“ vyrai turi daug milijardų ir jie tikrai pastatys Atominę elektrinę, todėl imkime ir atiduokime jiems mūsų energetiką.

Tokie buvo paskutiniai Andriaus Kubiliaus argumentai, prieš patvirtinant „Leo LT“, kai tuo tarpu mes, likusieji Seimo nariai, bandėme priešintis, kalbėjome, kad čia yra apgaulė, tiesiog, atimamas iš valstybės energetikos ūkis ir veltui atiduodamas oligarchams!..

Žodžiu, tas tandemas „2K“ (Kirkilas-Kubilius arba Kubilius-Kirkilas), iš tikrųjų, veikia nepriekaištingai. Ir, apskritai, visos mūsų partijos yra susijusios su ta oligarchija. Tik vienos vienu metu būna valdžioje, kitos – kitu metu, bet niekada nei viena iš jų nenori būti stipria opozicija. Nei viena politinė partija nedrįsta būti stipria opozicija, oponuoti priimamiems ydingiems sprendimams, nes artėja eiliniai rinkimai ir kyla klausimas: o iš kur pinigai? Kas turtingiausias ir daugiausiai duos pinigų rinkimams? Be abejo, kad visi apie tai galvoja ir todėl nedrįsta labai šūkauti. Gal tik atskiras vienos ar kitos partijos narys išdrįsta „dėl vaizdo“ išsišokti, bet jokiu būdu mūsų partijos nedrįsta principingai pareikšti politinę valią, kadangi žino, kad iš tautos, iš paprastos visuomenės daug pinigų negausi, o kai reikės tų pinigų rinkimams paprašyti, tai aišku, iš ko bus prašoma. Todėl visos dabartinės politinės partijos, kadangi jų pagrindinis tikslas surinkti kuo daugiau pinigų ir turėti valdžią, jos visos tuo požiūriu vienodos ir čia aš nelabai kurią nors išskirčiau.

Kai kalbame apie elektros energetiką, iškyla viena įdomi aplinkybė: byla dėl įstatymo, patvirtinusio „Leo LT“ sandorį, yra Konstituciniame teisme. Kaip žinia, Konstitucinis teismas (KT) yra seniai pranešęs, kad, pagal Konstituciją, visi įstatymo straipsniai, kuriais remiantis buvo sukurta bendrovė „Leo LT“, šiuo metu jų galiojimas yra sustabdytas. Tokią procedūrą numato Konstitucija, jeigu Seimas kreipiasi į Konstitucinį teismą dėl įstatymo normų teisėtumo. Tokiu atveju, ginčytino įstatymo galiojimas sustabdomas. Bet pažiūrėkime, ką šiuo atveju daro LR Vyriausybė, tiek buvusioji, tiek ir dabartinė. Ar laikosi šito Konstitucijos reikalavimo, to „Valstybės žiniose“ paskelbto Konstitucinio teismo pranešimo, kad yra sustabdytas „LeoLT“ įstatymo veikimas? Visiškai nepaiso!..

Aš jau buvau padaręs viešą pareiškimą, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į Konstitucinio teismo nutartį, turėtų sustabdyti bet kokius veiksmus, kuriais sandoris „Leo LT“ toliau vykdomas, skirstomas pelnas ir panašiai. Tačiau, man regis, viskas daroma priešingai, naujasis Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius visą laiką šneka tiktai apie tai, kad reikia tobulinti „Leo LT“ valdymą. Kitaip sakant, šis sandoris jam galioja ir nėra sustabdytas. Vyriausybė net nesvarsto šio klausimo ir ignoruoja Konstitucijos nuostatą, o Konstitucinis teismas mato, kad tiek senos, tiek naujos Vyriausybės, pozicija „Leo LT“ atžvilgiu – vienoda. Šiuo atveju veikia ne Konstitucijos nuostatos, bet grupelės privačių savininkų valia ir tai vienintelis dalykas, kurio yra paisoma.

Todėl, aš manau, kad Konstitucinis teismas atsižvelgs, ko dabar reikia bijoti. Juolab, kad Konstitucinis teismas, taip pat yra valstybės įstaiga, viena iš teisminės valdžios įstaigų, ir, be abejo, oligarchinėje valstybėje visos valdžios įstaigos turi būti paklusnios oligarchinei viršūnei.

Bet jau įvyko „repeticija“, kai vienas abejotinas KT sprendimas dėl elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio buvo priimtas praėjusių metų pabaigoje. Šis straipsnis buvo nagrinėjamas KT, kadangi jis pažodžiui prieštaravo ES direktyvai, kuri nustato, kad elektros vartotojai, tame tarpe ir įmonės, gali jungtis prie elektros skirstymo tinklų per tarpininką – skirstymo bendrovę, arba gali jungtis tiesiogiai prie aukštos įtampos perdavimo tinklų, jeigu tiktai jie sugeba pasistatyti pastotę. Daugybė bendrovių, įmonių, įstaigų ir organizacijų sugeba tai padaryti ir jiems elektra kainuotų pigiau. Tačiau kai privačių savininkų grupelė privatizavo elektros skirstomuosius tinklus, Seimas nusprendė, kad tik tuo atveju, jeigu skirstomųjų tinklų savininkai nenori tavęs prijungti, tai tik tada tu gali jungtis prie elektros perdavimo linijos tiesiogiai. O šiaip, kiekvienas elektros energijos vartotojas, kiekviena įstaiga, bendrovė ar organizacija turi jungtis per tarpininkus ir užtikrinti jiems pelną.

Be abejo, kad elektros skirstomųjų tinklų savininkai su mielu noru tą pelną pasiima, todėl iki šiol jie neatsisakė pajungti nei vieno vartotojo, išskyrus keletą stiprių monopolistinių bendrovių, su kuriomis nenorėjo pyktis. Tai Bronislovo Lubio bendrovė ir dar viena kita, kurioms buvo leista prisijungti tiesiogiai prie elektros perdavimo tinklų. Tokioms bendrovėms, aišku, gamyba yra pigesnė, o visi kiti elektros vartotojai privalo jungtis per skirstomuosius tinklus. Ir nuo tada šalyje prasidėjo vis didėjanti infliacija, kadangi čia yra ne uždirbti pinigai, atitenkantys monopolistams. Tiesiog, elektros paskirstymo tarpininkas, be jokių pastangų ir darbo, renka pinigus ir kraunasi sau pelną.

Toks priverstinis skirstomųjų tinklų tarpininkavimas, už kurį gaunamos milžiniškos lėšos, yra didelis Konstitucijos pažeidimas, nes pažeidžiamos elektros vartotojų teisės. Tačiau Konstitucinis teismas praėjusių metų pabaigoje „išfilosofavo“ ir nusprendė, kad ES direktyva, leidžianti elektros vartotojui rinktis pasijungimo būdą, iš tikrųjų, tokios teisės lyg ir nesuteikia, o elektros energetikos įstatymo 15 straipsnis nepažeidžia Konstitucijos, nepažeidžia vartotojų teisių, jie privalo jungtis per tarpininkus, nes tai labai „naudinga“ valstybei, ir visiems mums, nors dėl to kyla infliacija šalyje ir netgi ekonominė krizė!..

Pasirodo, kad KT nieko blogo tame neįžvelgė, ir tik vienas iš naujai paskirtų KT teisėjų, berods Gintaras Šileikis, tada išdrįso balsuoti prieš tokį sprendimą, o visi kiti teisėjai neišdrįso pasipriešinti tai oligarchinei viršūnei.

 Tai štai tokia „repeticija“ KT pernai jau buvo padaryta! Ir todėl, aš manau, kad dabar Konstitucinio teismo sprendimas dėl „Leo LT“ sandėrio, kuris prieštarauja net kelioms ES direktyvoms, draudžiančioms kurti elektros monopolius bei pažeisti vartotojų teises, keliems Konstitucijos straipsniams dėl sandėrio skaidrumo, ko gero, ir vėl bus „filosofinis“: bus pripažinta, kad tokios ES direktyvos veikia, bet „Leo LT“ atveju visai nebūtina jų laikytis.

Dabar mes gyvename štai tokioje oligarchinėje valstybėje, kur kitaip net negali būti, nes kiekvienas valdžioje galvoja tik apie savo ateitį. Ir kol yra ta oligarchinė, nerenkama valdžia, kuri priiminėja pagrindinius sprendimus, visi kiti priversti orientuotis į tai.

Todėl žiūrėsime, koks bus antrasis KT sprendimas, šį kartą dėl oligarchinio „Leo LT“ sandorio teisėtumo. Manau, tuo privalėtų aktyviau domėtis Lietuvos piliečiai, stebėti, koks bus priimtas KT sprendimas, kaip bus ginamos valstybės teisės, kokie bus išsakyti argumentai, priimant sprendimus. Nes čia, iš esmės, sprendžiasi ne tik konkrečiai „Leo LT“ ir Lietuvos energetikos likimas, bet, apskritai, sprendžiamas teisinės valstybės likimas!..

KT posėdžiai yra vieši ir būtų gerai, kad žmonės tyliai, ramiai, nedarydami jokio spaudimo teismui, domėtųsi, kaip dirba Konstitucinis teismas ir koks bus priimamas sprendimas dėl „Leo LT“. Demokratinis piliečių judėjimas tuo ir turėtų skirtis nuo oligarchinės valdžios, kuri, nepaisydama jokių teisinių normų, jau kuris laikas daro spaudimą Konstituciniam teismui. Po to, kai KT priėmė nagrinėti „Leo LT“ bylą, tiek buvusio premjero Gedimino Kirkilo, tiek ir naujojo Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus vieši pasisakymai, aiškiai teigiantys, kad pats sandoris yra geras, tiktai reikia tobulinti „Leo LT“ valdymą, yra didelis spaudimas Konstituciniam teismui. Ir tai tik parodo, kad pagrindinės partijos ir jų vadovai yra suinteresuoti, kad KT priimtų sprendimą palankų oligarchinei viršūnei.

Aišku, kad įtakingi politikai, partijų lyderiai, tokiu būdu pažeidinėja Konstituciją, tačiau KT nedrįsta prieštarauti ir tyli. Todėl manau, kad piliečių demokratiškai išreikšta valia ir didelis susidomėjimas „Leo LT“ byla, turėtų pasitarnauti teisingumui, nes iki šiol visi svarbesni sprendimai pas mus būdavo priimami labai tyliai.

Pavyzdžiui, labai tyliai, net nepadiskutavus su visuomene, neišklausius ekspertų nuomonių, Seime buvo priimtas vadinamasis Atominės elektrinės įstatymas praėjusių metų vasarą, kai vienai privilegijuotai bendrovei, vienam UAB-ui, buvo atiduotas valstybinės energetikos kapitalas. Tačiau dabar valdžia jau nebegalės šitaip elgtis, jeigu tauta domėsis, koks KT sprendimas bus priimtas šioje byloje.

Pagaliau, tai liečia visų Lietuvos žmonių uždirbtus milijardus, o valdžios grupelė susėdo ir atidavė tuos milijardus nedidelei saujelei privačių savininkų, ir tokiu būdu, nepaisydama žmonių valios, sukūrė stiprią oligarchinę valstybę. Kitoje demokratinėje šalyje, net neabejoju, būtų surengtas referendumas ir atsiklausta žmonių: atiduoti visų piliečių sukurtą nuosavybę į privačias rankas ar neatiduoti?.. Pas mus gi, atvirkščiai, visa Lietuvos energetika, tai yra, mūsų visų turtas, buvo atiduotas į privačias rankas, net nepasitarus su žmonėmis!..

Man atrodo, kad Lietuvoje esminis Konstitucijos pažeidimas yra tai, kad valdžia dažnai painioja save su valstybe. Valstybė yra tautos organizacija, o valdžia tėra tiktai tautos ir valstybės tarnas. Ir jeigu turtas priklauso valstybei ir tautai, tai valdžia, tarnaujanti tautai, privalo atsiklausti tautos: ar atiduoti mūsų pagrindinį strateginį turtą – elektros energetiką valdyti privačiai bendrovei, ar neatiduoti?.. Taip, tiesiog, būtina atsiklausti tautos, nes energetika yra visos tautos, o ne valdžios nuosavybė. Tuo tarpu, mūsų valdžia, grupelė žmonių Seime ir Vyriausybėje, pasielgė taip, tarytum jie būtų šitą turtą uždirbę ir prabalsavo už tai, kad jis būtų atiduotas oligarchinei grupuotei. Taigi, savo turtą galima atiduoti, bet ne visos valstybės!.. Aišku, kad jokie politikai tokios teisės neturėjo, jie nebuvo to pažadėję per jokius rinkimus ir jokio žmonių įgaliojimo tam neturėjo, todėl tokie valdžios sprendimai tikrai nepagrįsti ir neteisėti.

Manau, atėjo laikas padėti valdžiai susivokti, kad valstybė – tai tautos organizacija, o pati valdžia nėra valstybė, bet tiktai valstybės – tautos tarnas! Visos valstybės įstaigos privalėtų būti tarnaujančios valstybei, visuomenei, tautai – būtent taip yra parašyta mūsų Konstitucijoje. O dabar pas mus viskas yra atvirkščiai! Jeigu valdžia nusprendžia pasipildyti savo biudžetą, kitaip sakant, savo valdiškas kišenes, tai iš žmonių surenkami pinigai, didinami mokesčiai ir tauta priversta tarnauti tam, kad valdžia gautų dar didesnį finansavimą Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, nors ir taip jau jisai buvo pernelyg didelis, ypač ekonominės krizės laikotarpiu.

– Būtų nuostabu, jeigu šiuos jūsų žodžius išgirstu tie ponai valdžioje, tapatinantys save su valstybe, ir išgirstų liaudis!.. Tačiau iš tikrųjų dauguma žmonių yra labai nusivylę politikais, partijomis, valdžios institucijomis ir jau nebetiki, kad jų balsas kada nors bus išgirstas. Ką jiems patartumėte?

– Dabar yra susivokimo metas. Iš tikrųjų, reikėtų gerai suvokti tuos dalykus, apie kuriuos mes dabar kalbame, kas kam tarnauja ir kas turėtų priiminėti pagrindinius sprendimus valstybėje. Ir tik po to, mums, piliečiams, reikėtų paruošti tam tikrus pagrindinius sprendimus (aš apie tai galvoju), parašyti tam tikrų įstatymų ir kitų dokumentų projektus, kuriais remiantis būtų galima spręsti mūsų valstybės ateities klausimus. Tie įstatymų projektai turėtų aiškiai išreikšti piliečių poziciją „Leo LT“ klausimu ir dėl elektros energijos kainų didinimo, tiek ir kitų mokesčių didinimo klausimais, bei visais kitais visuomenei svarbiais klausimais.

Esu linkęs manyti, kad viską galima būtų išspęsti taikiai, demokratiniu būdu, nelaukiant kol iškils dideli konfliktai. Galima būtų surinkti piliečių parašus dėl įstatymų projektų ir konstituciniu, civilizuotu būdu parodyti valdžiai, kad Lietuvoje yra aiškiai išreikšta tautos valia, priimant vienokus ar kitokius svarbius sprendimus.

Manau, kad visas įmanomas pilietinio sąmoningumo ir demokratinio protesto formas dabar reikėtų pilnai išnaudoti, o kartu galvoti ir apie tai, kaip žmonėms organizuotis ir palaikyti tarpusavio ryšį. Žmonėms, kaip seniau, reikėtų pradėti gausiai rinktis ir palaipsniui visi tie procesai, be abejo, pajudės! Dabar mes esame dar tik pirmoje – susivokimo stadijoje ir ruošiamės pagrindiniams sprendimams.

Kaip ir daugelis aktyvių piliečių, pasirengusių veikti, taip ir aš neketinu likti nuošalėje. Tas pilietinis judėjimas neužilgo turėtų įgauti organizuotą, teisinę formą. Visos esminės permainos šalyje turėtų vykti demokratiškai, vadovaujantis Konstitucija. Viskas turėtų prasidėti ne nuo viršaus, bet iš apačios, kad tai nebūtų kažkoks elito judėjimas!..

 Dabar gi mes turime politinę valdžią, kuri laiko save elitu. Tai oligarchinis elitas, atitrūkęs nuo visuomenės. Netgi, daugelis politinių partijų eilinių narių visiškai nepritaria partijos vadovybės veiklai. Tai aš pastebėjau, bendraudamas su žmonėmis, įvairių partijų atstovais, kai man tekdavo dalyvauti bendruomenių susirinkimuose. Pilietiškai aktyvesni žmonės oponuoja savo partijų vadovybei, kuri turi vieną tikslą – būti valdžioje bet kokia kaina, pasiremiant savo partijos eiliniais nariais, pastaruosius paliekant vargti savo vargelį.

Aš pamačiau, kad daugelio partijų paprasti nariai, savo esmėje, yra demokratai, jie nėra oligarchinės valstybės šalininkai ir tikrai nenori, kad korupciniais sandoriais būtų atiduodamas valstybinis turtas saujelei savanaudžių žmonių!.. Jie visai kitokios mąstysenos, nei partijos vadovybė, tačiau nežino, ką dabar daryti. Kol kas, tie eiliniai nariai vis dar toje pačioje, senoje formoje „sėdi“ savo partijose, nes nežino kokiu būdu ir kur ieškoti problemų sprendimo. Ir todėl, palaipsniui, nuo apačios tas demokratinis judėjimas turėtų vystytis ir kilti aukštyn.

Tokie esminiai pasikeitimai tautos mąstysenoje jau įvyko kai kuriose pasaulio valstybėse ir ten krizės įveikimo planai visai kitokie, priešingi nei Lietuvoje. Pas mus krizė ne tik neįveikiama, bet dar daugiau gilinama, dar labiau spaudžiami žmonės ir turtinamas oligarchinis kapitalas!.. Pavyzdžiui, Amerikoje jau suvokta, kad taip elgiantis krizė tiktai gilėja. Lygiai toks pat suvokimas jau gimsta ir Europos valstybėse. Ir tik pas mus, Lietuvoje, kadangi oficiali valdžia yra kontroliuojama oligarchinės viršūnės, priimami tokie „antikriziniai“ sprendimai, kurie tik apsunkina tautos gyvenimą.  

– Jūs sakote, kad, telkiant pilietinę visuomenę, nereikėtų „iš viršaus nuleidinėti direktyvų“ ir žmonės patys turėtų pradėti susivokti, kas iš tiesų vyksta mūsų valstybėje, kas ją valdo. Šis susivokimo procesas, manau, tautoje vyksta nuolatos. Tačiau tokių žmonių, kurie dorai ir sąžiningai, profesionaliai, pasiremdami teisine kalba, galėtų ir norėtų diagnozuoti realią padėtį bei krizės mastą mūsų valstybėje, tokių žmonių Lietuvoje yra tikrai nedaug, vienetai!..

Mano giliu įsitikinimu, jūs esate vienas iš nedaugelio, galintis tai padaryti. Ir todėl dabar esate, tarytum, „optiniame taikiklyje“ tų vietinių oligarchų, kurie „prichvatizavo“ strateginius objektus, specialiųjų tarnybų, linkusių „pasiklausyti“, o taip pat, ir visos tautos, liaudies „taikiklyje“. Žmonės domisi, ką, vienu ar kitu klausimu, galvoja teisininkas Kęstutis Čilinskas. Tai visiškai nereiškia, kad paklūstama Kęstučio Čilinsko „diktatui“, tačiau yra akivaizdus pritarimas ir žmonių palaikymas.

Tad, ar nemanote, kad dabar, šiuo ypač sunkiu valstybei, krizės metu, jums nederėtų „lindėti krūmuose“, jaukioje advokato kontoroje, bet iš tiesų būti atviram mūsų pilietinei visuomenei?.. Šiaip ar taip, jau dabar gaunate įvairių signalų, telefono skambučių, susilaukiate daugybės laiškų bei kitokių žmonių palaikymo formų, ir raginimų imtis atsakomybės, konsoliduojant demokratines jėgas Lietuvoje, kadangi piliečiai jumis pasitiki, kreipiasi į jus.

– Toks pasitikėjimas, bent iš tam tikros dalies visuomenės, tikrai yra. Nemanau, kad galiu patikti visiems, tačiau nemaža dalis visuomenės, iš tikrųjų, kviečiasi mane į susitikimus. Bendruomenės organizuoja tokius susitikimus ir tai, ko gero, bus geriausias būdas, kai galima pasitarti su žmonėmis. Į vieną, kitą susitikimą jau buvau nuvykęs. Turiu kvietimų atvykti ir į kitus susitikimus įvairiuose Lietuvos miestuose.

Ko gero, nuo to reikėjo ir pradėti. Reikia piliečiams burtis ir kviestis pas save žmones, su kuriais jie nori kalbėtis ir tartis. Kiek galėsiu, tiek neatsisakysiu, ir atvyksiu kviečiamas. Mes bendrausime. Ir, iš tikrųjų, tuose susitikimuose matau žmonių pasiryžimą, kad jau reikia imtis konkrečių sprendimų. Tai mane, žinoma, kažkiek įpareigoja. Aš jaučiu atsakomybę ir vėliau priimsiu tam tikrus sprendimus. Sakau, vėliau, kadangi nieko negalima daryti staiga, emocingai, gerai visko neapmąsčius.

Viskas turi būti ramiai, gerai apgalvota ir piliečiai turėtų padaryti pačius geriausius sprendimus šioje situacijoje, be pagiežos, be pykčio, be primityvaus emocingo nusiteikimo, remiantis teisinių argumentų kalba. Pats modelis turėtų būti aiškus: dėl ko mes buriamės ir judame pirmyn? Kokie mūsų tikslai? Kaip išspręsti problemą?..

Mes matome, kad oficiali valdžia negali iš esmės spręsti problemų, kadangi yra suvaržyta tuo, jog turi tarnauti ne tautai, o tai oligarchinei viršūnei, ir pati nieko negali iš savęs „išspausti“. Vadinasi, mūsų oficialiai valdžiai reikia padėti. Reikės sugalvoti tam tikrus sprendimus ir visa jėga drauge sieksime jų vykdymo.   

– Kaip žinia, Seimo nariu tapote kiek daugiau, nei prieš metus, garbingai nukonkuravęs Viktorą Uspaskichą Dzūkijoje, vienmandatėje rinkimų apygardoje. Būdamas parlamentaru, visomis išgalėmis bandėte oponuoti Seimo įteisintai antikonstitucinei aferai „Leo LT“. Deja, nepavyko!..

 Na, o 2009 metai lemtingai sutampa su Europos parlamento ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais. Aišku, kad oligarchinė viršūnė, siekdama išsaugoti išsikovotas pozicijas Lietuvoje, iškels jų parinktus, gerai išreklamuotus bei proteguojamus kandidatus, tokius kaip Dalia Grybauskaitė, Gitanas Nausėda, Valentinas Ušackas ir taip toliau. Ar jūs dabar nejaučiate pilietinės pareigos, tiesiog, būtinybės iškelti savo kandidatūrą į Lietuvos Prezidentus šiuo itin svarbiu, netgi lemiamu mūsų valstybei momentu? Kaip nepriklausomas ir oligarchų neįtakojamas, laisvas pilietis, net neabejoju, jūs turite realių šansų laimėti ir tapti visos tautos išrinktu VILTIES PREZIDENTU!.. Ar galite pasakyti Lietuvos žmonėms, koks bus jūsų apsisprendimas?

– Man atrodo, kad prezidento rinkimai, kaip ir bet kurie kiti, tikrai turėtų būti demokratiški ir piliečiai turės teisę pasirinkti. Tai viena. Antra vertus, kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus turėtų būti remiamas tam tikros jėgos ir ta jėga turi būti pakankamai gerai organizuota. Nėra taip paprasta dalyvauti rinkimuose be organizuotos paramos. Netgi, techniškai tai yra sudėtinga, jau nekalbant apie finansinę ir visas kitas puses. Yra daug aspektų, kuriuos būtina įvertinti… Be abejo, galima būtų išsikelti savo kandidatūrą ir paoponuoti, bet norisi kad viskas būtų daroma rimtai ir kad pati kandidatūra būtų demokratiškai aptarta.

Jeigu jau mes siekiame, kad ši kandidatūra būtų demokratiškai nusiteikusių piliečių, orientuota į Konstitucijos atkūrimą, į demokratinės valstybės stiprinimą, antioligarchinė kandidatūra, kuri siektų, kad būtų grąžintas neteisėtai paimtas valstybinis turtas valstybei, tautai, ir tai būtų padaryta, aišku, teisiniu keliu, panaikinus neteisėtus sandorius, tai tokia kandidatūra į Lietuvos Respublikos Prezidentus turėtų susilaukti visuomenės pritarimo, susitikimuose su visuomene. Taigi, pirminis darbas, kuris turėtų būti atliekamas, tai susitikimai, bendravimai, organizavimasis ir panašiai. Manau, tik tokiu būdu, dalyvaudama šiame procese, ta kandidatūra turėtų natūraliai iškilti.

Niekam nenorėčiau primesti savo kandidatūros. Todėl ir į Seimą nėjau, atsisakiau dalyvauti rinkimuose, nors mano kandidatūra, prieš mano valią, ir buvo įrašyta Tėvynės sąjungos sąraše. Aš atsisakiau, nesutikdamas su tokia procedūra, o jie manęs paklausė – ko noriu? Tada jiems atsakiau: man reikia demokratinės procedūros. Malonu, kad jūs mane „įmetėte“ čia į tą sąrašą, bet visi kandidatai turi būti keliami demokratiškai, nuo apačios. Tai lygiai tas pats ir dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų. Turėtų būti gana demokratiškas judėjimas, kuris paremtų šią kandidatūrą.

Dabar mes žinome, kad tas „elitas‘, iš tikrųjų, kaip jūs sakote, įvardina tam tikras pavardes, sukuria tam tikrus reitingus ir problema „išspręsta“. Tokiu būdu piliečiams bus pateikta „ant lėkštutės“, iš ko jie turi teisę rinktis. Tačiau, galbūt, piliečiams pavyks susiburti ir iškelti savo kandidatą? Ir tik po to būtų galima įvardinti, kas jis bus, kai dauguma piliečių, susibūrę tam tikra organizuota forma, pareikš savo nuomonę.

– Tai, vis dėlto, ar jūs sutiktumėte, jeigu piliečiai „organizuota forma pareikš savo nuomonę“ ir paragins jus kandidatuoti į šalies vadovo postą ir tapti, tiesiogine prasme, TAUTOS PREZIDENTU?

– Aš niekada nejaučiu baimės ką nors dirbti. Jau ne kartą turėjau tokių situacijų, kai teko pademonstruoti savo pasirengimą darbui. Tačiau dabartinėje situacijoje reikėtų kalbėti ne apie tai. Dabar svarbiausia – kaip tautai per tokį trumpą laiką iki prezidento rinkimų pavyks organizuotis, susitelkti ir priimti tą sprendimą dėl savo remiamo kandidato į prezidentus?! Toks dabar yra pagrindinis uždavinys, jeigu tik galima suspėti padaryti tai per keletą mėnesių. Tai, žinoma, labai sudėtinga, nes laikotarpis labai trumpas. Bet tai tikrai nepraeis veltui – pats tas pilietiškumo augimas. Pilietinės visuomenės suaktyvėjimas ir apsijungimas bendriems uždaviniams spręsti – tai tikrai veltui nepraeis!.. Ar mes sugebėsime kartu visi iškelti savo kandidatą į Lietuvos Respublikos Prezidentus, ar nespėsime, matysim, kaip čia mums pavyks?..