Gyvenamojo būsto planavimo “progresas”
Atskirkite svetainę nuo virtuvės, o vonią – nuo tualeto. Gyvenamojo būsto planavimo regresas.
Neseniai teko domėtis nekilnojamojo turto skelbimais. Akyse raibte raibo nuo naujos statybos būstų pasiūlos.
Viskas juose buvo puiku, išskyrus dalinę apdailą, kainą ir darvieną dalyką. Patalpų išplanavimo kokybė gyventojo – ne statybininko – požiūriu.
Atvirai sakant, absoliučioje daugumoje atveju – totali katastrofa.
Toks jausmas, kad naujų statybų namus planuoja tie patys žmonės, kurie kūrė žymiąsias chruščiovkes. Ar net jų diedukai. Net Brežnevo laikų architektūriniai atradimai jiems nežinomi.
Kur dingo privalumas „laiptinėje šeši – dešimt, o aikštelėje tik du butai“?
Siūlomos daugiabutės laiptinių aikštelės ar net ilgiausi daugiaduriai kordoriai, kaip kokiuose bendrabučiuose.
Kur dingo jau įprastas „pereinamų kambarių nėra“?
Nūnai beveik visuose butuose privalomas būtent pereinamas gyvenamasis kambarys, tuo pačiu apjungiantis ir prieškambario, virtuvės bei įėjimo į šikinyką funkcijas.
Profesorius Preobraženskis, teigęs, kad valgį gaminti dera virtuvėje, valgyti – valgomajame, miegoti – miegamajame, o lengvintis – tualete, išvydęs tokius sprendinius kape apsiverstų.
Kas galėjo tikėtis, kad Nepriklausomoje Lietuvoje Švonderių anūkai darbuosis architektais ir planuos butus pagal savo senelio užmanymus?
Ir kad įėjimas išlauko, durys į tualetą, bent vieną miegamąjį bei virtuvės įranga atsidurs ….svetainėje?
Kurioje sėdintys svečiai bus priversti stebėti, kaip šeimininkė žongliruodama petelnėmis ir garuojančiais puodais ruošia jiems užkandžius, palydint nejaukiems garsams, atsklindantiems pro tualeto duris, už kurių tupi netikėto didelio strioko prispirtas namų šeimininkas.
Juk viskas vyksta vienoje patalpoje.
Nesu pajėgus suvokti, kodėl techninę patalpą, t.y. virtuvę, norima sujungti su svetaine?
Jei kalba neina apie studentišką studiją, kurioje ir miegamasis gali būti toje pačioje patalpoje.
Šeimos su vaikais atveju maisto ruošimas nesusiveda į kavos užvirinimą bei buterbrodėlių su lašiša užtepimą. Reikalingi rimtesni procesai, kurie tikrai nėra malonūs tiems, kas sėdi toje pačioje patalpoje.
Beje, pastebėjau, jog brangesnio naujos statybos būsto atvejais atskiros virtuvės sprendinys yra siūlomas,kaip didelė naujovė privalumas…;)
Apie tualeto ir vonios sujungimą išvis tyliu.
Toks sprendinys yra puikus USA namuose, kuriuose sanmazgų skaičius atitinka miegamųjų kiekį ar net jį viršija. Nes pirmame aukšte įrengiamas tualetas svečiams.
Ką apie tokius architektūrinius išradimus galvoja išdidūs kokio 100 kv.m. ir daugiau nei pusės milijono litų vertės buto gyventojai, rytais stumdydamiesi 3-4 žmonių gyvoje eilėje prie vieno sanmazgo, nežinau. Bet įtariu, kad nieko gero.
Tačiau vėlu gvaltos šauktis – pinigai jau sumokėti, atskirų šikinykų už juos nebuvo numatyta. Lauk eilėje ir glostyk neskustą barzdą.
Tuo labiau neaišku, kodėl dažnu atveju durys į WC įrengiamos tiesiai iš svetainės?
Nors pala, aišku – taigi tiesiog daugiau nėra iš kur. Patalpa viena, atskirti tik miegamieji.
Todėl visos tos klasikinio etiketo gudrybės, mokančios damą, kaip neatkreipus į save dėmesio atsikelti nuo stalo ir nepastebimai apsilankyti geroje vietoje, nebetenka prasmės.
Svetainėje įrengto tualeto atveju visi puikiai mato, kur tu eini ir girdi, ką tu ten darai. O atskirais atvejais gali net užuosti. Visiškas skaidrumas, škia…
Arba tai, kad visi buto langai išeina į vieną namo pusę?
JPRST, tai jeigu jau nuskilo įsigyti butą pietinėje pusėje, tai kepsi. Pasislėpti galėsi nebent tame vieninteliame tualete-vonioje. Ir tai tuo metu, kai jis nebus užimtas kito šeimos nario.
O jei jau šiaurinėje, vadinasi saulutės niekada nematysi. Nebent Palangoje vasarą per atostogas.
O jeigu butas prie judresnės gatvės, vadinasi ir miegamųjų langai į tą pusę. Keltis teks su pirmaisiais troleibusais. O jie, žalčiai, anksti pradeda važiuoti…
Kiek pamenu, Brežnevo laikais namus planuodavo taip, kad visų butų langai išeitų bent į dvi į skirtingas namo puses. Kai kurių netgi į tris.
O langai vienoje pusėje būdavo populiarūs nebent lenkų okupacijos laikais statytuose daugiabučiuose.
Kas gerai naujos statybos namuose – užatskirą mokestį yra požeminiai garažai. Smagu.
Iš kitos pusės, automobilis šiais laikais nebe fetišo dalykas, o tik važinėjimo rakandas. Gali ir gatvėje pastovėti.
Užtat sandėliukų naujos statybos namuose, kaip taisyklė, nebūna.
Man visada buvo smalsu, o kur šeimos, turinčios vaikų, naujos statybos namuose laiko visus tuos dviračius, rogutes, slides, paspirtukus, ledo ritulio lazdas, įvairius kamuolius, pripučiamas valtis, irklus ir kitą jaunosios kartos sportiniam turistiniam ugdymui skirtą inventorių?
Balkonuose? Požeminiuose garažuose? Pas močiutę senos statybos buto sandėliuke? Sodybose?
Nežinau, man fantazijos neužtenka įsivaizduoti.
——————-
Šiaip jau nesunku suprasti, kodėl statybininkai stato tokio kvailo išplanavimobutus. Nes jie pigesni savikainos požiūriu.
Ko nesuprantu, tai kodėl jie siūlomi tiek ekonominio, tiek prabangesnio segmento vartotojams.
Kodėl butai pasiturintiems daugiavaikiams ar senamadiškiems milijonieriams planuojami taip pat, kaip ir vakarykščiams studentams, sukantiems galvas ar dirbdami už vidutinį atlyginimą jie galės sau leisti turėti bent vieną vaikutį?
Kodėl statytojai beveik nieko nesiūlo žmonėms, kurie norėtų gyventi būste be pereinamų patalpų, su atskira nuo svetainės virtuve, su atskiru nuo vonios tualetu, su normalios formos ir dydžio kambariais, kurių langai išeina į skirtingas namo puses, su mažu kiekiu kaimynų laiptinės aikštelėje, su įrengtomis dviračių ir kitokio stambiagabaritinio inventoriaus saugojimo patalpomis ir pan.?
JPRST, kur gi ta nematoma Laisvos Rinkos ranka, kuri turėtų viską sureguliuoti?
Ar tikrai tuos lenkmečio, caro laikų ir serialo „Vedęs irturi vaikų“ įkvėptų keistų architektūrinių sprendimųnaujos statybos būsto išplanavime galima vadinti progresu?
Labai tuo abejoju. Labai.
—————
P.S. Iliustracijai tekste įdėjau dviejų nedidelių vienodos kvadratūros butų išplanavimo pavyzdžius:
A. 1961 m. ir 2008 m. 3 kambarių 75-77 kv. m. butai
B. 1981 ir 2014 m. 3 kambarių 62-64 kv.m. butai
Nesunku įsitikinti, kurio laikotarpio išplanavimas racionalesnis šeimos gyvenimo požiūriu.