Vardų kelionės (jų kilmė ir reikšmė)

Vardai

Vardų istorija. Reti istoriniai vardai. Vardo užrašymas, reikšmė.
Kiekvieno vardo istorija yra unikali, individuali, susijusi su konkrečiais žmonėmis, šeimomis, giminėmis. Norint geriau pažinti save, savo šaknis, tikrai verta pasidomėti savo vardo istorija. Tėvai ar seneliai atsineša iš praeities gražias vardo suteikimo tradicijas. Dažnai vardą nulemia protėvio sėkmingas likimas, aukšti pasiekimai, charakterio savybės. Būna, kad vaikui suteikiamas ne vienas, o du, trys ar net daugiau vardų – močiutes, senelio garbei ar ,,išėjusiems“ prisiminti. Žmoguje, turinčiame tris ir daugiau vardų, savo gyvenimą gali įprasminti kelios protėvių kartos. Keisdami vardą, nutraukiame ryšį su praeitimi – tarsi nutraukiame natūralų ėjimą nuo pradžios, norėdami judėti nauja kryptimi. Tikime, kad naujas vardas tai – naujas gimimas. Vienuoliai duodami įžadus naują gyvenimą pradeda nauju vardu. Kokie lietuvių krikšto vardai? Kiek vardų turėjo lietuviai?

Kazio Kuzavinio ir Bronio Savukyno parengtas “Lietuvių vardų kilmės žodynas”. Jame aiškinama kone 4000 dabar lietuvių vartojamų vyrų ir moterų vardų kilmė.

Lietuvių kalbos instituto svetainėje paskelbtas Vardyno skyriaus telefonas.

Kalbininkai visus lietuvių kalbos vardyno asmenvardžius skirsto į 3 grupes:

• Ikikrikščioniškieji lietuviškos kilmės vardai,
• Krikščioniškieji vardai,
• Naujieji vardai, atsiradę tik XX amžiuje.

Tradiciniai lietuviški vardai (pvz., Vytautas, Kęstutis, Birutė ir pan.).

Lietuvių vardai gali būti atsiradę iš įvairių bendrinių žodžių: Aušra, Banga, Rasa, Vakaris. Kiti kilo iš vietovardžių – Nida, Rusnė, Vilnius, Raigardas. Gal nelabai populiarūs, bet į atskirą grupelę išskiriamai naujieji vardai, atsiradę iš tautovardžių – Jotvingis, Aistė, Bartis, Galindas. Žinoma, ir patys įdomiausi – literatūriniai vardai, vėliau atkeliaujantys į realų gyvenimą: Eglė, Uosis, Ąžuolas, Jūratė, Kastytis. Retesni iš žymių žmonių pavardžių; Darius, Girėnas.

Lietuviškos kilmės vardai: Vardai, galintys turėti dvi kilmės traktuotes (lietuvišką ir kitatautę). Pvz., Saulius – biblinis vardas ir kartu lietuviškas (nuo Saulė), Bartas – trumpa vardo Bartolomėjus forma, bet kartu trumpa vardo Bartvydas forma arba prūsų genties bartų pavadinimas), Dovydas – biblinis vardas, bet kartu gali būti lietuviškas darinys Do- (kaip Dovilė, Domantas) + -vydas (Mantvydas, Vidmantas, Arvydas), Ieva – biblinis ir kartu lietuviškas pagal medį ievą, Arvydas – lietuviškas, bet kartu švediškas <!–Ahrvid.

Knygose, internete apstu informacijos apie vardų reikšmes, kilmę. Tačiau vargu ar bus prasminga savo vaikui dovanoti vardą iš sąrašo. Apie vardo prasmę ir reikšmę trumpai neparašysi, tad kantriems siūlau išplėstą žodyną.

Sekdama savo giminių vardų tradicijas pastebėjau per ilgus šimtmečius besitęsiančius pasikartojimus. Vienoje giminėje – Marija dažniausias vardas, kitoje, tarsi atsitiktinai, jis suteiktas tik vienai mergaitei. Kitoje giminės šakoje populiariausias (šiandiena retas) Florijono vardas.

Berniukui suteikdavo tėvo, senelio, prosenelio, dėdės, neretai krikštatėvio vardą, mergaitei – mamos, močiutės, promočiutės, tetos, krikštamotės vardą. Jeigu suteikiami keli vardai, tai vienas jų dažnai būdavo iš giminės medžio, arba krikštatėvių, kiti laisvai pasirinkti. Tėvų, vardus dažniau parinkdavo pirmagimiams. Pastebėjau tokią tendenciją, jeigu populiarus krikštatėvis kviečiamas ne tik giminių, bet ir kaimynų ir net kitų parapijų vaikus krikštyti, tai jo vardas būna ,,pasėjamas“ plačiai. Paprastai kuo kilmingesni tėvai, tuo daugiau vardų vaikui rinkdavo. Bajorai kartais turėdavo du, tris vardus, dvarininkai, grafai – po tris, keturis. Bet teko matyti valstiečių ir miestiečių turinčių po du ir tris vardus, tik gal rečiau. Vėliau tuokiantis, gimus jų vaikams, dažniausiai rašomas tik vienas, paprastai pirmas vardas. Bet pasitaiko, kad žmogus rašomas antruoju vardu arba visais trimis.
Viena iš tokių vardo suteikimo tradicijų – gimimo diena, kalendorinis arba taip vadinamas atsineštinis vardas.
Lietuviai rinkdami krikšto vardus buvo labai pastovūs, žmonės laikėsi tradicijų, retai kada ieškojo neįprastų, nežemiškų vardų. Tai krikščioniški vardai, plačiai pasklidę po visą krikščioniškąjį pasaulį, dažnai sutinkami ir šiandien. Tačiau būta visko. Keliaujant knygų įrašais nuo Žagarės iki Breslaujos, teko rasti vieną kitą įdomesnį vardą. Retesni, įmantresni vardai dažniau parenkami bajorų ar didikų vaikams, gal jie daugiau keliavo po pasaulį, atsiveždavo kitų šalių vardų, nevengė originalių variantų. Įžymūs žmonės įtakojo vardų plitimą, nes po 1812 metų dažnas lietuvis įgijo Napaleono vardą.

Iliustruoju keletu įrašų, kuriuose matomos aptartos vardų parinkimo tradicijos.

Suteikiami tėvų, senelių, krikštatėvių vardai:

1895 m.

Obelių parapijos bažnyčioje grafai Bronislavas Antanas ir Marija Juzefa Adelė Riomeriai krikšto metu savo dukrai suteikia keturis vardus: Jadvyga Teresė Sofija Adelija (motinos vardas Adelė perduodamas dukrai). Šioje bažnyčioje grafai Eduardas Mataušas Jonas Oktavijus ir Eufrozina Jozefina Riomeriai iš Antanašės miestelio savo sūnui suteikia keturis vardus: Eduardas Valerijonas Aleksandras Mykolas (pirmas vardas-Eduardas sutampa su tėvo pirmuoju vardu).

1853 m. Kelmės parapijos bažnyčioje susituokė bajorai Leopoldas Eduardas (2vardai) Janavičius ir Vincentina Uršulė Stefanija(3 vardai) Gitautaitė. 1862 m. jų duktė krikštijama trimis vardais: Vanda Joana Antanina (Antanina paveldėtas vardas, Antanas Janavičius buvo jos senelis).

1814 m. liepos 21 d. Sedos parapijos bažnyčioje liuteronai Joanne G“ohling ir Laurentia Rikla savo sūnui suteikia tris vardus; Joannem Eduardum Vladimirum (lot.) Jo krikštatėvis – Vladimiras Gadonas.

Suteikiami keli vardai:

1880 m

Obelių parapijos bažnyčioje valtiečiai Vincentas ir Liudvika Vienožinskiai savo dukrai užrašo du vardus: Adelaida Karolina.

1794 m. balandžio 22 d. Joniškio parapijos bažnyčioje bajorų Karolio ir Onos Linkevičių dukra krikštijama trimis vardais: Sofija Kotryna Agnietė.

1882 m. lapkričio 10 d. Sedos parapijos bažnyčioje grafų Konstantino ir Sofijos Pliaterių dukra krikštyta dviem vardais Marija Teresė.

1826 m. liepos 24 d. Sedos parapijos bažnyčioje bajorai Felicijonas ir Teklė Gadonai dukrai suteikia keturis vardus: Mykolina Marija Antanina Modesta ir 1823 m. sūnui – keturis vardus: Antonijus Eleuterijus Athanasijus Zacharijus. Taip pat kilmingi Gadonai, tuo laikotarpiu krikštija vaikus nemažiau trijų, dažnai keturiais vardais.

Šiame įraše matome tikrai retus vardus Eleuterijus Athanasijus, kol kas analogiškų archyve nesu radusi. Vardų žinynuose esu radusi panašius:

Šventasis Eleuterijus (189 m.) – popiežius nuo 175 (174?) Graikų kalba jo vardas reiškia „laisvas“. Atanazas vyriškas vardas, senovės graikų, kuris reiškia “nemirtingas”; iš Graikijos α, Minus ir θανατος (Thanatos) mirties. Šv Atanazas 4 a. buvo Aleksandrijos vyskupas.

1891m Obeliai

elena, http://giminesmedis.blogas.lt