Kiek kainuoja vaikas?
Neseniai Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė informaciją, kad šeimose, kuriose auga vaikai, vienam žmogui tenkanti pajamų dalis yra mažesnė.
Besilaukianti vaikelio šeima turės pakeisti savo išlaidų planus, kad nemigo naktų, gimus kūdikiui, dar labiau neapsunkintų rūpesčiai dėl pinigų. Kol mama (arba tėtis) sėdi namuose, šeimos pajamos būna mažesnės. Mūsų šalyje mamos gauna maždaug keturis mėnesius mokamų gimdymo atostogų ir gali vaiką prižiūrėti iki vienerių metų gaudamos maždaug 70 proc. buvusio uždarbio. Taigi jei tėčio ir mamos pajamos panašios, šeima jau gauna 15 proc. mažesnes pajamas. Vėliau, jei mama (arba tėtis) nepradeda dirbti, tenka išmokti gyventi iš vieno pajamų šaltinio, nes socialinės išmokos už vaikus nesiekia 100 litų per mėnesį. Sprendimas, kada grįžti į darbą, neretai yra nulemtas finansinių priežasčių. Jei mamos grynosios pajamos nesiekia 1 000 litų, mama į darbą gal ir neskubės, nes beveik visą algą teks atiduoti auklei už vaiko priežiūrą. Išlaidos auklei didžiuosiuose miestuose vidutiniškai sudaro 500–700 litų. Taigi jei nėra kitokių priežasčių (nespaudžia darbdavys, mama „nedūsta “ tarp keturių sienų ir košyčių ir nebijo prarasti kvalifikacijos), tokio dydžio darbo užmokestis grįžti į darbą neskatina.
Teks koreguoti savo išlaidas ir gyvenimo būdą. Tam jau galima pradėti ruoštis iki gimstant vaikeliui. Galima pabandyti gyventi iš vienos algos, o kitą taupyti – kaupti atsargas nenumatytiems atvejams ir naujoms išlaidoms. Gimus vaikeliui, saugumo poreikis sustiprėja. Mamai sėdint namie, dalis išlaidų sumažėja savaime – nebereikia į darbą (transportas, drabužiai), maistas gaminamas namie, kūdikiui pirmąjį pusmetį taip pat užtenka mamos pieno. Tačiau atsiranda ir naujų išlaidų: naujagimiui reikia baldų, drabužių, higienos priemonių, vežimėlio, padidėja vandens, elektros suvartojimas. Kažin ar vienkartinė 1000 litų valstybės pašalpa kompensuoja padidėjusias išlaidas. Taigi dar prieš gimstant kūdikiui vertėtų sukaupti pinigų visoms šioms įsikūrimo išlaidoms – apie 1 000–1 500 litų. Tikslingai taupant po 15 proc. šeimos pajamų, per devynis laukimo mėnesius šią sumą įmanoma nesunkiai sukaupti.
Gimęs vaikelis yra tiesiogiai priklausomas nuo tėvų pajamų. Todėl protinga būtų pasirūpinti tėvelio gyvybės draudimu. Užsieniečiai reikalingą draudimo sumą apskaičiuoja pagal išlaidas vaikui iki pilnametystės. Atsižvelgus į šią rekomendaciją, draudimo suma turėtų būti ne mažesnė kaip 100 000 litų (skaičiavome praėjusią savaitę).
Dažnai vaiko atsiradimas šeimoje skatina keisti būstą, automobilį. Tam imamos paskolos. Kol vaikelis negimęs, didžiausia galima paskolos suma bus didesnė (skaičiuojamos dviejų asmenų išlaidos). Vis dėlto, vertinant savo galimybes, reikėtų atsiminti, kad, atsiradus trečiajam, išlaidos išaugs, o kurį laiką sumažės ir pajamos. Neretai tokiu atveju žmonės pasinaudoja galimybe atidėti paskolos grąžinimą ir kurį laiką mokėti tik palūkanas. Tuomet palūkanų sumokėsite daugiau negu neatidėdami (palūkanos būtų skaičiuojamos nuo nemažėjančios paskolos sumos), todėl reikėtų stengtis šį periodą, kiek įmanoma, sutrumpinti. Jei gavote lengvatinę paskolą, kai vaikelio dar nebuvo, gimus vaikeliui, galite gauti valstybės subsidiją (10 proc. likusios paskolos).
Kai turite vaikų, patogiau, jei gyvenate arčiau prie geresnės mokyklos, toliau nuo judrių gatvių, ten, kur geras susisiekimas visuomeniniu transportu. Gera gyvenamoji vieta ilgainiui leidžia saugiau jaustis, sutaupyti laiko ir pinigų.
Dar viena tema – vaiko draudimas. Pagrindinė priežastis, kodėl tėveliai renkasi vaikų gyvybės draudimą, – draudimas nuo traumų ir noras sukaupti pinigų vaikų mokslui arba savarankiško gyvenimo pradžiai. Ne paskutinėje vietoje ir pajamų mokesčio lengvata, dėl kurios šis ilgalaikis taupymo būdas yra pelningesnis. Draudimas nuo traumų – aktualus ir naudingas. Kalbant apie gyvybės draudimą, svarbu paminėti, kad turėtų būti apsidraudę patys tėvai, kurie uždirba pajamas ir išlaiko vaikus. Ar tikslinga kaupti pinigus vaikams? Dažnas lietuvis atsakys teigiamai. Vakariečiai pirmiausia rūpinasi patys nelikti be santaupų senatvėje. Užaugę vaikai galės užsidirbti patys arba skolintis.
Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė
Paskelbta „Lietuvos žiniose“ 2005 06 06
