Išlįskite iš ,,šiltnamio”

Vasarą nereta pamirštame vaikučių varvančias nosytes, skaudančias gerklytes, pakilusią temperatūrą. Kad taip visada būtų! Ir vis dėlto būkite budrios, juk vasara gana trumpa ir darganotas ruduo ne už kalnų.
Tiems tėveliams, kurie nusprendė vasarą pradėti stiprinti vaikučių sveikatą, pataria VŠĮ Šeškinės poliklinikos vaikų gydytoja Audronė Kirdeikienė.

Daugelis tėvelių atostogas renkasi rugpjūtį. Tad nuo ko rekomenduotumėte pradėti, pavyzdžiui, dvimetuką grūdinti šį mėnesį?

Grūdinti vaikučius reikėtų jau nuo kūdikystės, tačiau jei to nedarėte iki dvejų metukų, galima pradėti ir dabar… Jei mažylis iš viso negrūdintas, rekomenduočiau pradėti nuo oro ir salės vonių. Stenkitės kuo daugiau laiko praleisti lauke, nepaisant, saulėta ar lašnoja. Sakoma, nėra blogo oro, o tik netinkama apranga. Nerenkite vaikui daugiau drabužių, nei patys apsirengę. Nepamirškite, kad mažylis daug daugiau juda. Prie saulės vonių pratinkite irgi pamažu – nepamirškite apsauginių kremų nuo ultravioletinių spindulių. Atviroje saulėje dvimetį iš pradžių laikykite tik su medvilniniais marškinėliais, geriausia iki 11 val. ir po 16 val. Buvimo laiką pamažu ilginkite, tačiau maksimumas neturi viršyti 1-2 val. Kitą laiką geriausia praleisti medžių šešėlyje. Rugpjūtį labiausiai įšyla vanduo, todėl nepamirškite vandens malonumų. Jei jūros vanduo žemesnis nei 17-18 laipsnių, gal vertėtų pasinaudoti pripučiamu baseinėliu, o vėliau pereiti prie taškymosi ir maudynių atviroje jūroje. Tik jokios prievartos. Grūdinimas turi būti malonumas.

Manoma, kad vasarą vaikus būtinai reikia nuvežti prie jūros nors savaitei, jog pakvėpuotų jodo prisotinto pajūrio oro. Ar tai tiesa?

Prie jūros veikia daug grūdinančių veiksnių iš karto. Tai ir jūros vanduo su savo druskomis, saulė, vėjas, smėlis bei švarus, druskomis, jodu prisodrintas, su dumbliais pajūrio oras. Pajūrio oras labai skiriasi nuo to, kokiu mes kvėpuojame miestuose – nei dulkių, nei teršalų, nei sunkiųjų metalų. Svarbu ir tai, kad mažiau yra ir žiedadulkių bei kitų alergenų. Jūros druskos labai gerai veikia kvėpavimo takų gleivines. Pajūrio oro vonios – puiki profilaktikos priemonė nuo dažnų slogų, tonzilito, bronchito, alerginių ligų.

Ar galima leisti vaikams (ir kokio amžiaus) lakstyti basomis, ypač iš ryto per rasotą žolę?

Basomis leiskite lakstyti bet kokio amžiaus vaiką. Geriausia tinka pajūrio smėlis. Tačiau jei žolė švari, žema, žinoma aplinka, tinka ir pievutės, ir teritorija prie sodybos. Tik būtinai įsitikinkite, kad mažylis nesusižeis ar nesutiks pastarųjų metų „siaubo” – erkės. Lakstymas ir vaikščiojimas basomis – nepakeičiama grūdinimo priemonė, nes pade yra net 36 refleksogeninės zonos, susijusios su įvairiausiais organais. Bėgiojimas basomis yra ir plokščiapėdystės profilaktika bei gydymas.

Braidymas po ežerą, upę ar jūrą… Ar tai irgi grūdinimasis?

Taip, nes veikia vandens ir oro temperatūrų skirtumas, taip pat masažuojami padai. Visuomet maudynes pradedame nuo braidymo, kad nebūtų tokio staigaus perėjimo į vandenį. Šokti staiga į vandenį nepatartina nei suaugusiesiems, nei vaikams.

Kiek vaikui leisti mirkti pripučiamame baseinėlyje šalia namų? Kokia vandens temperatūra turėtų jame būti?
Pradedame nuo 5-10 min., o vėliau ir ilgiau. Priklauso nuo oro, vandens temperatūros, vaiko amžiaus. Saulėje vanduo įšyla iki 26-30 laipsnių. Po maudynių mažylį nušluostykite. Jei diena karšta, oro temperatūra apie 30 laipsnių, maudytis galima ilgiau ir dažniau.

Kaip suprasti, kada jau gana, o kada ne, kad grūdinimas būtų sėkmingas?

Vandens temperatūrą mažiname pamažu, po 1-2 laipsnius. Tai ilgas procesas. Nemanykite, kad nuo kelių maudynių jūroje ar ežere mažylis užsigrūdins. Tai pradžia. Tik po kelių mėnesių kantraus darbo pastebėsite, kad mažiukas vis rečiau serga, darosi aktyvus, guvus, tikras gyvasis sidabras. Pasibaigus tokiai trumpai vasarai, toliau vaiką grūdinkite namie. Tai ir kontrastinis dušas, baseinas, pirtis. Nepamirškite mankštos, sporto, buvimo gryname ore.

Dar ne taip seniai (prieš penkiolika metų) pediatrai siūlė mamoms vasarą išrengti mažylius ir palikti visai dienai tik su kepuryte. Žinoma, netoli namų, t.y. kur yra medžių šešėliai, kad bėgiodamas vaikutis „maudytųsi” ir saulės voniose. O kaip yra šiandien?

Viskas keičiasi: mūsų aplinka, mes. Dėl įrodyto žalingo ultravioletinių spindulių poveikio dabar atviroje saulėje nerekomenduojama būti visiems, ypač vaikams. Būtini apsauginiai kremai su specialiais filtrais. Jei saulėje tenka būti ilgiau, vaikus rekomenduojama aprengti šviesiais medvilniniais drabužėliais. Medžių paunksmėje, jei diena šilta, drabužėlių nereikia, bet kepurytė nebūtina tik apsiniaukusią dieną.

Jei vaikutis jau su varvančia nosyte, ar būtina nutraukti kontrastines vandens ar oro vonias?

Jei grūdinti tik pradėjote, gal ir verta susilaikyti kelias dienas. Tačiau jei vaikas ne pirmą savaitę maudosi kontrastiniame duše ir retai serga, tikrai neverta nutraukti šių procedūrų. Juk tai vienas malonumų ir sveikatos šaltinių, tik vertėtų atidžiau pasekti sveikatos būklę.

Jei vaiko jautri gerklė, skundžiasi, kad skauda, kaip ją grūdinti? Gal pagelbėtų vaikų mėgstami ledai?

Sergantiesiems gerklės uždegimais, tonzilitais labai tinka mūsų pajūrio klimatas. Ledai irgi veikia kaip grūdinimo priemonė. Iš pradžių rekomenduojama valgyti aptirpusius ledus, o vėliau jau nepakenks ir sušalę. Geriausiai tinka riebesni, pvz., plombyro ledai, nes grietinėlė (riebalai) sumažina šalčio poveikį. Vaisiniai ar šaldytų sulčių ledai dažnai sukelia anginą. Juk karštą dieną jie greičiau tirpsta, vaikas stengiasi kuo greičiau juos sulaižyti, o gerklytė dar neatspari dideliam temperatūrų skirtumui. Taigi vietoj grūdinamojo poveikio vaikas suserga. Negalima ledų valgyti sukaitusiam, suprakaitavusiam, ištroškusiam vaikui.

Kaip dažnai reikėtų kaitintis pirtyje siekiant užsigrūdinti?

Šiandien pirtis yra pirmiausia grūdinimo bei malonumo priemonė. Kūno higienai tikriausiai tektų antroji vieta. Deja, Lietuvoje apie tai nėra mokslinių darbų, tuo tarpu užsienyje šia tema rašomi moksliniai straipsniai. Ir visi jie apie teigiamą pirčių poveikį žmogaus sveikatai. Suomijoje apie 12 proc. naujagimių pirmą gyvenimo mėnesį jau maudomi pirtyje. Iki 1 m. pirtyje apsilanko net 70 proc.mažiukų, o iki 2 m.lieka tik 5 proc.nepabuvusių pirtyje. Ir ką js manote? Suomijos mažieji priklauso sveikiausių pasaulio vaikų grupei. Kokio amžiaus vaiką Lietuvoje jau galima vestis į pirtį, priklauso nuo tėvų požiūrio, noro ir galimybių. Nepamirškite svarbiausio – būtina pasitarti su vaiko gydytoju, ar nėra tam kokių nors kliūčių. Svarbu ir tai, kaip reaguoja vaikas. Netaikykite jokios prievartos.
Jis turi maloniai jaustis pirtyje. Užtektų maudytis 1-2 kartus per savaitę.

Ar vakare, atvėsus orui, būtina vaikutį aprengti megztuku, apmauti ilgomis kelnėmis ir pan.?

Jeigu vaiko rankytės šiltos, jis linksmas bėgioja, žaidžia judrius žaidimus, nekūtokite į šiltus drabužėlius, nes taip tik suprakaituos ir greičiau gaus slogą. Neauginkite vaiko „šiltnamyje”.

Ar yra kokių nors žolelių preparatų, padedančių stiprinti imunitetą ir ar rekomenduojate jų vartoti?

Vasarą reikėtų vartoti kuo daugiau vaisių, daržovių, uogų. Vaistus, skatinančius imunitetą, rekomenduočiau gerti rudens pradžioje. Visada verta pasitarti su savo pediatru. Jis nuspręs, ar užteks vitaminų, ėžiuolės, ar vertėtų skirti imunostimuliatorių, skiepų.