Atodangos: nuo „Lauros originalo“ iki „Literatūrinių pranašysčių“

Nejaugi nebeišvysime Vladimiro Nabokovo „Lauros originalo“? Jau ne pirmą kartą per literatūrinį pasaulį sklendžia žinia, kad V. Nabokovo sūnus D. Nabokovas paisys tėvo testamento ir sunaikins paskutinį vieno žymiausio XX a. rusų rašytojo kūrinį – nebaigtą novelę „Lauros originalas“. Penkiasdešimt šio kūrinio kortelių laikoma vieno Šveicarijos banko saugykloje. Beje, „Lauros originalo“ nesiryžo sunaikinti V. Nabokovo žmona Vera, mirusi 1991-aisiais.

V. Nabokovas savo testamente yra nurodęs, kad jam nepriimtina mintis, jog skaitytoją pasiektų kūrinys, užbaigtas tik galvoje, bet ne ant popieriaus.

Kaip praneša „Guardian“, pokalbiuose telefonu ir elektroniniuose laiškuose D. Nabokovas amerikiečių literatūros kritikui R. Rosenbaumui pabrėždavo, kad taip ketinąs apsaugoti nuo kritikų „Lauros originalą“, nenorįs, jog šio kūrinio neištiktų kriminalinio idiotiškumo lygį pasiekę „Lolitos“ tyrinėjimai.

V. Nabokovo talento gerbėjai ragina D. Nabokovą susilaikyti nuo tokio žingsnio, nes šis kūrinys, anot rašytojo sūnaus, „nuostabus, gyvybingas, savo turiniu radikaliausias rašytojo rankraštis – jo kūrybos kvintesencija“.

Kembridžo „pornobiblioteka“. „The Daily Telegraph“ pranešė, kad atskleista Kembridžo „pornobibliotekos“ paslaptis, kuri jaudino ne vieną šios prestižinės mokslo įstaigos studentų kartą: neva pornografija saugoma 17 aukštų bibliotekos bokšte.

Šiame 1934 m. pastatytame bokšte buvo rasti tik kuklūs karalienės Viktorijos laikų meilės etiketo aprašymai. Ir nieko pikantiškesnio. Jame saugoma apie 200 tūkst. knygų, kurių niekas rimtai neskaitė, kai kurių – net nepavartė. Pasak Kembridžo bibliotekos bokšto vadovės, čia saugomos XIX a. pab.–XX a. pr. knygos yra lobis tiems žmonėms, kurie nori daugiau sužinoti apie Viktorijos epochos visuomenę, jos manieras. Paaiškėjo, kad bibliotekoje yra kur kas daugiau vėlesnių laikų pornografijos, nes bibliotekoje saugoma po vieną kiekvieno šalyje išleisto leidinio egzempliorių.

Ką skaito estai? Estijos viešųjų bibliotekų statistikos duomenimis, šalyje populiariausia rašytoja yra amerikiečių „moterų romanų“ autorė N. Roberts, aplenkusi S. Brawn ir A. Christie (anot UNESCO Index Translation, A. Christie pagal vertimus pasaulyje yra antra, N. Roberts, aplenkdama Karlą Marxą, užima trisdešimtą vietą). Estų literatūros klasikas J. Krossas yra tik antro dešimtuko pabaigoje. Tai rodo skaitymo tendencijas Estijoje: bestseleriai, ypač moterų literatūros, čia mėgstamesni.

Interneto duomenų bazėje galima rasti ir kitų įdomių dalykų: kai kuriose Estijos kaimo bibliotekose yra penkiolika B. Cartland romanų, tačiau jos neturi nė vieno L. Tolstojaus, žymiausių estų rašytojų kūrinio.

Pavogti Emile’io Zola laiškai. Iš Medano (Prancūzija) miesto merijos pavogti du E. Zola laiškai. Viename E. Zola pranešė, kad dovanoja didelę pinigų sumą vietos bažnyčios vitražų remontui, kitame – jog dėl išvykos negalėsiąs dalyvauti miesto tarybos posėdyje. Medane rašytojas gyveno nuo 1878-ųjų, kai už vieno romano honorarą nusipirko kuklų namą (jame gyveno iki mirties 1902 m.).

Kai E. Zola gyveno Medane, parašė aštuonis romanus. Čia 1885 m. baigė kurti „Žerminalį“. Gaudamas didelius honorarus, E. Zola perstatė namą ir jame pradėjo rengti populiarius „Vakarus Medane“, kuriuose aktyviai dalyvaudavo G. de Maupassant’as. Dabar šiame name yra įkurtas rašytojo muziejus.

Nobelio premijos laureatui – plagiato byla. Barselonos Konstitucinis teismas atnaujino 1989 m. Nobelio literatūros premijos laureato Camilio Jose Celos bylą – 2001 m. jis buvo apkaltintas plagiatu. 2002 m. rašytojui mirus, byla buvo sustabdyta.

Ieškovė rašytoja C. Formoso tvirtina, kad C. J. Cela pasisavino jos romano „Carmen, Carmela, Carmina“ fragmentus ir juos panaudojo knygoje „Šv. Andriaus kryžius“ („La Crus de San Andre“). Šis kūrinys C. J. Celai atnešė premiją „Planeta“ ir 225 tūkst. eurų apdovanojimą. C. J. Cela teismui liudijo apie savo nekaltumą, ir teisėjas sutiko su rašytojo liudijimu. Tačiau vėliau ekspertas nurodė, jog abiejuose kūriniuose yra bendrų detalių, aprašoma ta pati vietovė, tas pats veiksmo laikas, tokia pati veikėjo pavardė, panaši pasakojimo forma. Ši išvada ieškovei pasirodė neišsami, todėl šiemet teismas įpareigojo atlikti visavertę ekspertizę ir palyginti abu tekstus pagal 65 požymius.

„Baimė“ – antisemitizmo objektas. Krokuvos prokuratūra svarsto galimybę patraukti atsakomybėn Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantį istoriką J. Grosą už lenkų tautos apjuodinimą. Kaip pranešė agentūra „Reuters“, kaltinimo priežastis – pasaulyje didelio dėmesio susilaukę istoriko kūriniai „Kaimynai“ ir „Baimė: antisemitizmas Lenkijoje po Aušvico“. Pastarajame tvirtinama, kad žydų naikinimas tęsėsi ir po karo. Nauja knyga Lenkijoje sukėlė didelį akademikų, politikų pasipiktinimą, tačiau yra ir kitaip antisemitizmo problemą vertinančių ir kviečiančių rimtai diskusijai. J. Grosas mano, jog dėl antisemitinių išpuolių Lenkiją paliko apie 20 tūkst. žydų.

Mirė „naujojo romano“ pradininkas. Vasario 18 d. Kanuose, sulaukęs 85 metų, mirė prancūzų rašytojas Alainas Robbe’as-Grillet, išplėtojęs „naujojo romano“ teoriją, palaikęs ryšius su prancūzų kino „naująja banga“. Bestselerių sąraše – jo romanai „Trintukai“, „Seklys“, „Pavydas“.

A. Robbe’o-Grillet kūriniai išversti į daugiau kaip 25 pasaulio kalbas. 1998 m. lietuviškai pasirodė jo romanas „Labirinte“ (vertė G. Čepinskienė).

2005 m. A. Robbe’as-Grillet buvo išrinktas Prancūzijos meno akademijos akademiku, tačiau nedalyvavo nė viename posėdyje.

Literatūrinės pranašystės. Aleksandras Ryžovas beveik dvylika metų rinko medžiagą pernai rusų kalba pasirodžiusiai knygai „Literatūrinės pranašystės. Jie išpranašavo ateitį“. Autorius surado per 200 tokių pranašiškų „keistenybių“, kurios iliustruojamos konkrečiomis Biblijos, Nostradamo, taip pat pastarųjų dešimtmečių autorių tekstų ištraukomis. Į šį kontekstą pateko ir lietuvių rašytojai V. Montvila, J. Janonis, V. Valaitis, kurių kūriniuose rasta kūrėjų ateitį išpranašaujančių eilučių. Knygoje skaitome literatūrinius paliudijimus, kaip, pavyzdžiui, amerikiečių fantastas A. Clarke’as 1945 m. prakalbo apie ryšio palydovus, H. G. Wellsas aprašė biologinį ginklą, dirbtinį apvaisinimą, 1910-aisiais samprotavo apie atominės energetikos vaidmenį žmonijos istorijai, F. Kafka 1919 m. apsakyme „Pataisos kolonijoje“ detaliai aprašė saloje esančią įstaigą, visiškai panašią į nacių koncentracijos stovyklas, kurios atsirado po dviejų dešimtmečių… „Literatūrinėse pranašystėse“ yra per 650 autorių pavardžių ir jas palydinčių informatyvių komentarų.

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 4 (balandis)