Jurgis Tiškevičius
1633 XII 19-1649 XII 9- † 1656
Žemaičių, vėliau ir Vilniaus vyskupas. Mokėsi jėzuitų kolegijose Vilniuje, Liubline, Poznanėje, Krokuvos akademijoje. 1622 m. įšventinamas kunigu, dirbo Krokuvos vyskupo raštinėje, buvo pakeltas Krokuvos katedros kanauninku ir paskirtas Kozieglowkų parapijos klebonu. 1627 V 17 buvo paskirtas Metonės vyskupo ir Vilniaus sufraganu. Jo veikla ryškėjo pastoracinėje ir labdaros srityse, buvo geras pamokslininkas. Jo rūpesčiu pastatyta Vilniuje vargšų ligoninė. 1633 XII 19 paskirtas Žemaičių vyskupu. Aplankė vyskupijos parapijas, ir pastebėjęs, kad kai kuriose dalyse bažnyčių, skatino didikus statyti naujas. Taip buvo pastatyta Kartenos bažnyčia, aprūpinta beneficija, Skirsnemunės bažnyčiai užrašytos žemės, vyskupas suteikė jai parapijos teises, pradėta Nemakščių bažnyčios statyba, J. Lackis užrašė donaciją Viekšnių bažnyčiai, vyskupas klebonui įsakė samdyti mokytoją, laikyti vienuolį pamokslininką, paskyrė kunigą apleistai Tauragės bažnyčiai, savo lėšomis pastatė bažnyčią Surviliškyje, jo rūpesčiu buvo pastatydintos Kulių, Laukžemio, Pušaloto bažnyčios, Pikelių, Židikų, Sudargo koplyčios. 1636 I 13-15 Varniuose sušaukė diecezinį sinodą, kuriame aptarė pastoracinius bei disciplinarinius klausimus, išleido eilę naudingų ir svarbių nuostatų. 1639 I 16-18 sušaukė antrą, 1643 IX 20-22-trečią, 1647 VII 14-16- ketvirtą sinodus. Tai davė pradžią ir pagrindus diecezijos įstatymų leidybai. Tęsė ankstesnių vyskupų pradėtą liaudies religinimą ir kultūrinimą. Plėtė vienuolynų tinklą: Žemaičių Kalvarijoje, Raseiniuose, Virbalyje įkūrė domininkonus. Įsteigė Žemaičių kalvarijas, kurios davė pradžią garsiajai šventovei, pasirūpino, kad būtų parašytos giesmės ir maldos, skaitomos einant kryžiaus kelius; parkvietė karmelitus ir apgyvendino juos Kudirkos Naumiestyje bei Linkuvoje, kur pastatė vienuolynus ir pavedė jiems administruoti parapijas. Kražiuose įkurdino benediktines, Krakėse pastatė vienuolyną kotrynietėms. Praplėtė kunigų seminarijos rūmus, skatino steigti parapines mokyklas, steigė bažnytines brolijas, įsteigė kapitulos prepozito ir dekano bei kustošo prelatūras, katedros nuodėmklausio vietą, įkūrė vyskupijos archyvą. 1649 XII 9 perkeltas iš Žemaičių į Vilnių. 1656 m. mirė Domnau (netoli Karaliaučiaus), ten buvo ir palaidotas. 1762 I 3 perlaidotas Žemaičių Kalvarijos bažnyčios presbiteriuos pogrindyje.
