G.Landsbergio-Žemkalnio drama “Blinda, svieto lygintojas”
G.Landsbergis, buvęs puikus organizatorius, suprato, jog, organizuojant lietuvių teatro veiklą, visų pirma reikia lietuviškosios dramaturgijos. Pats ėmėsi šio reikalo. Iš jo dramaturginių veikalų visų pirma reikia paminėti melodramą “Birutė” ir dramą “Blinda, svieto lygintojas”. Artimai bendraudamas su kompozitoriumi Miku Petrausku, G.Landsbergis “Birutę” parašė kaip libretą būsimai pirmajai lietuvių operai. M.Petrauskas, tuomet buvęs didelis muzikos autoritetas, parašė operą. “Birutės” premjera Vilniuje įvyko 1906 metais. Lietuviai ją sutiko su dideliu entuziazmu. Be “Birutės”, G.Landsbergis parašė komedijas “Pagavo” ir “Jurgis Durnelis” (pastatytos 1908 m.), komediją vaikams “Tarnaitė pamokė” (pastatyta 1908 m.). Šiais kūriniais buvo parengta dirva profesionaliam lietuvių teatrui. Didžiausio pasisekimo sulaukė G.Landsbergio drama “Blinda”. Garsaus plėšiko, “svieto lygintojo” Blindos lūpomis autorius kalbėjo apie didelę socialinę nelygybę ir dvarininkų daromas skriaudas kaimiečiams. “Blinda” pirmą kartą buvo pastatyta Vilniuje 1907 metais, o antrą kartą – 1909 metais Palangoje, minint lietuvių teatro dešimties metų sukaktuves, kai 1899-aisiais Palangoje pirmą kartą buvo suvaidinta Keturakio komedija”Amerika pirtyje”.
Kalbant apie G.Landsbergio-Žemkalnio veiklą, būtina paminėti ir jo istorinę studiją “Lenkai ir lietuviai”. Šis 1899-aisiais parašytas veikalas 1907 metais buvo išverstas į lenkų kalbą ir sukėlė labai aštrią polemiką ne tik Vilniuje, bet ir Varšuvoje. Kaip buvo rašyta Lietuvos spaudoje minint G.Landsbergio-Žemkalnio mirties 20-ąsias metines (jis mirė 1916 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse), jei “Blindos” kūriniu Žemkalnis kovojo mužikų ir bajorų fronte, tai savo istorine “Lenkų ir lietuvių” studija jis kovojo antrajame lietuvių-lenkų fronte.