Česlavas Milošas
Poetas, rašytojas ir literatūros mokslininkas Česlavas Milošas 1980 metais gavo Nobelio literatūros premiją. Jis yra Kalifornijos universiteto Berkeley mieste profesorius emeritas, Slavų kalbų ir literatūros fakulteto narys nuo 1960-ųjų metų.
Česlavas Milošas gimė Šeteniuose, kukliame mamos Veronikos tėvų Zigmanto ir Juzefos (Sirutytės) Kunatų dvare 1911 m. birželio 30 d., ir buvo pakrikštytas šalia Šetenių esančioje Šventybrasčio bažnyčioje. To paties miestelio kapinėse yra palaidoti jo seneliai iš motinos pusės (Siručiai). Poeto tėvas Aleksandras Miłoszas, kilęs iš netolimo Serbinų dvaro ir baigęs Rygos politechnikos institutą, buvo kelių ir tiltų statybos inžinierius. Jo senelis Artūras Miłoszas buvo vienas iš 1863 m. sukilimo vadovų ir vos išvengė ištrėmimo į Sibirą.
Šeteniai stovi ant rytinio Nevėžio kranto Kėdainių rajone, apie 70 km į šiaurę nuo Kauno, Lietuvoje. Ten Česlavas Milošas praleido dalį savo vaikystės. Upės slėnio gamta ir žmonės dažnai sutinkami jo poezijoje ir prozoje, ypač jo pusiau autobiografiniame romane “Isos slėnis”, pirmą kartą išleistame 1955 m. Paryžiuje ir išverstame į keletą kalbų.
Česlavas Milošas persikraustė į Vilnių 1920 m. Jis lankė Žygimanto Augusto gimnaziją ir studijavo teisę Stepono Batoro universitete, kurį baigė 1934 m. Pirmąjį savo poezijos rinkinį jis išleido 1933 m. Gavęs stipendiją, 1934 m. Česlavas Milošas nuvyko į Paryžių ir ten susipažino su savo tolimu giminaičiu rašytoju Oskaru Milašiumi (1877-1939), kuris jaunam poetui turėjo didelės įtakos.
1937 m. Česlavas Milošas persikėlė į Varšuvą, kur praleido karo metus. Po karo dirbo diplomatinį darbą Lenkijos atstovybėse Niujorke ir Vašingtone. Jį kankino auganti priespauda komunistinėje Lenkijoje. Po paskyrimo į Paryžių 1951 m., jis ten paprašė politinio prieglobsčio. Po to beveik dešimt metų jis gyveno ir kūrė Paryžiuje. Jo knyga “Pavergtas protas” 1953 m. buvo išleista Paryžiuje lenkų ir prancūzų kalbomis. Išversta į anglų, vokiečių ir kitas kalbas, ši knyga atnešė jam platų pripažinimą ir kairiųjų Prancūzijos intelektualų, sužavėtų sovietų komunizmu, pasmerkimą.
Kol pasaulis žavisi jo raštais ir drąsia pozicija dėl Sovietų Sąjungos pavergtų tautų laisvės, keturios šalys dalijasi jo kūrybinius nuopelnus: Lietuva, Lenkija, Prancūzija ir JAV, ypač San Francisko įlankos regionas Šiaurinėje Kalifornijoje, kur jis nuo 1960 metų gyvena, kuria ir ilgą laiką dėstė Kalifornijos universitete, Berkeley mieste.
Poeto ryšiai su Lietuva ir Lenkija geriausiai atsiskleidžia jo paties žodžiuose, pasakytuose Nobelio paskaitoje, skaitytoje Švedijos Akademijoje 1980 gruodžio 10 d.:
“Gera yra gimti mažoje šalyje, kur gamta yra žmogiško masto, kur įvairios kalbos ir religijos sugyveno kartu šimtmečius. Aš turiu mintyje Lietuvą – padavimų ir poezijos kraštą. Mano šeima jau šešioliktame amžiuje kalbėjo lenkiškai, lygiai kaip daugelis šeimų Suomijoje kalbėjo švediškai, o Airijoje – angliškai; todėl aš esu lenkų, ne lietuvių poetas. Bet Lietuvos gamtovaizdžiai, o gal ir jos dvasios niekados manęs neapleido“…
Česlavas Milošas grįžo į gimtąją Lietuvą 1992-ųjų gegužės mėn. 26-ą dieną po daugiau nei 50 nesilankymo metų. Ta proga jam buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro laipsnis, nepriklausomos Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba jį paskelbė garbės piliečiu, jis aplankė savo gimtinę Šeteniuose. Sovietmečiu dvaro žemė buvo prijungta prie vietinio kolūkio ir tik apleistas parkas ir šimtametis svirnas išgyveno naujųjų šeimininkų griaunantį aplaidumą.
Tačiau unikalus upės slėnio grožis Šeteniuose išliko iki poeto grįžimo. Profesoriaus Česlavas Milošas kolega iš Kalifornijos universiteto profesorius Algirdas Avižienis, dirbdamas Vytauto Didžiojo universitete Rektoriumi Kaune, 1992 metais pradėjo siekti Šetenių dvaro grąžinimo Česlavui Milošui. Nuosavybės dokumentai Česlavui Milošui buvo įteikti Šeteniuose 1997 m. rugsėjo 7 d., o jis Šetenius padovanojo Česlavo Milošo gimtinės fondui. Senasis svirnas buvo atstatytas, kaip nedidelis konferencijų centras, skirtas mokslininkų, literatų ir studentų iš Lietuvos, Lenkijos, bei kitų kaimyninių valstybių bendradarbiavimo skaitinimui.
