Dubravos girios briedžiai…
Jūsų dėmesiui keletas pasakojimų apie gamtą, medžioklę. Autorius – senas medžiotojas, miškininkas ir gamtos mylėtojas Vytautas Ribikauskas. Šie pasakojimai įvairiu laiku išspausdinti laikraščiose “Ūkininko patarėjas”, “Kauno diena”, “Tėviškės žinios ” ir kituose leidinuose.
***
Ekologijos instituto prašymu medžiotojų būreliai 1996 – 1997 metų medžioklės sezono metu stebėjo briedžius, mokslininkai labai susirūpinę “girių karalių” likimu, mat briedžių skaičius pastaraisiais metais katastrofiškai sumažėjo ir pasiekė 1963 – 1964 metų lygį. Medžiotojams talkinant, mokslininkai nori numatyti šių žvėrių skaičių Lietuvos miškuose, patikrinti briedžių populiacijos struktūrą, jų pasiskirstymą teritorijose ir migraciją.
Girionių klubo miško medžioklės plotas – 6113 ha. Atmetus mažus miškelius, siauras miško juostas tarp Kauno marių ir sodų bendrijų tvorų bei prie gyvenvietės prisiglaudusį Girionių parką, briedžiams gyventi tinkamo miško belieka 3800 ha. Per 1996 – 1997 metų medžioklės sezoną šiuose plotuose įvyko 10 medžioklių su varovais, kuriose dalyvavo 171 medžiotojas ir 170 varovų. Medžiota 5260 ha plote. Kai kuriuose kvartaluose medžioklės kartojosi keletą kartų per sezoną tame pačiame plote. Per šias medžiokles buvo pastebėti tik du briedžiai: viena stambi patelė ir vienas antrametis patinas. Medžioklių metu įvairiose girios vietose aptikta penki suaugusių briedžių ir vieno jauniklio švieži pėdsakai bei vienos antrametės patelės, dėl neaiškių priežasčių žuvusios dar rudenį, skeletas. Briedžius stebėjome ne tik medžioklėse su varovais – registravome visus susitikimus su šiais miško galiūnais nuo birželio iki vasario vidurio. Deja, mažai kam teko laimė susitikti “girios karalių”. Praėjo tie laikai, kai šalnotais rudens rytmečiais it statulos barzdočiai stovėdavo šerkšno pasidabruotose miško pievose arba nebodami sodininkų gąsdinimų atsivesdavo savo jauniklius į sodus prie pat gyvenvietės pašlemšti sultingų kultūrinių aviečių ir vaismedžių lapų.
Birželio pabaigoje viena stambi briedė savo grožį demonstravo šernų tykojusiam medžiotojui, rugpjūčio viduryje briedę su šiųmečiu jaunikliu matė eigulys. Per rugsėjį briedžiai pasirodė net trims Girionių būrelio medžiotojams: vienas važiuodamas per mišką matė pakelėje stovinčius du antramečius patinus, antras tarnybos reikalais eidamas mišku pakėlė iš guolio vieną antrametį briedžioką, o trečias stebėjo stambų, bet tik 4 ragų šakas per abu ragus nešiojantį patiną runkelių lauke prie mažo miškelio apie 2 km nuo Dubravos miško. Spalio pabaigoje miškų tarnyba matė briedę su šiųmečiu jaunikliu netoli Margininkų kaimo palaukių, o sausio pradžioje vienas antrametis patinas keletą dienų sukiojosi prie medkirčių ŠIlėnų girininkijoje. Apibendrinus šiuos duomenis, galima daryti išvadą, kad nuo 1996 metų birželio iki 1997 metų vasario vidurio Dubravos girioje vaikštinėjo 7 “miško karalių” genties atstovai: 2 suaugę patelės, vienas suaugęs patinas, du antramečiai patinai, vienas šiųmetis jauniklis ir viena antrametė patelė, kuri žuvo spalio – lapkričio mėnesiais, tikriausiai sužeista brakonieriaus šūvio. Kaip ir visoje respublikoje, Dubravos girioje briedžių skaičius staigiai sumažėjo 1992 metais. Nuo šių metų žvėrių apskaitos metu, kuri vyksta vasario antroje pusėje, girioje randame gyvenančius tik 3 – 5 “girių karalius”, kai pradedant 1968 metais, jų būdavo kasmet po 10 – 20. Daugiausia briedžių Dubravos girioje gyveno 1982 m. – 23 ir 1982 m. – 22. Sumedžiodavome briedžių kasmet po 5 – 12. Nuo 1968 iki 1992 metų (per 25 metus) DUbravos miške sumedžioti 155 girių galiūnai. Paskutiniais metais (1991 ir 1992) buvo nušauta tik po vieną barzdočių. Po to Kauno rajone briedžių medžioklė buvo uždrausta. Per 30 metų nuo 1968 m. girioje rasta 21 dėl įvairių priežasčių kritęs briedis: 4 žuvo autoavarijose, 6 buvo sudoroti brakonierių ir 11 dėl nenustatytų priežasčių. Per 25 metus (1968-1992), kai briedžiai buvo medžiojami, kasmet vidutiniškai Dubravos girioje apskaitų metu buvo suskaičiuojama 13,4 briedžių, o dėl medžioklės ir kritimų kasmet buvo prarandama 7 miško gražuoliai. Taigi briedžių buvo prarandama daugiau nei galėjo atstatyti pasilikusi banda, tačiau šių žvėrių girioje nemažėjo. Briedžiai migruoja. Nėra abejonių, kad per Dubravos girią eina jų migracijos trasa iš Kaišiadorių miškų į Kazlų Rūdos miškus ir atvirkščiai, bet kažin, ar mūsų girios nepasiekdavo barzdočiai netgi iš Latvijos, Estijos ar Karelijos. Kai prieš 15 – 25 metus sezono metu sumedžiodavome 10 – 12 briedžių, girioje jų likdavo nedaug, bet jau vasario mėn. žvėrių apskaitų metu jų vėl surasdavome 15 – 20, o pavasariais, nutirpus sniegui, kovo-balandžio mėnesiais, miško pievose galėdavai aptikti pavakarėm išėjusių ir sugulusių besileidžiančios saulės atokaitoje per dešimtį vienoje bandoje kažkokių apšepusių ilgais rudais gaurais, praradusių savo grožį ir išdidumą, pavargusių, anksčiau girioje nematytų “miško karalių”.
Tuo metu mūsų vietiniai briedžiai būdavo pasklidę po visą miško plotą pavieniui ar grupelėmis po 2-3. Nors ir mažai jų belikę, briedžiai klajoja ir dabar. Iš Dubravos girios ledu ar plaukdami per Kauno marias, jie pasiekia Kaišiadorių miškus, o pereidami per laukų miškelius traukia į Pajiesio ir Kazlų Rūdos miškus. Šioje migracijos trasoje “girių karaliai” mėgsta paviešėti pusiaukelėje tarp Dubravos ir Pajiesio esančiame 317 ha dydžio Raželių miške. Matyt ten juos traukia dar sovietmečiu įsikūrusios karinės šaudyklos karklynai. Beje, daug į Raželių mišką užklydusių briedžių šaudyklos karklynuose palieka savo kanopas. Kariškių kaimynystėje visada būna specifinės sąlygos – nepalankios teisėtiems medžiotojams ir tinkamos brakonieriams. Brakonieriai Raželiuose pyškina į visa, kas kruta. Pristigus žvėrių, praėjusią vasarą buvo nušautas netgi šernų tykojęs medžiotojas.
Briedžiai Dubravos girioje nėra labai pageidaujami žvėrys. Miške daug įvairiausių želdinių, sėklinių plantacijų, kurias šie miško gražuoliai nuolatos nuniokodavo. Šiuo metu girioje gyvena per 20 elnių ir apie 100 stirnų, gali gyventi 4 briedžiai. Toks “miško karalių” skaičius (nuo 2 iki 8) jau šešti metai ir klajoja prie Kauno marių, miško želdiniams žalos nedaro.
Gal ir turėtų graužti sąžinė mūsų būrelio medžiotojus, kad medžiojame ne tik savus briedžius, bet ir susirinkusius iš kitų miškų į taip vadinamas savo žiemos ganyklas. Šie žvėrys miško želdinius žaloja būtent vėlai rudenį ir žiemą, tad reikėjo jų skaičių mažinti. Be abejo, barzdotųjų “miško karalių” skaičiaus sureguliavimui” turėjo įtakos ir pastaraisiais metais labai išplitęs brakonieriavimas.
Tėviškės žinios, 1997 03 06, Girios, 1997 Nr.5
