Sapnuoja dangų
Sapnuoja dangų juk ten svajoja tyri angelai Tylu

Sapnuoja dangų juk ten svajoja tyri angelai Tylu

Snaigė ištirpsta Delne karštam ramiai Sapnuoja dangų

džiaugsmas krūtinėj spurda – įkvepiu šios palaimos .. juk tai

saulutė delne parodyk akies kraštu džiaugsmas krūtinėj

siela sava tau sušvito dėkingumu saulę delne nešu

žydinčių gėlių padovanoti nešu siela sava tau

kur akmenėjam ašaros plauna skausmą vidinį gelmių

greit prašvis, aušta – gal būt išdrysiu joje paslaptį savo

pamilau tave kaip mylėt moka širdis greit prašvis, aušta

žmogaus ir žmogaus kurio nepažįstu dar pamilau tave

pažinti noriu kas tarp žemės ir dangaus žmogaus ir žmogaus

Nevalia kito čiupti, imti, sudraskyt gyvenimas jis…