Lašnoja mėnuo
Lašnoja mėnuo Sidabro lietumi… Siela skaidrėja

Lašnoja mėnuo Sidabro lietumi… Siela skaidrėja

Medžių baltumas – Neišryškintas dūmas… Kelias į dangų…

Širdies kertelės Spinduliuoja meilės ir Įsiučio bangas.

Medžiuose ramus saulėlydis keliauja, Sveikinu rytus

Snaigių sūkury Skęsta kraujo lašeliai Iš manų delnų.

Tokia rasa! tik Galva niūrkt, ir nuskendau Žieduos jazminų

Nesiliaujantys lietūs gegužio… Vien dedešvų žiedai Seka saulės nematomą taką

Išdygo žolės Ant mano kapo tylos. Ar tai aš grįžau?

Pavargo Miestas, Pusę vasaros laukęs Kol liepos žydės.

Būtų liūdnesnis, Bet kad juoku aižėja Spurdantis haiku

Iki vasaros Dar daug dienų ilgiausių. Kad bent vakarą…

Plaukiu tamsoje švariais akių obuoliais