Virtualus bendravimas

Gyvenime, kai bendrauja du žmonės, kiekvienas iš jų turi bent kelis „Aš“. Pvz., „tikrasis Aš” — tas „Aš”, kuris glūdi giliai kiekviename iš mūsų, kurį ne visada parodome net sau pačiam. Turim ir „parodomąjį Aš”, kuriuo pristatome save kitiems. Paprastai jis yra pagražinamas arba kai kuriais atvejais net specialiai subjaurojamas. Kai susitinka du mažai pažįstami žmonės, jie bendrauja rodydami vienas kitam savo „parodomuosius Aš”. Bendravimui gilėjant „parodomasis Aš” gali labai priartėti prie „tikrojo Aš”. Bet gali ir nepriartėti, nes bendraujant dar veikia ir taip vadinama apercepcija, kurios esmė yra tai, jog matome ir girdime ne visai tai, kas iš tikrųjų yra, o daugiau tai, ką norime girdėti. Tas ypatingai reikšminga, kai bendrauja du įsimylėję žmonės. Tada į bendravimą įsipina ir tam tikri hormonai, kuriuos smegenys išskiria mylint ar džiaugiantis. Šie hormonai dar labiau iškraipo tikrąjį vaizdą, ir matome tai, kas mums patinka kitame žmoguje, bet nematome to, kas mums nepatinka. Beje, kaip tik dėl to po keleto bendro gyvenimo metų sutuoktiniai tarsi atsipeikėja, pamato antrojoje pusėje tai, ko anksčiau dėl hormonų įtakos net nematydavo. Taigi, bendraudami tarsi bendraujame ne su kito „tikruoju Aš” ir net ne su „parodomuoju Aš”, o su mūsų „įsivaizduojamu kito Aš”. Ir tai apsunkina santykius. Virtualiame gyvenime (beje, tai nėra tikslus pavadinimas, nes „virtual” angl. kalba reiškia „tikras”) kito žmogaus suvokimas ir pažinimas komplikuojasi.

Koks būtų gyvenimas be kompiuterių ir interneto? Tikrai ne toks patogus ir įdomus, bet reiktų nepamiršti ir galimų pavojų. Kokie jie – aptariama straipsnyje. Virtualus pasaulis yra virtualioje (kibernetinėje) erdvėje, t.y. aplinkoje, kurioje bendraujama per sujungtus į tinklą kompiuterius. Jis neturi konkrečios geografinės vietos, jame išnyksta laikas, o žmonės gali būti tokie, kokius save įsivaizduoja. Pakinta žmogaus santykis tiek su pasauliu, tiek su kitu žmogumi. Betgi naudodamiesi internetu galime supainioti darbą ir asmeninį gyvenimą, pvz., namuose dirbame, nes nebaigti darbai taip lengvai „pasiekiami”, o darbe skaitome asmeniškai gautus elektroninius laiškus; pamiršti, kad kuo daugiau laisvalaikio praleidžiame prie kompiuterio, tuo mažiau jo skiriame artimiesiems bei aktyviam poilsiui. Pamažu nykstant ribai tarp pomėgio ir priklausomybės, kinta žmonių elgesys: jie vis daugiau laiko praleidžia virtualioje erdvėje, prarasdami laiko pojūtį, „pabėgdami” nuo realaus gyvenimo sunkumų. Nukenčia jų šeimos nariai, bendravimas, mokslas ir/ar darbas. Internetas daugiausia tarnauja socialinei tarpusavio sąveikai. Žmonės siunčia ir gauna elektroninius laiškus, kalbasi, svarsto, ginčijasi tiek su artimaisiais ar kolegomis, tiek su nepažįstamaisiais, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena. Kuriama virtuali pasaulinė bendruomenė. Bendraudami virtualiai galime atvirai pasakyti savo troškimus, abejones, džiaugsmus ir rūpesčius ar apsimesti kitokiais nei esame.

Bendravimas “gyvai” tarp vienos rūšies individų galibūti sudėtingesnis, negu su kitos rūšies atstovu, pav. – katinu, norsir su katinu reikia “pagauti kampą”. Manau kad daugelis “gyvai” bendraujančių elgiasi labai virtualiai. Dažnai esukaltinama dėl virtualaus bendravimo kompiuteryje ir tada sakoma, kadšalia yra TIKRAS gyvenimas. Bet neseniai įvykęs nesusikalbėjimas tarptrijų pašnekovų bendraujančių “gyvai”, privertė susimastyti apie mūsų virtualius santykius gyvenime. POKALBIO RŪŠIS, kada vienasasmuo atveria savo širdies skaudulius kitiems ir nelaukia tavo komentarų, tik užuojautos – labai primena blogo virtualų dienoraštį, kada nustatymuose atjungi komentarus neužsiregistravusiems. DRAUGYSTĖS RŪŠIS, kada negali pasakyti draugui skaudžios tiesos, tarsisaugotumei jį, o visą tai vėliau aptari su kitais, draugui negirdint, irgi yra virtualūs santykiai. Dvasiškai spaudi jį, nes apkalbi ir neduodi galimybės išgirdus nemalonią tiesą įvertinti savo elgesį ir gal net pasikeisti. ŠEIMOS TIPAS, kada vyras išeina degtukų irdaugiau į namus nebegrįžta, o žmona norėdama gero (vaikui?) vyrui, kurįvis dar myli ir mano, kad jeigu ji nesiskirs, jis gali kada nors irsugrįžti ir kita atsiradusi šeima, kur apsistoja vyras, kuri negaliįteisinti santykių, nes vyras neišsiskyręs – yra dvi virtualios šeimos. Dažnai vyrams tokia situacija yra palanki, nes jis tampa už niekąneatsakingas, o dvi virtualios žmonos skaičiuoja bendro gyvenimojubiliejus su tuo pačiu vyru.