Mąstydama apie artėjančią šventę, kiekviena šeima aptaria, ką kviesti į gimtadienį. Tarybiniais metais niekas per daug nekreipė į vaikus dėmesio, susirinkdavo giminės, draugai ar bendradarbiai ir visas šventes švęsdavo beveik vienodai. Šeimininkė suruošdavo gausias vaišes, prie stalo bendraudavo apie šį bei tą, keldavo tostus, kol svečiai išsiskirstydavo, o vaikai žaisdavo kitame kambaryje. Keičiantis laikmečiui keičiasi ir tradicijos. Giminės susirenka nebe taip jau dažnai, trūksta ir lėšų pobūviams. Artimai nebebendrauja bendradarbiai, nes dažnai keičiant darbo vietą, neliko ir motyvacijos užmegzti artimus ryšius. Tačiau vaikams...
Šią dieną tėvai nori skirti vaikui kuo daugiau dėmesio ir meilės. Nori, kad šventė būti spalvinga, linksma ir neužmirštama. Tačiau kaip tai padaryti? Mažylis tikrai neprisimins pirmojo savo gimtadienio, be to, ir saldumynų nuo šventinio stalo jam dar negalima ragauti. Tačiau visa tai – ne pretekstas vaiko šventę paversti tėvų pasilinksminimu. Ankstyvame amžiuje vaikas pasaulį suvokia ne protu. Svarbiausia, ką tokio mažylis turi pajausti per pirmąjį savo gimtadienį – kad jis turi mylinčią šeimą. Svečiai. Kvieskite tik artimiausius giminaičius – triukšminga minia nuvargins...
Jei jau nusprendėte gimtadienio nešvęsti, mažai tikėtina, kad išvengsite netikėtai tarsi grybų iš po lietaus dygstančių mažų dovanų. Bet tai malonioji dalis, tiesa? Pravėrus darbo kabineto duris, galite tikėtis mažos staigmenos, perrištos dailiu kaspinėliu, ar ant stalo krašto netikėtai nugulusios rožės. Tikriausiai tokioje situacijoje apie nemalonius jausmus nė nespėsite pagalvoti, o išradinguosius bendradarbius pamaloninsite saldžiais priešpiečiais ar gardžiu pyrago gabalėliu pietų metu. Ką padarysi, paminėdami gimtadienius mes tikimės, laukiame, o kartais labai netikėtai gauname dovanų. Pripažinkime, apdovanojimas dėmesiu net ir tuomet, kai jo...
Savo 33-iąjį gimtadienį nusprendžiau atšvęsti tyliai. Nieko nekviečiau, nepagaminau „baltos" mišrainės, nekepiau vištos. Beje, niekas to ir nepasigedo. O aš tikėjausi. Dairiausi visą dieną. Nieko nesulaukusi, pamaniau, jog kažkas negerai. Auginu vaikus, beveik namą pastačiau, gal dar medį reikėtų pasodinti. Netrukus skuodžiau siauru asfaltuotu keliuku atgal, mašinos bagažinėje gulėjo miške iškasta pušaitė. Kaip tik maniau, kad ir šitam darbui nepasirengiau kaip reikiant: nepaėmiau pirštinių ar vandens, štai ir sėdžiu purvinomis rankomis laikydama vairą. Tas anksčiau paminėtas žodis „netrukus" nėra visai tikslus. Valandos ištįsta,...
Sąjūdžio iniciatyvinė grupė rugpjūčio 23 d. Vingio parke nutarė surengti mitingą Ribentropo-Molotovo pakto 49-osioms metinėms pažymėti. Prof. V.Landsbergis per Lietuvos televiziją pakvietė visus “žinoti ir suvokti ypatingą rugpjūčio 23 dienos reikšmę" ir rugpjūčio 23 d. 19 val. atvykti į Vingio parką. Mitinge Vingio parke dalyvavo 150-250 tūkstančių žmonių, virš minios plevėsavo šimtai juodu kaspinu perrištų trispalvių. Mitingas prasidėjo Maironio ir J.Naujalio daina “Lietuva brangi”. Jam vadovavo ir pirmasis kalbėjo prof. V.Landsbergis. Po jo kalbėjo kiti, iš viso 15 asmenų: poetas Just. Marcinkevičius, LKP...
Taip jau susiklostė likimas, kad jūs, mieli tėvynainiai, laisvi čia gyvenote net penkiasdešimčia metų ilgiau negu mes tėvų žemėj, kurios vardas jau buvo ištrintas iš žemėlapių. Su savo patirtim ir išlavintu mąstymu jūs galite įžvelgti nemaža klaidų, kurių mes nesugebam išvengti atkurtoj savo valstybėj. Žmonės dar nespėjo lašas po lašo išspausti iš savęs vergystės nuodų, kaip yra sakęs rašytojas Čechovas. Ir dar prisiminkim, kad per visas šio amžiaus okupacijas esam netekę beveik trečdalio savo tautos - pačių narsiausių, stipriausių, atkakliausių. To brangiausio mūsų...
Apskritai pastarieji du šimtmečiai Europai ir pasauliui buvo itin svarbūs. XVIII amžiaus pabaigoje Vakaruose žmogaus teisės, tautos apsisprendimas ir pilietybė išsikovojo istorinės ir pilietinės realijos statusą. Tai rado atgarsį ir to meto konfederacinėje lietuvių ir lenkų valstybėje - Abiejų Tautų Respublikoje, savotiškame Europos politiniame fenomene. 1791 m. gegužės 3 d. šios Respublikos Seimas priėmė Konstituciją. Tai buvo antroji po JAV konstitucija pasaulyje ir pirmoji Europoje. Tų metų spalio 20 d. konstituciniu aktu - Abiejų tautų abipusiu pasižadėjimu - buvo išsaugota Lietuvos kaip tarptautinės...
Po ilgų priespaudos metų ir sunkių kovų Lietuva 1918-1920 m. atkūrė ir įtvirtino nepriklausomą valstybę. Tačiau Europoje įsitvirtinę totalitarinės diktatūros atėmė Lietuvos nepriklausomybę. Sovietų Sąjunga, remdamasi 1939 m. Ribentropo-Molotovo paktu, 1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo. Nepriklausomybė buvo prarasta, bet kova dėl jos niekada nesiliovė. Pasipriešinimas pradžioje buvo stichiškas ir neorganizuotas, nes Lietuvos vyriausybė 1940 m. įvykiams nebuvo pasirengusi pati ir neparengusi tautos. Pirmosios pogrindinės organizacijos pradėjo kurtis dar 1940 m. rudenį. Svarbiausias jų tikslas - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Berlyne buvęs Lietuvos pasiuntinys...
