Dorus skolininkus smaugia "gegutės", valstybė ir antstoliai
Kol antstoliai mąsto, kaip sutvarkyti alimentininkus, o Teisingumo ministerija - kaip pažaboti antstolių apetitą, už viską sumoka nespėję sulįsti į pogrindį skolininkai. Teismo vykdytojai ir ministerija sutaria dėl vieno: reikia taisyti įstatymus. Antstolių luomas įprato skolininkus skirstyti į tris kastas. Pirmąją sudaro beviltiški, arba asocialūs, iš kurių nėra ko paimti. Antrąją - piktybiški nemokėtojai, kurie turtą paslėpė, sąskaitas ištuštino, o banko operacijas atlieka dėdžių, tetų vardu. Trečioji kategorija negausi - tai tie, kurie namų ir butų neperrašė, banko sąskaitų neuždarė, dirba, gauna pensiją ar kitų legalių pajamų. Nors žodis "skolininkas" turi neigiamą atspalvį ir reiškia pinigų negrąžinantį asmenį, šiuos žmones santykinai pavadinsime dorais. Dorieji skolininkai savo viešu, neįslaptintu gyvenimu tarsi įrodo pasiryžimą atsiskaityti su savo kreditoriais ir už savo kaltes. Tačiau jie nori nenori moka ir už svetimąsias - tokia nepadori Lietuvos teisės sistema... Teisingumo ministerija parengė naują Sprendimų vykdymo instrukciją, kurioje atsižvelgta į Lietuvos antstolių veiklą tyrusių auditorių išvadas. Audito kompanija UAB "Ernst & Young Baltic" ministerijai neseniai pateikė preliminarius antstolių ekonominės veiklos, sąnaudų ir vykdymo išlaidų dydžio analizės rezultatus. Sprendimų vykdymo instrukciją dar turės patvirtinti Finansų ministerija.