| |

Estija

Talinas, nedidelis miestas, gali patenkinti net išrankiausio turisto poreikius. Pasivaikščiojimas saulėta uosto pakrante, peizažas su tolumoje stūksančiais Talino bokštais, klajonės vingiuotomis viduramžiško senamiesčio gatvelėmis, vakarienė apverstame laive-restorane – tai tik vienas iš daugelio galimų variantų. Talino senamiestis pasižymi originaliu išsidėstymu. Norint viską pamatyti, tenka kopti į Toompea kalną; ten 1229 m. tvirtovės pavidalu “gimė” Talinas, o dabar viduramžiškų mūrų apsuptyje įsikūrusi ir Estijos vyriausybė. Estijai priklauso Saremos sala Baltijos jūroje. Sala yra unikali savo gamta: šiaurinėje dalyje dėmesį patraukia Pangos uolėtas krantas, kuris virš jūros iškilęs daugiau kaip dvidešimt metrų; dauguma Saremos krantų užpelkėję, tad šios vietos – tikras paukščių rojus; Kali vietovėle prieš 3000 metų meteorito paliktame įdubime susiformavo žalias ežeriukas, savo palaptingumu viliojantis visus atvykusius; stebina vėjo malūnai, gebantys sparnus pasukti pagal vėjo kryptį; Koguvos žvejų kaime namai pastatyti 1880-1930 m., čia įsikūręs etnografinis muziejus, kurio sodyboms grožiu nenusileidžia kadagių giraitės ir akmenuota jūra; Kuresarės vyskupijos pilies (statyta 1230 m.) fragmentas – seniausios akmens skulptūros pavyzdys saloje. Baltijos šalyse labai populiarios dainų šventės pirmiausiai atsirado Estijoje 1869 m.

| |

Latvija

Latvija, įsiterpusi tarp Estijos ir Lietuvos, turi ilgą pajūrį ir tris didelius uostus, todėl joje patogu plėtoti prekybą. Drėgnas ir vėsus klimatas palankus pieno ir mėsos gyvulininkystei. Latvijos sostinė Ryga, nuo pat viduramžių svarbus prekybos uostas, turbūt gyviausia sostinė Baltijos šalyse. Latvija istoriškai susijusi su Vokietija, ir Rygoje tai akivaizdu kiekviename žingsnyje: iš architektūros, madų ir daugybės vokiečių turistų. Latvijos sostinėje Rygoje susitelkęs trečdalis visų šalies gyventojų. Latvijos vėliava – seniausia iš visų Baltijos valstybių. Ji atsirado kovų su kalavijuočiais laikais – apie 1279 m. Latvių kalba yra artimiausia lietuvių kalbai iš visų Europos kalbų. XVII a. Kuršo kunigaikštystė, buvusi dabartinės Latvijos teritorijoje, turėjo kolonijų Karibų jūroje ir Afrikoje. Latviams sekasi “Eurovizijos” konkursuose: 2000 m. grupė “Brainstorm” užėmė trečią vietą, o 2002 m. dainininkė Marija Naumova laimėjo šį konkursą. Latvijos nacionalinis paukštis – baltoji kielė, gėlė – ramunė, vabalas – dvitaškė boružė.

| |

Olandija

Olandija nėra visiškai tikslus šios šalies pavadinimas, nes Olandija yra vakarinės šalies provincijos, pietų ir šiaurės Olandija; tikslus pavadinimas yra Nyderlandai, Nyderlandų Karalystė. Amsterdamas yra šalies konstitucinė sostinė, o Haga – administracijos ir vyriausybinių įstaigų sostinė. Mastrichte, seniausiame ir labiausiai į pietus nutolusiame Olandijos mieste, pasirašyta Mastrichto sutartis, kuria įkurta Europos Sąjunga. Žemės ir jūros tema olandui amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą, be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoją erdvę iš jos. Olandija laikoma jūrine tauta, nes ji visada garsėjo savo jūrininkais, žvejais ir dokininkais. Didelė dalis šalies gyventojų gyvena nusausintoje ir sukultūrintoje teritorijoje. Jau prieš 2 tūkst. metų olandai pylė pylimus, norėdami apsisaugoti nuo potvynių. Po 10 amžių Šiaurės jūros pakrantėje pasirodė apsauginės dambos (užtvankos) – dam. Šiandien šis žodis yra daugelio Olandijos miestų pavadinimų sudedamoji dalis (Amsterdamas, Roterdamas, Zandamas). Olandija – tankiausiai gyvenama Europos šalis. Spartus urbanizacijos procesas čia suformavo vakarų Olandijos konurbaciją – Randstadą. Tai vientisas žiedinis miestas, kuris jungia net 9 miestus.

| |

Prancūzija

Prancūzijai, didžiausiai Vakarų Europos šaliai, priklauso ir Korsikos sala Viduržemio jūroje. Dvi didžiausios kalnų grandinės – Pirėnai pietuose ir Alpės rytuose – yra gamtinė siena su kaimyninėmis valstybėmis. Prancūzijos simbolis – Eifelio bokštas – pastatytas 1889 m. Jo konstruktorius – G. Eiffel, bokšto aukštis – 324 m. Per metus jį aplanko vidutiniškai 6 mln. žmonių. Prancūzijos sostinė Paryžius taip pat garsi savo įspūdingais statiniais katedra Notre-Dame, Triumfo arka, Luvru. Tai pasaulio madų sostinė. Prancūzija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje. Jam pagaminti naudojama apie 300 įvairių rūšių vynuogių, dauguma auginama šalies pietuose. Aukštos kokybės vynuogės auginamos tam tikruose regionuose: Elzase, Bordo, Burgundijoje, Luaro slėnyje ir Šampanėje – tai vienintelė vieta pasaulyje, kur auginamos vynuogės tikro šampano gamybai. Beveik kiekvienas Prancūzijos regionas siūlo savo specifinių patiekalų: Burgundija – sraigių ir varlių kojelių, Bretanė – omletų, šalies pietvakariai – triufelių… Prancūzijoje gaminama daugiau kaip 360 rūšių sūrių. 70% eksportuojamo sūrio pasaulyje yra iš čia.

| |

Vokietijos istorijos apžvalga

Vokietijos istorijos pradžia galima laikyti 843 metus, kai Karolio Didžiojo įpėdiniai pasirašė Verdeno sutartį, pagal kurią Romos imperija buvo suskaidyta į tris dalis. Teritorija į Rytus nuo Reino iki Elbės ir Dunojaus atiteko Liudvikui I Vokiečiui. Nuo to laiko ši imperijos dalis, vadinama Rytų Frankonija, tapo daugiau ar mažiau savarankiška ir vėliau vietoj jos susikūrė Vokietija. Iš pradžių iškilo kelios hercogystės: Lotaringija, Frankonija, Švabija, Tiūringija, Saksonija ir Bavarija. Jų hercogai buvo nepriklausomi savo giminių valdose, tačiau hercogystes vienijo priešų grėsmė (slavų, vengrų, vikingų). 911 metais, mirus Liudvikui IV Vaikui, išnyko Karolingų dinastija, ir karaliumi buvo išrinktas Konradas I, artimas Karolingų giminaitis, Frankonijos hercogas. Tačiau jam nepavyko įtvirtinti savo valdžios už hercogystės ribų. Gulėdamas mirties patale savo įpėdiniu jis paskelbė buvusį savo priešą, Saksonijos karalių Henriką I. Tiesa, karaliumi jį pripažino ne visi hercogai, tačiau 919 metai, kai Henrikas I pakilo į sostą, laikomi pirmosios vokiečių imperijos įkūrimo metais.

| |

Lenkija

Lenkija – tai reti kaimai ir didingi viduramžių miestai. Ši lygumų šalis didesnė nei negu kitos trys Vidurio Europos valstybės kartu paimtos. Vienas nuostabiausių Lenkijos miestų – Krokuva, 1040-1609 m. buvusi šalies sostinė. Čia puiki viduramžių architektūra primena, kad XV-XVI am. Lenkija buvo didelė ir stipri valstybė, kurią vėliau pasidalino kitos šalys. Visa Lenkija turi daug senų bažnyčių, rūmų ir valstybinių pastatų, kurie vieni iš gražiausių Europoje. Daugelis buvo sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą, bet Krokuva palyginti nenukentėjo. Deja, šis miestas – vienas labiausiai užterštų Europoje, visų pirma dėl Nova Hutos plieno liejyklos. Krokuva – antro didžiausio Europoje universiteto ir Vavelio pilies bei vavelio katedros – Lenkijos nepriklausomybės simbolio – miestas. Pasak legendos, kadaise oloje po Vavelio kalva gyveno slibinas, kurį nužudė didvyris Krakas, Krokuvos įkūrėjas, ėmęs jį šerti dervos su siera prikimštais gyvulių kailiais. Vavelio katedroje laikoma priešistorinių kaulų kolekcija. Kaip varnai saugo Londono pilį, taip ir šie kaulai, sakoma, saugo katedrą, kurioje beje yra kelių žymių Lietuvos valdovų kapai. Lenkijoje verta aplankyti Veličkos druskos kasyklas, kuriose gausu puošnių požeminių salių ir koplyčių.

| |

Tibetas – kita realybė

Nuo to laiko, kai pirmą kartą perskaičiau A.David-Neel knygą „Magija ir Mistika Tibete“, trys šio pavadinimo žodžiai man tapo neatskiriamai susiję. Nepamiršdama, kad Tibetas šiandien yra okupuota, iškankinta, išniekinta šalis, visada apie jį galvoju dar ir kaip apie mistinę Kitą realybę. Nesu profesionali fotografė, todėl dažniausiai pamirštu apie nuotraukos kompoziciją ar meniškumą, o tiesiog stengiuosi užfiksuoti tai, kas man asmeniškai simbolizuoja ribą tarp dviejų tikrovių – kasdienės ir magiškosios. Šventyklų durys, ilgi haliucinogeniškai ryškių spalvų koridoriai, šviesos salos tamsiuose griūvančių vienuolynų labirintuose, nuožmių dievybių koplyčios, atsiskyrėlių būstai, akmenų altoriais pažymėtos Jėgos vietos mėnuliškame gamtovaizdyje man visada atrodo kaip ta slaptoji erdvės ir laiko sankirta, kurioje staiga gali prasidėti pasaulius perkeičiantis vyksmas. Tokio virsmo vieta gali būti žmogus: maldininkas, piligrimas, vienuolis, jogas.

| |

Budizmas Tibete

Tibetas (kiniet. Xizang, Tibeto Autonomis regionas, Kinija): budizmas ir valstybės istorija. Budizmas Tibetą pasiekė maždaug VII a. ir, karaliui padedant, pamažu pasklido visuose visuomenės sluoksniuose. Formavosi jis iš dviejų mokymo srovių: Mahajanos ir Vadžrajanos (tantrizmo). Indijoje budizmui išnykus, Tibetas tapo jo skleidimo židiniu ir nuo XVI a. jo tibetietiškoji jo atmaina užkariavo visas Himalajų šalis bei Mongoliją. “Pirmasis pasklidimas” vyko VI a. pabaigoje suvienijus šalį bei pradėjus veiksmingą ekspansijos politiką. Budizmo pradžia Tibete siejama su valdovo Songtseno Gampo laikais ir dviem Budos mokymą išpažinusiom jo žmonomis: Nepalo princese Brikuti Devi ir Kinijos Tangų dinastijos imperatoriaus dukra Veng Čen. Valdant Songtsenui Gampo (617-698), Tibetas tapo viena stipriausių Azijos imperijų. Iki to laiko ji neturėjo savo rašto ir tik Songtsen Gampo įsaku į Indiją mokytis kalbų buvo pasiųsti vienuoliai, kurie grįžę sukūrė tibetietišką abėcėlę indiškosios pagrindu.

| |

Geografija ir klimatas

Švedijos plotas yra 450 000 kvadratinių kilometrų – panašus į Kalifornijos, Kamerūno, Irako, Ispanijos arba Tailando. Pusė visos teritorijos apaugusi miškais. Mažiau negu 10 proc. yra dirbama žemė. Gana lygus kraštovaizdis nusėtas ežerais -jų yra beveik 100 000. Ilga kalnų grandinė, nusidriekusi šiaurės vakaruose, siekia 2111 metrų aukštį, o palei išraižytą pakrantę yra tūkstančiai salų. Dėl šiltosios Golfo srovės Švedijos klimatas švelnesnis negu kitose šiaurinėse valstybėse. Šalies sostinė Stokholmas yra tokioje pačioje platumoje kaip ir pietinė Grenlandija, tačiau jo vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra +18°C. Žiemą temperatūra nukrenta šiek tiek žemiau nulio, o sniego kiekis yra vidutinis. Šiaurinėje Švedijos dalyje žiemos ilgos ir šaltos, o vasaros šviesios ir vėsios. Birželio ir liepos mėnesiais nesutemsta ištisą parą.

| |

Stokholmas

Švedijos sostinė Stokholmas yra vienas patraukliausių pasaulio miestų, kartu — vienas sunkiausiai apibūdinamų. Vanduo supa beveik trečdalį salų ir septynis miesto kvartalus. Tad miestas išraizgytas molų, kanalų, tiltų voratinkliu ir dažnai vadinamas Šiaurės Venecija (šis pavadinimas reliatyvus, nes susisiekimas daugiausia vyksta keliais), Melareno gražuole ar vandenų karaliene. Įsikūręs rytinėje pailgos Švedijos žemės pakrantėje, Stokholmas yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, kurioje ramybė ir tyla, grynas oras, aiškus dangus ir erdvės dera su didžiulio miesto gyvenimu. Miestas mozaika išsidėstęs keturiolikoje salų, senamiestis užima tris salas. Miestas sostine tapo 1252 m. karaliaus Gustavo Vazos, išvadavusio šalį iš danų okupacijos, pavedimu.