Joninių naktį – raganų burtai
Žemaitijoje, Telšių rajone, vos už keleto kilometrų nuo Luokės esantis 227 metrų aukščio Šatrijos kalnas, apipintas įvairiausiomis legendomis apie raganas. Pasakojama, jog kadaise senovėje, esą ant kalno buvęs žemaičių pagonybės centras, sunykęs Jogailos ir Vytauto sprendimu įvedus krikščionybę ir pastačius Luokėje bažnyčią. Kalno pavadinimas kilęs nuo žodžio „šatrai“. Anot istoriko L.Jucevičiaus, liaudis pasakodavusi, jog nuo Šatrijos kalno matosi 12 bažnyčių bokštai, o kalne esanti palaidota gražiausia Lietuvos ir Žemaitijos mergina Jauterytė, milžino Alcio žmona. Vėliau imta kalbėti, kad Šv. Jono naktį ant šio kalno sulėkdavusios raganos į puotą. Todėl ir kalno viršūnė įdubusi. Dionizas Poška rašė, jog tikėta, kad Lietuvoje ir Žemaitijoje buvo 5 rūšių burtininkai, o jų vyriausioji vardu — Šatrija, jos vardu vadinama ir burtininkų sostinė, esanti dideliame kalne. Legendose pasakojama ir apie tai, kad viduramžiais ant šio kalno buvo deginamos raganos. Nežinia ar tai tik legendos ar iš tiesų taip buvo, tačiau istoriniai šaltiniai mini, jog 1696 metais surengtas teismo procesas keletui Kirblių kaimo gyventojų, apkaltinus juos raganavimu. Laurynas Kuzma, Magdalena Šiaulienė ir Liucija Nomšaitė buvo apkaltintos šerkšno pavertimu į krušą ir jos užtraukimu ant kaimiečių javų. Liudininkai neva matę, kaip raganos burtų pagalba išsklaidžiusios debesis, kaip naktį skridusios ant Šatrijos kalno.
