Joninių naktį – raganų burtai
|

Joninių naktį – raganų burtai

Žemaitijoje, Telšių rajone, vos už keleto kilometrų nuo Luokės esantis 227 metrų aukščio Šatrijos kalnas, apipintas įvairiausiomis legendomis apie raganas. Pasakojama, jog kadaise senovėje, esą ant kalno buvęs žemaičių pagonybės centras, sunykęs Jogailos ir Vytauto sprendimu įvedus krikščionybę ir pastačius Luokėje bažnyčią. Kalno pavadinimas kilęs nuo žodžio „šatrai“. Anot istoriko L.Jucevičiaus, liaudis pasakodavusi, jog nuo Šatrijos kalno matosi 12 bažnyčių bokštai, o kalne esanti palaidota gražiausia Lietuvos ir Žemaitijos mergina Jauterytė, milžino Alcio žmona. Vėliau imta kalbėti, kad Šv. Jono naktį ant šio kalno sulėkdavusios raganos į puotą. Todėl ir kalno viršūnė įdubusi. Dionizas Poška rašė, jog tikėta, kad Lietuvoje ir Žemaitijoje buvo 5 rūšių burtininkai, o jų vyriausioji vardu — Šatrija, jos vardu vadinama ir burtininkų sostinė, esanti dideliame kalne. Legendose pasakojama ir apie tai, kad viduramžiais ant šio kalno buvo deginamos raganos. Nežinia ar tai tik legendos ar iš tiesų taip buvo, tačiau istoriniai šaltiniai mini, jog 1696 metais surengtas teismo procesas keletui Kirblių kaimo gyventojų, apkaltinus juos raganavimu. Laurynas Kuzma, Magdalena Šiaulienė ir Liucija Nomšaitė buvo apkaltintos šerkšno pavertimu į krušą ir jos užtraukimu ant kaimiečių javų. Liudininkai neva matę, kaip raganos burtų pagalba išsklaidžiusios debesis, kaip naktį skridusios ant Šatrijos kalno.

Valpurgijos naktis
|

Valpurgijos naktis

Tai pagoniška senovės germanų pavasario šventė. Iki šiol ji ypač triukšmingai švenčiama Vokietijoje, Harco regione. Naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją persirengėliai (raganos ir velniai) triukšmaudami eina Harco regiono miestelių gatvėmis, o nakčiai lipa į Brokeno kalną, kur iki ryto kūrena laužus. Buvo tikima, kad šią naktį raganos išteka už velnių, kad tai jų vestuvių puota. Šventė skirta prikelti pavasarį. Tuo ji siejasi su lietuvių pagonių švente Užgavėnėmis, kai persirengėliai savo veiksmais veja žiemą, sveikina pavasarį. Per Valpurgijos naktį taip pat deginamos šiaudinės raganos, primenančios mūsų Morę. Tikroji Valpurgijos naktis švenčiama paskutinę balandžio naktį, tačiau šventės pavadinimas pradėtas vartoti ir plačiau. Pvz., Lietuvoje moterys, gebėjusios burti ir vadinamos raganomis, naktimis rinkdavosi ant Šatrijos kalno. Tokie jų susibūrimai buvo vadinami Valpurgijos naktimis.