Vaiko gimimas
|

Vaiko gimimas

Vaiko gimimas yra kertinis jo gyvenimo akmuo. Gyvenimas, pradėtas prieš devynis mėnesius, užgimus pirmąsyk tęsiasi savarankiškai. Regimasis motinos ir vaiko ryšys – virkštelė – nutrūksta. Gimimas – tai didžiulis naujagimio “žygis”, tad be galo svarbu, kad jis vyktų kiek įmanoma sklandžiau. Šis perėjimas iš motinos įsčių į išorinį pasaulį kūdikiui yra didelis išbandymas. Jis vyksta staigiai ir nesulaikomai. Pirmasis sąlytis su oru yra stimulas pradėti kvėpuoti. Pirmąkart atsiveria alveolės. Visos gleivės ir išskyros, esančios vaiko plaučiuose, turi būti pašalintos. Plaučiams atsivėrus stimuliuojama širdis. Pastarajai taip pat tenka pakelti daugybę pokyčių, vykstančių gimimo metu ir po jo. Jau motinos įsčiose vaikelis yra jautrus jutiminiams dirgikliams. Sugebėjimas matyti, girdėti, lytėti formuojasi antruoju nėštumo laikotarpiu. Embrionas suvokia skirtumą tarp dienos ir nakties, tačiau šviesą stipriai slopina įsčios ir oda. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis garsai būna prislopinti, tačiau puikiai girdimi. Vaikeliui esant gimdoje kiekvieną sukrėtimą vaisiaus vandenys švelnina, visi lytėjimo dirgikliai švelnesni. Aplinkos temperatūra iki pat gimimo išlieka 37°C. Gimęs kūdikis staiga susiduria su akinančia šviesa, aštriais garsais, vėsa. Taip jis patenka į stresinę situaciją. Todėl tinkama gimdymo aplinka yra be galo svarbi.

Dinaminė gimnastika
|

Dinaminė gimnastika

Kai pirmą kartą pamačiau dinamine gimnastika mankštinamus kūdikėlius, man užėmė kvapą. Jaučiausi it cirke: kelių mėnesių mažyliai ,,skraidė“ kažkur padangėse, o jų garsus krykštavimas reiškė ne ką kita, o tai, kad jiems be galo smagu. Dabar, kai nuo įsimintino pirmo įspūdžio praėjo ne vieni metai, galiu drąsiai teigti: dinaminei gimnastikai abejingųjų nėra. Viena barikadų pusė sako, kad tai smagus, vaikučio raidą skatinantis pomėgis, kiti tvirtina, kad tai labai pavojinga ir gresia tūkstančiu traumų. Apie dinaminę gimnastiką kalbamės su ją propaguojančiu gydytoju Romualdu Šemeta ir lankomės šeimose, mankštinančiose savo vaikučius. Kai kas dinaminę gimnastiką vadina ,,baby joga“. Nepainiokite, tai kas kita. ,,Baby joga“ kūdikiams daro specialiai paruošti instruktoriai, dažniausiai iškart po gimdymo, kai yra gimdymo trauma. Dinaminė gimnastika skirta sveikiems kūdikiams ir ją atlieka tėvai. Prieš penkiolika metų gydytojas Šemeta pirmąkart Maskvoje pamatė taip mankštinamus vaikučius, nuo tada pradėjo domėtis, rinko medžiagą apie ją. Įdomu, kad senieji mankštos pėdsakai veda į rytus: Korėją, Japoniją, Kiniją, Vietnamą. Vienas Rytų kovos meistras, pamatęs taip skraidinamus lietuviukus, prasitarė, kad senais laikais nuo gimimo panašiai mankštindavo būsimus nindzes. Aišku, pratimai buvo sunkesni, treniruotės intensyvesnės. Gydytojas R.Šemeta yra įsitikinęs, kad dinaminė gimnastika tik iš pirmo žvilgsnio atrodo drastiška ir sunki, iš tiesų visų pratimų esmė yra panaši ir nesudėtinga – kūdikio palaikymas tam tikra poza ar ,,švytavimas“.

Pažaidėte su mažyliu?
|

Pažaidėte su mažyliu?

1. Kai baigsite žaisti su vaiku, padėkite jį ten, iš kur paėmėte.

2. Visi vaikai mėgsta žaisti slėpynių, bet tėvai nenori prisidėti – atseit labai užsiėmę. Pamėginkite suderinti darbą ir žaidimą. Pasislėpkite nuo vaiko, tarkime, komandiruotėje, ir jis jūsų ieškos visą savaitę.

3. Ką daryti, jei sūnus įlipo į medį ir nebegali išlipti? Jokiu būdu nemėginkite purtyti medžio ar mėginti numušti berniūkštį pagaliu. Rudenį vaikas prinoks ir nukris pats. Arba jį pakąs pirmosios šalnos.

4. Jei nebeturite ką pasakyti vaikui, pritrūkote žodžių, liepkite jam eiti praustis.

5. Jei vaikas žagsi, užsikimškite ausis. Taip kurį laiką atsikratysite žagsulio.

6. Jei vaikas retkarčiais nušvilpia iš jūsų pinigų, nerėkite ant jo, kad netraumuotumėte psichikos. Geriausia surengti linksmą kratą vaiko kambaryje, o po to visai šeimai kartu pažaisti teismą arba sušaudymą.

7. Kad geriau suprastumėte savo vaiką, galvokite ir jauskite kaip jis. Pamėginkite parūkyti slapčia nuo savęs cigaretę kaip sūnus ir iškulkite laidyne porą trejetą langų.

Kaip susilaukti nealergiško kūdikio?
|

Kaip susilaukti nealergiško kūdikio?

Kaip negimęs vaisius įsijautrina? Kol vaisiaus placenta nefunkcionuoja, vyksta pirminis vaisiaus įsijautrinimas, kadangi nustatyta, kad motinos IgE gali jungtis prie vaisiaus atitinkamų ląstelių ir sukelti alerginį mechanizmą. IgE – tai kraujyje cirkuliuojantys imunoglobulinai (antikūnai), kurie skatina alergines reakcijas sukeliančių medžiagų, pvz., histamino, atsipalaidavimą iš tam tikrų ląstelių. Kuo motinos kraujyje cirkuliuoja daugiau IgG (tai imunoglobulinai, kurių kraujyje randama daugiausia ir kurie vieninteliai gali praeiti placentos barjerą) ir kuo mažiau IgE, tuo mažesnė vaiko įsijautrinimo tikimybė. Kai placenta pradeda funkcionuoti, su krauju į vaisiaus organizmą jau gali patekti ir motinos IgG, kurie gali neutralizuoti IgE. Alergenui specifinis atsakas (t.y. kai vaisius pats pradeda gaminti specifinius antikūnus prieš tam tikrus alergenus) nustatomas jau 23-tą nėštumo savaitę. Todėl jei besilaukianti mama susiduria su galimais alergenais, pvz., beržo žiedadulkėmis, 5-7-ą nėštumo mėnesį (20-28-ą savaitę), vaisiaus organizme jau nuo 23-ios jo vystymosi savaitės gali būti nustatomi specifiniai antikūnai beržo žiedadulkėms. Ypač pavojingi yra pirmieji trys ir penktas – septintas nėštumo mėnesiai, kai vaiko reaktyvumas alergenams labai didelis. Paskutinieji du nėštumo mėnesiai žydėjimo periodu nėra pavojingi, kadangi tuo metu pro placentą į vaisiaus organizmą jau praeina daug motinos IgG, kurie ir apsaugo vaisių nuo įsijautrinimo.

Didžiausias skirtumas
|

Didžiausias skirtumas

1983 metai, pirmieji gimdymai vandenyje mūsų ligoninėje. Klasikinį paruošimą turinčiai akušerei, neturinčiai jokių žinių apie šį metodą, kyla abejonių… kaip keistai viskas daroma??? Tačiau pamačius, jog gimdymas yra vienas natūraliausių dalykų pasaulyje, abejones pakeitė entuziazmas ir susižavėjimas. Dar daugiau: mes (akušerės) jaučiamės pamalonintos, galėdamos padėti moterims gimdyti šiuo būdu. Po 15 metų ir 2500 gimdymų vandenyje, mes galime palyginti šį gimdymo metodą su kitais. Neturėtume atsisakyti klasikinės akušerijos, tačiau įsikišti derėtų tiktai tuomet, kai yra būtina. Tik taip galime pasiekti geriausių rezultatų. Daugeliui akušerių nerimą kelia tai, jog akušerija vis labiau primena medicinos diktatą. Dažnai atsitinka taip, kad besilaukianti moteris pati to nesuvokdama netenka laisvės kai tik patenka į ginekologo veiklos sferą. Gimdydama moteris susiduria su ligoninės rutina: nepatirdama džiaugsmo ji pakelia visas įprastas ligoninės procedūras (nuskausminimą, skatinimą), kad viskas vyktų pagal akušerijos reikalavimus, toli gražu ne natūraliausiu būdu. Galimybė atsisakyti tokių akušerijos metodų yra didelė privilegija.

Kiek kainuoja vaikas?

Kiek kainuoja vaikas?

Neseniai Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė informaciją, kad šeimose, kuriose auga vaikai, vienam žmogui tenkanti pajamų dalis yra mažesnė. Besilaukianti vaikelio šeima turės pakeisti savo išlaidų planus, kad nemigo naktų, gimus kūdikiui, dar labiau neapsunkintų rūpesčiai dėl pinigų. Kol mama (arba tėtis) sėdi namuose, šeimos pajamos būna mažesnės. Mūsų šalyje mamos gauna maždaug keturis mėnesius mokamų gimdymo atostogų ir gali vaiką prižiūrėti iki vienerių metų gaudamos maždaug 70 proc. buvusio uždarbio. Taigi jei tėčio ir mamos pajamos panašios, šeima jau gauna 15 proc. mažesnes pajamas. Vėliau, jei mama (arba tėtis) nepradeda dirbti, tenka išmokti gyventi iš vieno pajamų šaltinio, nes socialinės išmokos už vaikus nesiekia 100 litų per mėnesį. Sprendimas, kada grįžti į darbą, neretai yra nulemtas finansinių priežasčių. Jei mamos grynosios pajamos nesiekia 1 000 litų, mama į darbą gal ir neskubės, nes beveik visą algą teks atiduoti auklei už vaiko priežiūrą. Išlaidos auklei didžiuosiuose miestuose vidutiniškai sudaro 500–700 litų. Taigi jei nėra kitokių priežasčių (nespaudžia darbdavys, mama „nedūsta “ tarp keturių sienų ir košyčių ir nebijo prarasti kvalifikacijos), tokio dydžio darbo užmokestis grįžti į darbą neskatina.

Telefonas vaiko rankose – prabanga ar būtinybė?
|

Telefonas vaiko rankose – prabanga ar būtinybė?

Vargu ar šiais laikais rastume namus, kuriuose nebūtų mobiliojo ryšio telefonų. Suaugusieji neįsivaizduoja gyvenimo be šių ryšio priemonių ir skuba jomis aprūpinti vaikus. Kriminalinėse suvestinėse gausu pranešimų apie iš nepilnamečių pagrobtus mobiliuosius telefonus. Beveik visi PB kalbinti pašnekovai sutinka, kad telefonų pirmokėliams gal ir nereikėtų.Tačiau vyresnių klasių mokiniams jie tampa būtinybe. „Pradinukams telefonas, manyčiau, tikrai nėra būtinas: vien beprotiškas žinučių rašymas, „majakinimai“. Aš liepiu telefonus išjungti. Mano klasėje nėra buvę vagysčių, tačiau teko girdėti apie atvejus, kai dingus telefonui tėvai ima net kaltinti mokytojus, neva atsakingus už vaikų turtą“, – taip apie naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonais per pamokas kalbėjo Velžio gimnazijos pradinių klasių mokytojas metodininkas Jonas Marcinkevičius. Pedagogas įsitikinęs, kad bent I-II klasių moksleiviai be telefonų gali išsiversti. Pasak J.Marcinkevičiaus, pradinukai ir taip turi galimybę susisiekti su tėvais.

Kas garsiau rėks
|

Kas garsiau rėks

Isterijas keliantys vaikai nori vien savarankiškumo. Leiskite jiems persirišti šaliką, jei tai buvo pykčio priežastis, persimauti kojinaites – gal jos susiraukšlėjo ir batai trina. Kai vaikas pavargs užsiimti tokiais sudėtingais darbais, ateikite jam į pagalbą. Apskritai stenkitės mažyliui suteikti kiek įmanoma daugiau laisvės: tegul paspaudžia durų skambutį, atidaro duris, užsimauna pirštines, pats valgo sriubą, užsimauna kojines. Jei tvirtina nenorintis valgyti, tegul nebevalgo. Tik nepamirškite perspėti, kad iki kito valgio negaus nieko, išskyrus vandenį ar sulčių atsigerti. Dvimečiams pats laikas mokytis kalbėti mandagiai, nezirsti. Jei mažylis imasi savo ir pradeda niurgzti, verkšlenti, zyzti, rėkti, tėvai turėtų nekeldami balso paaiškinti: „Tu tikrai gausi atsigerti (lėlę, kaspinėlį – t.y. tai, ko prašė), bet tik tada, kai nusiraminsi ir mandagiai pasakysi: „Mamyte, prašau, duok man gerti“. Jei zirzimai nesiliauja, vertėtų pakartoti: „Mama tikrai duos tau, ko nori, bet reikia nusiraminti ir kalbėti gražiai. Žinau, tu tai moki“. Po to nekreipkite į vaiką jokio dėmesio, kol jis nenusiramins ir nepaprašys mandagiai. Tada pagirkite – pasakykite, kad tokį prašymą labai malonu išpildyti. Būtent tokios metodikos reikėtų laikytis ir tada, kai vaikas voliojasi ant grindų ir surengia tikrą isterijos spektaklį. Nereikia stengtis jo perrėkti – taip tik įkaitinsite aistras. Lygiai taip pat neigiamai veikia raminami žodžiai, pažadai, notacijos, grasinimai ar bausmės.

Vaikai negali augti kaip piktžolės
|

Vaikai negali augti kaip piktžolės

Na, bet ką gi daryti, jeigu vaikas neklauso? Nereikia mušti. Galite pasidėti diržą matomoje vietoje kaip auklėjamąją priemonę, bet juo nesinaudoti. Smurtas prieš vaiką ir moterį – tai bejėgiškumo išraiška. Jeigu vaikas neklauso, pirmiausia su juo būtina kalbėti apie tai, bandyti išsiaiškinti tokio elgesio priežastis. Jeigu to nepakanka, galima taikyti įvairius draudimus. Pavyzdžiui, apriboti įprastai žaidimams kompiuteriu skirtą laiką. Be to, reikia žinoti, kad auklėjimo sunkumai bus lengvesni, jeigu su savo mažu vaiku pradėsite bendrauti dar įsčiose. Dar kartą sakau: už netinkamą elgesį vaikai turi būti baudžiami, bet ne mušami. Nuoskaudos, pažeminimo atvejai išlieka gajūs atmintyje visą gyvenimą. Suaugusieji palieka vaikus likimo valiai, nes neturi laiko. Šie auga kaip piktžolės, o kai suveši, tėvai ima stebėtis, kodėl nesusitvarko su savo atžalomis – paaugliai jau agresyvūs, pikti. Jiems terūpi materialiniai dalykai, nes dvasinių vertybių diegimu tėvai nesirūpino. Juk paprasčiau savo atžalai nupirkti atskirą televizorių, kompiuterį, brangią kelionę į stovyklą, kad tik jis nelįstų į akis… O kai vaikas dar bando reikalauti dėmesio, mama ir tėtis atkerta po darbo esą pavargę, neturi laiko.

Kurie yra „tikrieji tėvai“?
|

Kurie yra „tikrieji tėvai“?

Vis klausiama: „Ar vaikas gali susitaikyti su mintimi, kad jis turi dvi mamas?“ Tėvai čia vaidina antraeilį vaidmenį! Kas taip klausia, tas praleidža tai, kad vaikas jaučiasi priklausantis tik vienai mamai, socialinei mamai, kurią pamažu kaip mamą pažįsta. Ši vienintelė mama yra dabartis ir realybė. Biologinė anksti įvaikintų vaikų mama yra praeities kertinis akmuo, svarbi vaiko tapatybės dalis, bet jos ir tėvų-vaiko ryšio daugiau nebėra. Vaikai tai gali labai gerai suvokti. Vaikai, kurie niekada negyveno su savo biologiniais tėvais, nelengvai nutraukia ryšius su juos įvaikinusiais tėvais. Jie žino, kam priklauso, t.y. savo socialiniams tėvams. Visi vaikai išugdo prisirišimą ir nepriklausomybę, kurie atsiranda bendrame socialiniame gyvenime, nesvarbu ar tai būtų biologinė, ar socialinė tėvystė. Anksti prisirišusiam įvaikintam vaikui, kuris jaučiasi saugiai, nešauna mintis savo realius tėvus iškeisti į nepažįstamus biologinius tėvus. Vis dėlto tėvų-vaikų santykiai kartais įvaikintųjų jaunystės metais paaštrėja, nes biologinė ir socialinė tėvystė nesutampa. Dėl to tėvai privalo atlikti paruošiamąjį darbą dar mažam vaikui esant.