Įžymūs žmonės

Juozas Barisa – gim. 1929 m.Trečialaukio kaime. Buvęs partizanas, rašytojas. Vytautas Bernotas – gim. 1930 m. Radžiūnų kaime. Socialinių mokslų daktaras, docentas. Jonas Bareišis – gim. 1942 m. Puodžių kaime. Inžinierius mechanikas, technikos mokslų kandidatas, profesorius. Romualdas Dapkus – gim. 1931 m. Andreikėnų kaime. Filosofijos mokslų kandidatas, humanitarinių mokslų daktaras. Antanas Dikinis – (1863-1926), gim. Degučių kaime. Knygnešys. Genovaitė Driukienė – (1937-1996), gim. Puodžių kaime. Bibliotekininkė, nusipelniusi kultūros, švietimo darbuotoja. Povilas Gasiulis – gim. 1944 m. Medenių kaime. Mokytojas, vertėjas. Irena Gudavičienė (Gansiniauskaitė) – gim. 1950 m. Gedimino kaime. Rašytoja. Antanas Valdas Gurskis – gim. 1936 m. Klovinių kaime. Dailininkas.

Žemaičių vyskupas. Garsios Tiškevičių giminės atstovas, gimęs Vištyčio dvare. Mokėsi Vilniuje, Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Buvo žinomas kaip itin veiklus vyskupas. Jo laikais Žemaitijoje įvyko net 4 vyskupijos sinodai-kunigų suvažiavimai. Jų nutarimus vysk. K. Pacas išleido atskiroje knygutėje. J. Tiškevičius Garduose, Raseiniuose, Virbalyje įkūrė domininkonus, Žemaičių Kalvarijoje-Kryžiaus kelius. Daug dirbo su kotrynietėmis, karmelitais. Jo rūpesčiu vyskupijoje buvo išplėsta kunigų seminarija. J. Tiškevičius skatino kunigus steigti prie parapijų pradžios mokyklas. Jo rūpesčiu vyskupija buvo suskirstyta į 6 dekanatus. Karaliaus nurodymu pirmininkavo katalikų ir protestantų suvažiavimui Torunėje, kur buvo siekiama suvienyti katalikus su protestantais. Valdydamas vyskupiją, daugiausia gyveno Alsėdžiuose. Mirė 1656 m.

Pranas Genys – žmogus, kurio vardas gerai žinomas ne tik Telšiuose, bet ir visoje Žemaitijoje. Žinomas jis ir kaip poetas, publicistas, didelis kultūros veikėjas, didžiausio Žemaitijoje „Alkos” muziejaus įkūrėjas bei statytojas. Tai tragiško likimo, bet nepaprastai tvirtos, užgrūdintos valios žmogus. Kartu jis ir svajotojas, romantikas, palikęs po savęs ryškius, nenykstančius pėdsakus, įmintus Žemaitijos, o ypač Telšių kultūriniame gyvenime. Pranas Genys gimė 1902 metais kovo 1 d. Kalnėnų kaime, netoli Telšių. Ši gimimo data nurodyta remiantis 1940 m. išleista „Lietuviškąja enciklopedija”, nors Žemaičių rašytojų prozos ir poezijos antologijoje „Žemaičiai”73 nurodoma kita gimimo data – 1902 m. vasario 15 d. P. Genio tėvai Kalnėnuose turėjo stambų ūkį su 50 ha žemės, kildino save iš bajorų. Šeimoje augo 5 vaikai, iš kurių Pranas – vyriausias. Jis iš pat mažens buvo jautrus, pastabus, romantiškas. Daug įtakos būsimam poetui darė gimtojo kaimo aplinka. Tai vėliau ryškiai atsispindėjo P. Genio eilėraščiuose.

Kunigas visuomenininkas, istorikas, publicistas. Pradžios mokyklą lankė Pakruojyje, mokėsi Šiaulių gimnazijoje, paskui Kauno dvasinėje seminarijoje. Praėjus metams po kunigo šventimų, buvo paskirtas Raseinių mokyklos kapeliono ir vikaro pareigoms. Čia pradėjo savo visuomeninę veiklą, puikiai gretindamas tiesiogines pareigas su pasaulietiniais reikalais. Raseinių apylinkėse susitikdamas su daugybe dvarininkų, laikiusių save nelietuviais, jais susidomėjo, ėmė studijuoti jų dokumentus. Surinko A. Fromo-Gužučio rankraščius, išgarsino jį kaip rašytoją, įteikė sukauptus raštus J. Tumui-Vaižgantui. Pagal Raseiniuose surinktą medžiagą, vikaraudamas Laukuvoje, parašė veikalą “Žemaičių bajorai”, kurį, profesoriui L. Kšivickiui tarpininkaujant, lietuvių kalba norėjo išleisti Krokuvos universitetas. Rusų istorikų-filologų suvažiavime sutiko skaityti referatą “Bojarin gospodarskij žomoitskoj zemli”, bet dėl Rusų-Japonų karo suvažiavimas neįvyko. Kunigavo įvairiose vietose, nuo 1909 Varnių klebonas.

Kęstutis Balčiūnas (gimęs 1958 m.) – skulptorius, Žeimelio vidurinėje mokykloje baigė 8 klases. Gervydas Dienys – chemijos mokslų daktaras, 1952 m. baigė Žeimelio vidurinę mokyklą. Vincentas Dienys – fizikas ir gamtos mokslų daktaras, 1954 m. baigė Žeimelio vidurinę mokyklą. Alfonsas Gučas- psichologas, mokėsi Žemelio pradžios mokykloje 1929 m. Julius Juzeliūnas (1916-2001 m.m.)- kompozitorius. Vytautas Kalinauskas (1929-2001m.m.) – dailininkas, Žeimelyje baigė 5 kl. Marcė Katiliūtė (1912-1937m.m.)- dailininkė, mokėsi Žeimelio pradžios mokykloje 1922-1923m.m. Stasys Kripas – pirmasis Lietuvos miškininkystės daktaras (gimęs 1903 m.), baigė Žeimelio pradžios mokyklą. Adolis-Jonas Krištopaitis (1925-2000 m.m.)- dailininkas, Žeimelio progimnazijoje mokėsi 1942-1943m.m.

Gimė 1801 m., mirė 1866 m. rugpjūčio 11 d. Paryžiuje. Jis buvo Mykolo Tiškevičiaus ir Joanos Karpytės sūnus, Raudondvario pilies-rūmų savininkas. Šią pilį jis įsigijo iš Zabielų ir 1835 m. restauravo, meniškai įrengė vidų, o aplinkui įkūrė gražų parką. B.Tiškevičius 1846-1849 m. buvo Kauno gubernijos bajorų maršalka. Garsėjo savo turtais, nes jam, be Raudondvario, priklausė dar keli kiti dvarai ir rūmai Vilniuje. Jo rūpesčiu pagal architekto L.C.Anchini projektą buvo pastatyta Raudondvario bažnyčia. Mirė B.Tiškevičius Paryžiuje. Iš ten jo palaikai pervežti į Raudondvarį ir palaidoti bažnyčios kriptoje, šalia žmonos Vandos Vankevičiūtės.

Silvestras Valiūnas – XIX a. pradžios poetas, sukūręs populiarią dainą apie Birutę – “Ant krašto marės, Palngos miestelėj…” Tais žodžiais prasidedančius posmus dešimtmečiais dainavo visa Lietuva. Retas kas žinojo dainos autorių, o jei ir žinojo, tai manė, kad jis ­ bemaž tos vienos “Birutės” – vieno kūrinio autorius. Kiti Valiūno kūriniai – satyros “Pareiškimas”, “Plungės – Telšių kontubernija”, filosofinės elegijos, eiliuoti laiškai Dionizui Poškai ir jo svainiui Vincentui Sasnauskiui, lietuviškasis satyrų apie palestrą – savotišką teisės mokyklą ciklas – mus pasiekė žymiai vėliau skirtingų kalbų (poetas rašė lietuvių ir lenkų kalbomis) ir tarmių nuorašais. Silvestras Valiūnas gimė 1789 m. liepos 11 d. netoli Raseinių. Jo tėvas – laisvasis žmogus, dirbęs svetimą žemę. Valiūnas baigė Raseinių pavieto mokyklos keturias klases. Tvirtinama, kad buvo įstojęs į Varnių dvasinę seminariją, į Vilniaus universiteto fizikos fakultetą. Valiūnas baigė Vyriausiąją Vilniaus kunigų seminariją, įsteigtą prie Vilniaus universiteto. Jam buvo suteiktas teologijos magistro laipsnis, bet kunigu jis nebuvo įšventintas.

Kunigas, religinis rašytojas, švietėjas. Mokėsi Sedos parapijinėje ir Ž. Kalvarijos domininkonų mokyklose. Baigė Varnių kunigų seminariją, Vilniaus dvasinę akademiją. Vikaravo Varnių katedroje, o nuo 1843 Varnių kunigų seminarijoje lotynų kalbos dėstytojas, nuo 1844 seminarijos prokuratorius ir lotynų kalbos profesorius, 1845 seminarijos inspektorius ir moralinės teologijos profesorius. Kartu su kunigu J.Račkausku parengė maldyną “Senas aukso altorius, arba Surinkimas įvairių maldų ir giesmių, dievobaimingam katalikui visokiuose atsidėjimuose reikalingų”, parašė katekizmą su elementorine mokymo skaityti įžanga “Didesis elementorius ir katekizmas, arba trumpas mokslas vieros krikščioniškos”. Katekizmo kalba artima vakarų aukštaičiams, joje gausu morfologinių ir fonetinių žemaitybių. Paliko nespausdintus moralinės teologijos užrašus, kuriais pasinaudojęs brolis Vincentas išleido kelias lietuviškas knygeles.

Jurgis Tiškevičius (1569 – 1656)- Žemaičių vyskupas. Garsios Tiškevičių giminės atstovas, gimęs 1569 metais Vištyčio dvare, netoli Vištyčio miestelio. Mokėsi Vilniuje, Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Buvo žinomaskaip itin veiklus vyskupas. Jo laikais Žemaitijoje įvyko net 4 vyskupijos sinodai – kunigų suvažiavimai. Jų nutarimus vysk. K. Pacas išleido atskiroje knygutėje. Jis Garduose, Raseiniuose, Virbalyje įkūrė domininkonus, Žemaičių Kalvarijoje – Kryžiaus kelius. Daug dirbo su kotrynietėmis, karmelitais. Jo rūpesčiu vyskupijoje buvo išplėsta kunigų seminarija. Jurgis Tiškevičius skatino kunigus steigti prie parapijų pradžios mokyklas. Jo rūpesčiu vyskupija buvo suskirstyta į 6 dekanatus. Karaliaus nurodymu pirmininkavo katalikų ir protestantų suvažiavimui Torunėje, kur buvo siekiama suvienyti katalikus su protestantais. Valdydamas vyskupiją, daugiausia gyveno Alsėdžiuose.

Žemaičių pilininkas. Savo karjerą pradėjo kaip Ariogalos tijūnas, vėliau buvo Notėnų seniūnas, 1773 m. Lietuvos tribunolo maršalka, nuo 1775 m. Mstislavo, o nuo 1783 m. Žemaičių pilininkas. Valdė Balbieriškio dvarą. Čia 1801 12 29 mirė ir palaidotas.